Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės transporto pajėgos“, atstovaujamos advokato Vytenio Gubavičiaus, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-963-945/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jungtinės transporto pajėgos“ ieškinį ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Axinet“ priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių netinkamai vykdant pervežimo sutartį, atlyginimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Lonteks“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ pateikė teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais prašė priteisti iš atsakovės 27 118,64 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. lapkričio 15 d. šalys sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis, pagal kurias atsakovė įsipareigojo krovinius pergabenti iš Vokietijos per Lietuvą į Rusijos Federaciją, o atsakovė įsipareigojo už vežimo paslaugą sumokėti. Atsakovei tinkamai nevykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovė sutartis nutraukė. Atsakovė krovinius pristatė į Lietuvą, toliau krovinius vežė kitas vežėjas. Nuostolių dydį sudaro užsakovui sumokėtos netesybos už vėlavimą pristatyti krovinį bei su krovinių perkrovimu, antstolio paslaugomis, teisine pagalba susiję išlaidos. Atsakovė UAB „Axinet“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 9 267,32 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, jog sutartys buvo nutrauktos dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė turi sumokėti sutartines netesybas, į kurias įskaitytinas atsakovės gautas avansas, ir 7 195,64 Lt nuostolių už atsakovės užsakytus ir nepanaudotus leidimus kroviniams vežti į Rusiją atlyginimą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 7 619,84 Lt permokėto avanso, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 230,73 Lt žyminio mokesčio, 2 000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovės valstybei 33,79 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs abiejų šalių pateiktus apeliacinius skundus, 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovės apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą pakeitė, priteisė atsakovei iš ieškovės 7 195,64 Lt nuostolių, susijusių su leidimų vežti krovinius į Rusiją, atlyginimą, ir, priešpriešines sumas įskaitęs tarpusavyje, priteisė ieškovei iš atsakovės 424,20 Lt, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, 12,73 Lt žyminį mokestį, 68,76 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės ieškovei 134,31 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, priteisė atsakovei iš ieškovės 682,20 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės atsakovei 215,93 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą, 1 295,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės reikalavimą dėl 2084 Eur nuostolių už leidimų išdavimą priteisimo atmesti. Prašymą grindė aplinkybe, kad iš oficialių Rusijos Federacijos institucijų gauta informacija, jog ginčo leidimai įmonei UAB „Axinet“ niekada nebuvo išduoti. Paaiškėjus šiai aplinkybei, kuri egzistavo civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau ieškovei nebuvo žinoma, atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-3984-199/2014 dalyje dėl 2084 Eur nuostolių atsakovei UAB „Axinet“ iš ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ atlyginimo už leidimų vežti negabaritinius krovinius Rusijos Federacijos keliais gavimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą dalyje dėl 2084 Eur nuostolių atsakovei UAB „Axinet“ iš ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ atlyginimo, 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties pakeitimo atmetė, priteisė atsakovei UAB „Axinet“ iš ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ 1300 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog vykdydama sutartinius įsipareigojimus atsakovė privalėjo pasirūpinti visais reikalingais dokumentais, įskaitant ir leidimus vežti krovinius į Rusijos Federacijos teritoriją. Kaip nurodė Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje, į bylą pateikti atsakovės 2013 m. lapkričio 15 d. prašymas UAB „Lonteks“ dėl leidimų užsakymo, 2013 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita – faktūra ir 2013 m. lapkričio 26 d. kasos pajamų orderio kvitas atskleidžia, jog atsakovė faktiškai patyrė išlaidas leidimams įsigyti, kurių atlyginimo reikalauja iš ieškovės. Teismas pažymėjo, kad vien duomenys apie tai, kad ginčo leidimai galimai nebuvo išduoti, savaime neleidžia daryti išvados, jog atsakovė nepatyrė nuostolių. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, kurią ieškovė įvardijo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, ne tik nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovės patirtų išlaidų leidimams įsigyti, bet net ir nėra niekaip su šia išvada susijusi. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje konstatavo, jog aplinkybė, buvo leidimai faktiškai išduoti ar ne, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai. Šio teisinio vertinimo pagrįstumo ieškovė kasacine tvarka neginčijo, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas negali daryti priešingos teisinės išvados. Atsakovė, patyrusi faktines išlaidas, jų atlyginimo iš ieškovės negalėtų reikalauti tik byloje esant įrodymams, kad išlaidas atsakovė patyrė žinodama, kad leidimai nebus užsakomi ir nebus išduodami. Pinigų sumokėjimas nebuvo siejamas su leidimų faktiniu gavimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluoto reikalavimo pagrįstumo, t. y. nepateikė į bylą įrodymų, kurie leistų spręsti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, neužsakė ir (ar) neketino užsakyti leidimų ir be pagrindo apmokėjo jai pateiktą sąskaitą. Ieškovės įvardintas proceso atnaujinimo pagrindas ir jam pagrįsti į bylą pateikti įrodymai ir argumentai nepaneigia Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Jungtinės transporto pajėgos“, atstovaujama advokato Vytenio Gubavičiaus, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą pareiškėja grindžia šiais argumentais:Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Teismas ieškovės prašymą dėl nepagrįstai priteistų 2084 Eur nuostolių atlyginimo atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė neužsakė ir (ar) neketino užsakyti leidimų ir be pagrindo apmokėjo jai pateiktas sąskaitą, t. y. atsakovei tenkančią naštą dėl nuostolių atsiradimo perkėlė ieškovei, įpareigodamas pastarąją įrodyti, jog atsakovė nuostolių realiai nepatyrė. Atsakovė turėjo įrodyti ne tik nuostolių dydį, bet ir jų atsiradimo faktą.Teismas netinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog leidimai realiai buvo išduoti, t. y. neįrodė nuostolių atsiradimo fakto. Paaiškėjus aplinkybei, kad atsakovei paslauga nebuvo suteikta, 2084 Eur sumos negalima laikyti nuostoliais, kuriuos atsakovė patyrė dėl ieškovės kaltės, todėl jų atlyginimas nėra galimas. Atsakovė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių nuostolių atsiradimo faktą byloje nepateikė.Teismas nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2015-04-16 nutartyje išdėstytais motyvais. Teismas turėjo iš naujo nagrinėti atsakovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir remtis jau pateiktais įrodymais ir naujai surinktais įrodymais byloje ir priimti naują nešališką sprendimą. Aplinkybė apie leidimų nebuvimą buvo patvirtinta Rusijos Federacijų institucijų oficialiais raštais, todėl galima manyti, kad Kauno apygardos teismas, žinodamas šią aplinkybę byloje būtų priėmęs visiškai kitokį sprendimą.Atsakovė prieštaravimų tarp sąskaitos faktūros ir mokėjimo kvito nepašalino, o netgi priešingai UAB „Lonteks“ direktorius apklaustas 2016-03-16 teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kad rašto, kuris buvo pateiktas į bylą, turinys yra teisingas. Dokumentų originalų, kuriais atsakovas grindė savo reikalavimą dėl 7195,64 Lt nuostolių atlyginimo nei atsakovas nei trečiasis asmuo nepateikė. Šią sumą atsakovė, vadovaudamasi tarp jos ir trečiojo asmens UAB „Lonteks“ susiklosčiusiais paslaugų teikimo santykiais, turi pagrindą išsireikalauti iš trečiojo asmens, kadangi būtent pastarasis nesuteikė paslaugos už kurią buvo sumokėta 7195,64 Lt. Atsakovė UAB „Axinet“, atstovaujama advokato Nerijaus Plėdžio, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:Skunde nurodyti argumentai nėra susiję su esminėmis sprendimo dėl nuostolių priteisimo klaidomis, nepagrindžia nutarties dėl sprendimo pakeitimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nors tai turėtų būti esminis šio skundo tikslas. Ieškovė skunde kritikuoja Kauno apygardos teismo atliktą teisinį vertinimą ir išdėstytas išvadas, tačiau ši kritika niekaip nėra susijusi su proceso atnaujinimo pagrindais ir privalėjo būti dėstoma pateikiant kasacinį skundą.Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad leidimai nebuvo išduoti, teisiškai nėra reikšminga šioje byloje. Net jei ši aplinkybė ir būtų patvirtinta, ji nepakeistų byloje nustatytų ir neginčijamų faktinių aplinkybių, kad atsakovė apmokėjo jai išrašytas sąskaitas faktūras už dėl ieškovės kaltės nepanaudotus leidimus vežti krovinius ir būtent todėl patyrė nuostolius. Ieškovė ne tik nepateikia tokią išvadą paneigiančių objektyvių faktinių duomenų, bet iš esmės jos ir neginčija.Ieškovė byloje surinktus įrodymus ginčija tuo pagrindu, kad pateikti tik neoriginalių dokumentų nuorašai, tačiau pati taiko dvigubus standartus ir įrodinėdama aplinkybę, kad atsakovės į bylą teikti leidimai niekada nebuvo išduoti, nepateikia visų oficialių dokumentų, kuriuose yra užfiksuota iš Rusijos Federacijos institucijų gauta informacija, originalų. Ieškovės argumentas, neva pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą, yra nepagrįstas. Jei atsakovė privalėjo įrodyti, kad patyrė nuostolius (ką ir padarė, tai patvirtino tiek Kauno apygardos teismas, tiek Kauno apylinkės teismas), tai ieškovė privalėjo įrodyti tai paneigiančias aplinkybes.Kauno apygardos teismas, žinodamas ieškovės nurodytą aplinkybę dėl leidimų išdavimo, priešingai nei nurodo ieškovė, nebūtų priėmęs kitokio sprendimo, kadangi savo priimtame sprendime dėl nuostolių aiškiai nurodė, kad ši aplinkybė yra nereikšminga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atnaujinus procesą byloje atmestas ieškovės prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties dalį dėl 2084 Eur nuostolių už leidimų išdavimą priteisimo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo.Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (CPK 365 str.).Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009). Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013).Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi procesas atnaujintas ieškovės prašymu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai (ieškovei) bylos nagrinėjimo metu.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Pareiškėjos (ieškovės) prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas vienintele aplinkybe, kad leidimai kroviniams vežti į Rusiją atsakovei UAB „Axinet“ niekada nebuvo išduoti. Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje dalyje dėl 2084 Eur nuostolių atsakovei UAB „Axinet“ iš ieškovės UAB „Jungtinės transporto pajėgos“ atlyginimo už leidimų vežti negabaritinius krovinius Rusijos Federacijos keliais gavimą. Taigi, atnaujinus procesą byloje, šiuo atveju turėjo būti sprendžiama, ar apeliantės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad, esant į bylą pateiktiems duomenims apie tai, jog ginčo leidimai, su kurių įsigijimu susijusių nuostolių atlyginimo reikalauja atsakovė, nebuvo išduoti, būtų pagrindas padaryti kitokias nei Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje padarytas išvadas dėl 2084 Eur nuostolių atsakovei UAB „Axinet“ atlyginimo, nes dėl atsakovės argumentų bei teiktų įrodymų pagrįstumo Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusioje nutartyje jau pasisakė ir juos vertinti pakartotinai nėra teisinio pagrindo (CPK 18 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog į bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribas nepatenka neteisėtų ieškovės veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo sąlygų vertinimas, o nuostolių realumo ir jų dydžio pagrįstumo vertinimas yra ribojamas proceso atnaujinimo pagrindo, t. y. ieškovės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iš naujo nagrinėti atsakovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir iš naujo vertinti byloje pateiktus įrodymus atmestini kaip nepagrįsti (CPK 370 str. 4 d.). Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje nurodyta, kad į bylą pateikti atsakovės 2013 m. lapkričio 15 d. prašymas UAB „Lonteks“ dėl leidimų užsakymo (1 t., b. l. 61), 2013 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita – faktūra (1 t., b. l. 62) ir 2013 m. lapkričio 26 d. kasos pajamų orderio kvitas (1 t., b. l. 63; 3 t., b. l. 128) atskleidžia, jog atsakovė faktiškai patyrė išlaidas leidimams įsigyti, kurių atlyginimo reikalauja iš ieškovės. Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje taip pat yra konstatuota, jog aplinkybė, buvo leidimai faktiškai išduoti ar ne, nėra reikšminga nagrinėjamai bylai. Taigi, Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovei priteisė jos faktiškai patirtas išlaidas (nuostolius) leidimams įsigyti, o pinigų sumokėjimas nebuvo siejamas su faktiniu ginčo leidimų gavimu. Apeliantė Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties kasacine tvarka neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vadovavosi minėtoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, jog ginčo leidimai galimai nebuvo išduoti, nepaneigia Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje padarytos teismo išvados dėl atsakovės patirtų išlaidų leidimams įsigyti, taip pat su šia išvada yra nesusijęs. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje yra nustatyta, atsakovė faktiškai patyrė išlaidas ginčo leidimams įsigyti. Apeliantė, inicijavusi proceso atnaujinimą dėl nuostolių atsakovei atlyginimo už ginčo leidimų gavimą, privalėjo įrodyti tai paneigiančias aplinkybes, t. y., jog atsakovė minėtų išlaidų nepatyrė. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė šių aplinkybių neįrodė – nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, neužsakė leidimų ir be pagrindo apmokėjo jai pateiktą sąskaitą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgęs į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą po proceso atnaujinimo, pažeidė teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė UAB „Axinet“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.