- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-41-557/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Dalia Kursevičienė
- Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-557/2019
Teisėjas L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00041-2017-6
2019 m. vasario 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-15 nuosprendžio, kuriuo A. E. ir P. D. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. E. buvo kaltinamas tuo, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: A. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-03-26 faktiniu bendrovės akcininku ir laikotarpiu nuo 2013-03-26 iki 2015-09-21 direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau ir – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...>“, laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2015-12-08 Klaipėdoje ir Vilniuje, tyčia, tikslu paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo areštuotos ir negalėjo būti perleistos, žinodamas, kad 2015-11-17 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, organizavo tarp akcijų pardavėjos A. E. ir akcijų pirkėjo S. S., kurie nesuvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25, 2015-12-07 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų perleidimo S. S., po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos perleistos neteisėtai ir todėl S. S. negalėjo būti paskirtas į direktoriaus pareigas ir negalėjo perimti apskaitos dokumentų, veikdamas kartu su P. D., organizavo tariamą iš P. D. S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-15 ir 2015-12-08 perdavimo-priėmimo aktuose nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų perdavimą:
1. Įmonės registracijos, veiklos dokumentai – 1 segtuvas;
2. Saugumo technikos dokumentai – 1 segtuvas;
3. Kasos aparato žurnalai – 4 vnt.;
4. Kasos dokumentai 2012-2015 m. – 7 segtuvai;
5. Tiekėjai 2012-2015 m. – 3 segtuvai;
6. Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. – 15 segtuvų;
7. Ilgalaikio materialaus turto apskaita – 1 segtuvas;
8. Banko išrašai – 1 segtuvas;
9. Suderinimo aktai – 1 segtuvas;
10. SODROS apskaita – 2 segtuvai;
11. Darbo užmokesčio apskaita – 2 segtuvai;
12. Darbuotojų asmens kortelės – 2 segtuvai;
13. PVM registras ir deklaracijos – 2 segtuvai;
14.Išrašomų sąskaitų faktūrų registras – 1 knyga;
15. Kiti dokumentai – 1 segtuvas;
ir tokiu būdu šiuos apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. P. D. buvo kaltinamas tuo, kad paslėpė apskaitos dokumentus, dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: P. D., laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-01-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis <...>“, laikotarpiu nuo 2015-09-21 iki 2015-12-08 Klaipėdoje ir Vilniuje, veikdamas kartu su faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku A. E., tyčia, tikslu paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, žinodamas, kad 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo areštuotos ir negalėjo būti perleistos, žinodamas, kad S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos perleistos neteisėtai ir todėl S. S. negalėjo būti paskirtas į direktoriaus pareigas ir negalėjo perimti apskaitos dokumentų, žinodamas, kad 2015-11-17 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tariamai perdavė S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-15 ir 2015-12-08 perdavimo-priėmimo aktuose nurodytus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus:
1. Įmonės registracijos, veiklos dokumentai – 1 segtuvas;
2. Saugumo technikos dokumentai – 1 segtuvas;
3. Kasos aparato žurnalai – 4 vnt.;
4. Kasos dokumentai 2012-2015 m. – 7 segtuvai;
5. Tiekėjai 2012-2015 m. – 3 segtuvai;
6. Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. – 15 segtuvų;
7. Ilgalaikio materialaus turto apskaita – 1 segtuvas;
8. Banko išrašai – 1 segtuvas;
9. Suderinimo aktai – 1 segtuvas;
10. SODROS apskaita – 2 segtuvai;
11. Darbo užmokesčio apskaita – 2 segtuvai;
12. Darbuotojų asmens kortelės – 2 segtuvai;
13. PVM registras ir deklaracijos – 2 segtuvai;
14.Išrašomų sąskaitų faktūrų registras – 1 knyga;
15. Kiti dokumentai – 1 segtuvas;
ir tokiu būdu šiuos apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas A. E. ir P. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-15 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: A. E. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 200 MGL (7 532 Eur) baudą; P. D. nuteisti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, paskiriant 150 MGL (5 649 Eur) baudą. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktus duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai išteisino A. E. bei P. D..
6. Išteisindamas kaltinamuosius teismas motyvavo, kad kaltinamųjų A. E. ir P. D. veiksmuose nėra būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-7-4782 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos nurodyta, jog kadangi tyrimui nebuvo pateikti 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai (įmonės registracijos, veiklos dokumentai, saugumo technikos dokumentai, kasos aparato žurnalai, kasos dokumentai, registrai „Tiekėjai 2012–2015 m.“ ir „Atskaitingi asmenys 2012–2015 m. “ – 15 segtuvų, Ilgalaikio materialaus turto apskaita, banko išrašai, suderinimo aktai, SODROS apskaita, darbo užmokesčio apskaita, darbuotojų asmens kortelės, PVM registras ir deklaracijos, Išrašomų sąskaitų faktūrų registras, balansai, DK sąskaitos), padaryta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b. l. 146–153). Taigi buhalterinės apskaitos pažeidimas buvo nustatytas dėl kaltinamųjų A. E. ir P. D. tariamai paslėptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nenustačius, kad A. E. ir P. D. paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08. Taip pat motyvavo, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
6.1. Teismas nuosprendyje nurodė, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės. Tačiau būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011, 2K-170/2012 ir kt.).
7. Teismas nuosprendyje aptardamas surinktus duomenis ir juos analizuodamas padarė klaidingas išvadas ir nuosprendyje išdėstyta teismų praktika nesivadovavo, spręsdamas dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, netinkamai įvertino išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius.
8. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gauti duomenys patvirtina, kad A. E. ir P. D. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – paslėpė apskaitos dokumentus ir dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir tai darė sąmoningai. Byloje esantys rašytiniai duomenys rodo, kad vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimas–pardavimas bei dokumentų perdavimas S. S., tai savo parašu patvirtino S. S.. Iš 2015-12-08 perdavimo akto matyti, kad P. D. perdavė, o naujai paskirtas direktorius S. S. priėmė perdavimo akte nurodytus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (t. 1, b. l. 27, 75; t. 3, b. l. 114), be to, tą pačią dieną S. S., kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, priėmė sprendimą atleisti iš užimamų pareigų P. D. ir nuo 2015-12-08 direktoriumi skirti S. S. (t. 1, b. l. 26, 74). Apklausiamas teisme S. S. patvirtino ketinęs įsigyti įmonę bei pradėti statybų veiklą. Nurodė, kad įmonę pirko kartu su K., kuriuo pasitikėjo, su minėtu asmeniu ir anksčiau yra pirkęs ir pardavęs kelias įmones. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjais susitiko Vilniaus m., prie VĮ Registrų centro, kur pasirašė įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, dar kelis dokumentus, kurių neskaitė. Dokumentus pasirašė būdamas blaivus, alkoholio, narkotikų nevartoja. Po to nuėjo į VĮ Registrų centrą, kur pateikė prašymą įregistruoti juridinio asmens duomenų pasikeitimą, tačiau jis akcininku įregistruotas nebuvo, nes paaiškėjo, kad įmonė turi skolų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai jam perduoti nebuvo, įmonės atstovai į skambučius neatsiliepdavo. Registrų centrui atsisakius įregistruoti įmonę ir išėjus iš Registrų centro, pardavėjų neberado, jie jau buvo išvažiavę. Pinigų už perkamą įmonę jis nemokėjo. Pamena, kad pardavėjai vėliau žadėjo atvežti įmonės dokumentus, bet K. sakė, kad jie neatsiliepia telefonu, dokumentų neatvežė. Pasirašydamas sutartis jis jų neskaitė, su dokumentų turiniu nesusipažino, nes neturėjo tam laiko, viskas vyko labai greitai.
9. Teismo nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo S. S. faktas nagrinėjamoje byloje paneigtas nebuvo. Surinkti duomenys leidžia manyti priešingai. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai abejojo S. S. parodymais ir teigė, kad jie buvo keičiami, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų jis nepriėmė, o dokumentų perdavimo aktą pasirašė jo neskaitęs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme S. S. tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, spaudas jam perduoti nebuvo, šių savo parodymų S. S. nepakeitė. Tai, kad S. S. dokumentai nebuvo perduoti, patvirtina ir bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės S. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, kurias teismas nuosprendyje išdėstė, tačiau į jas neatsižvelgė, nevertino. S. K. pareiškime nurodė (pareiškimas su priedais), kad darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere R. K., dirbusia bendrovėje nuo 2012-03-30, buvo nutraukta 2015-11-30, dokumentai pagal 2015-12-08 surašytą aktą perduoti S. S., tačiau buvusi buhalterė 2016-02-16 VMI pateikė deklaraciją FR0573A už 2015 metus, joje iššifruotos visų 23 darbuotojų, dirbusių per 2015 metus, priskaičiuotos A klasės išmokos. Taip pat VMI pateiktos ir PVM deklaracijos – 2015-12-22 pateikta deklaracija už mokestinį laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2015-11-30 bei 2016-01-11 pateikta deklaracija už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-31. Vienintelis likęs darbuotojas buvo direktorius P. D., kuris po dokumentų tariamo perdavimo 2015-12-08 taip pat nutraukė darbo sutartį. Apklausta buhalterė R. K. patvirtino minimas deklaracijas pateikusi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijų matyti, kad R. K. elektroniniu būdu 2016-01-11 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2015 m. 12 mėn. R. K. elektroniniu paštu 2016-02-14 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją už 2015 m. R. K. elektroniniu paštu 2016-01-11 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėn. (t. 2, b. l. 42–52). 2018-01-10 atlikus kratą R. K. gyvenamojoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nerasta. (t. 3, b. l. 62–66). Iš 2018-01-11 apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad apžiūros metu, pasinaudojant kompiuterine įranga, apžiūrėta 2018-01-10 kratos metu iš R. K. naudojamo kompiuterio įrašyta informacija. Apžiūros metu nustatyta, kad į šį kompaktinį diską įrašyti 106 aplankai ir 1 205 failai. Peržiūrėjus informaciją kompaktiniame diske, nustatyta, kad pagal kompaktiniame diske esančių failų duomenis neįmanoma atkurti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registrų, kadangi failuose esantys apskaitos registrai yra ne už visą veiklos laikotarpį, nėra didžiosios knygos, nėra ūkinių operacijų registravimo žurnalų, apskaitos registrai už tą patį laikotarpį pasikartoja su skirtingais skaičiais, apskaitos registruose nurodyti laikotarpiai, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nebuvo įregistruota, tai yra 2007–2009 metai (t. 3, b. l. 67–74). Iš šių duomenų matyti, kad buhalterė savo kompiuteryje nebuvo išsaugojusi jokių buhalterinių registrų, dokumentų, iš kurių, neturint pačių dokumentų, būtų galėjusi pateikti deklaracijas VMI. Neturint bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, darbuotojų asmens sąskaitų bei buhalterinės apskaitos programos, tai padaryti neįmanoma, todėl akivaizdu, kad sudarydama deklaracijas ji turėjo įmonės buhalterinius dokumentus, jie S. S. perduoti nebuvo, tai tvirtina ir pats S. S.. Be to, nepagrįsti teismo teiginiai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių ir dokumentų perdavimo fiktyvumas nenustatytas ir akcijų prikimo–pardavimo sutarčių neįregistravimas nedaro pirkimo–pardavimo sandorio negaliojančio (sudaryto dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojoje byloje esančius dokumentus bei asmenų parodymus galima daryti išvadą, kad buvo sudaryti niekiniai, o ne tariami sandoriai, kuriuos teismas aptaria nuosprendyje, nes akcijų pirkimas–pardavimas buvo įformintas penkiomis skirtingomis sutartimis, skirtingomis datomis: 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25 ir 2015-12-07, kai nustatyta, kad susitikimas su S. S. įvyko tik vieną kartą ir akcijas parduodantis asmuo, t. y. A. E. net nedalyvavo. Akcijų pirkimas–pardavimas yra dvišalis sandoris, kuriame turi būti išreikšta šalių valia. Šiuo atveju A. E. pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis net nedalyvavo, sudarant sutartis savo valios neišreiškė, sandoriai dėl akcijų pardavimo sudaryti esant akcijoms areštuotoms, VĮ Registrų centre akcininkų ir direktorių pasikeitimai neįregistruoti, įmonėje šie asmenys neįdarbinti. Visa tai rodo, kad dokumentuose užfiksuotomis datomis sudaryti sandoriai yra niekiniai ir yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareikštas ieškinys ir ar priimtas teismo sprendimas dėl sandorio negaliojimo.
10. Aptarti duomenys vieni kitiems neprieštarauja, patvirtina liudytojo S. S. parodymus bei kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jam dokumentai nebuvo perduoti, kad A. E. su P. D. organizavo tariamą iš P. D. S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-15 ir 2015-12-08 perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų perdavimą, kai realiai jų neperdavė, o paslėpė.
11. BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-719/2018).
12. Dėl dokumentų paslėpimo nustatyti ir veikos padariniai – 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-7-4782 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos prieita prie išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o būtent:
– Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 19 straipsnio: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis <...> 4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“ ir 20 straipsnio 1 dalies „Jei dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai <...> Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka“ nuostatų;
– Lietuvos Respublikos 1995-12-05 dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 12 straipsnio 1 dalies „ <...>.privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai <...>“;
– Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, kurios 10.15 punkte nurodyta, kad 10 metų turi būti saugomi „Ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita)“, nes neišsaugojo 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų:
1. Įmonės registracijos, veiklos dokumentai – 1 segtuvas.
2. Saugumo technikos dokumentai – 1 segtuvas.
3. Kasos aparato žurnalai – 4 vnt.
4. Kasos dokumentai 2012-2015 m. – 7 segtuvai.
5. Tiekėjai 2012-2015 m. - 3 segtuvai
6. Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. – 15 segtuvų.
7. Ilgalaikio materialaus turto apskaita – 1 segtuvas.
8. Banko išrašai – 1 segtuvas.
Šalies argumentai
9. Suderinimo aktai – 1 segtuvas.
10. SODROS apskaita – 2 segtuvai.
11. Darbo užmokesčio apskaita – 2 segtuvai.
12. Darbuotojų asmens kortelės – 2 segtuvai.
13. PVM registras ir deklaracijos – 2 segtuvai.
14. Išrašomų sąskaitų faktūrų registras – 1 knyga.
15. Kiti dokumentai – 1 segtuvas.
16. Balansai, DK sąskaitos – 1 segtuvas.
12.1. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu dėl Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. lX-574 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų nesilaikymo negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
13. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes nebuvo surinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytų A. E. ir P. D. tyčinių veikų padarymą.
14. Nors kaltinamieji A. E. ir P. D. kaltės nepripažino, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K- 590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016).
15. Iš surinktų ir teisme patvirtintų duomenų matyti, tai pripažino ir teismas, kad kaltinamieji A. E. ir P. D. žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 2015-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės nutartimi buvo areštuotos, kad 2015-11-17 „Sodra“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žinodami apie bankroto bylos iškėlimą ir areštuotas akcijas, kurios negalėjo būti perleistos, A. E. ir P. D. suorganizavo įmonės akcijų pardavimą bei tariamą dokumentų perdavimą. Teismas neatsižvelgė, neanalizavo ir nevertino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės S. K. parodymų apie tai, kad (pagal VĮ Registrų centro tvarkomą Juridinių asmenų registrą) vadovas P. D. ir akcininkė A. E. po administratoriaus reikalavimų raštu ir žodžiu neperdavė bendrovės ūkinės veiklos dokumentų ir turto, neįvykdė teismo 2016-01-18 nutarties įpareigojimų, todėl ji per socialinius tinklus kreipėsi į A. E., kuris buvo bendrovės vadovu iki 2015-09-10. Jis kartu su P. D. atvyko į jos biurą ir pateikė 2015-12-08 vienintelio akcininko S. S. sprendimą, kad jis nutraukė darbo sutartį su P. D., o save, S. S., skyrė bendrovės direktoriumi, 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo–priėmimo aktų kopijas, taip pat nurodė, kad visi dokumentai buvo perduoti naujam bendrovės akcininkui ir direktoriui S. S.. Buvęs bendrovės vadovas A. E. 2016-01-26 jai elektroniniu paštu papildomai atsiuntė telefonu nupaveiksluotą VĮ „Registrų centro“ Klaipėdos filialo 2015-12-08 išrašytą „Sąskaitą apmokėti Nr. 10133043-1“ ir kasos čekį, tačiau nei nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną, nei vėliau S. S., akcininko ir direktoriaus, pakeitimas nebuvo užregistruotas. Tai patvirtina ir iš VĮ Registrų centro pateikti duomenys bei dokumentai (dokumentai nuosprendyje išvardyti). Su naujuoju direktoriumi nebuvo sudaryta darbo sutartis, duomenys nepateikti VSDFV Klaipėdos skyriui. Bankroto administratorei nebuvo perduota nei bendrovės kasa, nei jokie pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai, bendrovės sudarytos sutartys ir kiti dokumentai, todėl bankroto proceso metu buvo neįmanoma patikrinti pareikštų kreditinių reikalavimų pagrįstumo, ypač tų asmenų, kurie buvo tiesiogiai susiję su bankrutavusiu juridiniu asmeniu ir veikė bendrovės vardu – sudarinėjo sutartis bendrovės vardu, kontroliavo bendrovės kasą ir banko sąskaitą. Iškėlus bankroto bylą, bendrovės akcininkė A. E. (pagal Juridinių asmenų registro duomenis ir teismo sprendimą) pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą su 25 600 Lt (7 414,27 Eur) kreditiniu reikalavimu, nurodžiusi, kad įsiskolinimo suma susidarė jai skolinant asmenines lėšas įmonei. Savo reikalavimui pagrįsti A. E. pateikė du kasos pajamų kvitus: 2013-01-03, kuriame nurodoma, kad iš akcininkės A. E. gauta 25 000 Lt suma, nurodyta mokėjimo paskirtis – „negrąžintinas įnašas ūkinei-komercinei veiklai vykdyti“, ir 2013-12-30, kuriame nurodoma, kad iš akcininkės A. E. gauta 600 Lt suma, nurodyta paskirtis – „negrąžintinas įnašas ūkinei-komercinei veiklai vykdyti“. Buvęs bendrovės akcininkas ir ilgametis direktorius A. E. atitinkamai pateikė prašymą įtraukti jį į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą su 125 000 Lt (36 202,50 Eur) kreditiniu reikalavimu. Nurodė, kad įsiskolinimas susidarė jam iš asmeninių lėšų padengus įmonės kasdienines ūkio išlaidas bei skolinant pinigines lėšas įmonei. Savo reikalavimui pagrįsti A. E. pateikė penkis kasos pajamų kvitus: 2014-11-14 – 20 000 Lt sumos, 2014-09-3 – 50 000 Lt sumos, 2014-03-30 – 30 000 Lt sumos, 2013-11-27 – 20 000 Lt sumos ir 2013-06-30 – 5 000 Lt sumos, kvituose nurodyta mokėjimų paskirtis – „prekių pirkimui, atlyginimų mokėjimui ir kitai ūkinei veiklai vykdyti“.
16. A. E. ir P. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš parduodant akcijas 2015-12-08 turėjo apie 3 000 Lt skolų, didžiausia skola buvo „Sodrai“ ir dar kelioms įmonėms. Tai, kad įmonė buvo „švari“, su nedidelėmis skolomis, patvirtino ir S. S.. Apie skolas fiziniams asmenims – jiems patiems, A. E., A. E. – kalbos nebuvo, nebuvo net užsiminta, kad būta tokio dydžio skolų. Tikėtina, kad šių skolų ir nebuvo, tačiau neturint pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų neįmanoma nustatyti, ar su bendrove susijusių asmenų pateikti kasos dokumentai atspindi realiai įvykusias ūkines operacijas, t. y., ar tokios operacijos buvo fiksuotos bendrovės kasos knygoje, o jeigu buvo, tai kada ir kam buvo panaudoti iš akcininko ir vadovo gauti grynieji pinigai, nes pats A. E. tuo metu kontroliavo ir banko sąskaitą (parašų pavyzdžiai banke nebuvo pakeisti net tada, kai direktoriumi buvo P. D.) ir bendrovės kasą, kuri bankroto administratoriui neperduota, o jos apskaitos duomenys taip pat nežinomi. Iš aptartų duomenų darytina išvada, kad turint savanaudiškus tikslus, siekiant, kad nebūtų patikrinti įmonės dokumentai, jų finansinių reikalavimų pagrįstumas bei siekiant išvengti įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įmonės vadovui numatytos atsakomybės, buvo parduotos įmonės akcijos ir imituotas įmonės dokumentų perdavimas, o iš tikrųjų dokumentai paslėpti. Šie aprašyti veiksmai atitinka susiformavusią teismų praktiką, joje vartojamą apskaitos dokumentų paslėpimo sąvokos apibrėžimą. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Baudžiamoji atsakomybė pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnių dispozicijose išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017). Veiksmai, paslepiant dokumentus, atlikti tyčia, žinant, kad pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį direktorius (A. E. laikotarpiu nuo 2013-03-26 iki 2015-09-21, faktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ir P. D. laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-01-29), būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis <...>“, tyčia paslėpė dokumentus, dėl šių nuostatų nesilaikymo negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
17. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad A. E. ir P. D. veiksmuose yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismas nuosprendyje aptardamas surinktus duomenis ir juos analizuodamas padarė klaidingas išvadas, ne visais gautais duomenimis rėmėsi ir įvertino, todėl priėjo prie klaidingos nuomonės dėl A. E. ir P. D. veiksmuose būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios nebuvimo ir kaltinamuosius A. E. bei P. D. išteisino nepagrįstai, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. E. ir P. D. turi būti nuteisti pagal jiems pateiktus kaltinimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
18. A. E. ir P. D. yra šio nusikaltimo subjektai, sulaukęs atitinkamo amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, pakaltinami. Abu įvykdė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnis), baigtinį, anksčiau neteisti, bausti administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. E. dirba, P. D. nedirba, gyvenamąją vietą deklaravęs Norvegijoje. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis bei BK 54 straipsniu, atsižvelgiant į asmenybes, prokuroro nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. E. ir P. D. vieną iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – baudą, taikant iki 2018-01-01 galiojusį MGL dydį – 37,66 Eur.
19. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
20. Apeliacinis skundas atmestinas.
21. A. E. ir P. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors prokuroras apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. E. ir P. D. išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jiems nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
22. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė inter alia nustatyta už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
22.1. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).
23. Išteisdamas A. E. ir P. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jų veiksmuose nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios. 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-7-4782 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos nurodyta, jog kadangi tyrimui nebuvo pateikti 2015-09-15 ir 2015-12-08 dokumentų perdavimo–priėmimo aktuose nurodyti apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai (įmonės registracijos, veiklos dokumentai, saugumo technikos dokumentai, kasos aparato žurnalai, kasos dokumentai, registrai „Tiekėjai 2012-2015 m.“ ir „Atskaitingi asmenys 2012-2015 m. “, Ilgalaikio materialaus turto apskaita, banko išrašai, suderinimo aktai, SODROS apskaita, darbo užmokesčio apskaita, darbuotojų asmens kortelės, PVM registras ir deklaracijos, Išrašomų sąskaitų faktūrų registras, balansai, DK sąskaitos), padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl to negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi buhalterinės apskaitos pažeidimas buvo nustatytas dėl kaltinamųjų A. E. ir P. D. tariamai paslėptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nenustačius, kad A. E. ir P. D. paslėpė bendrovės apskaitos dokumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08.
24. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog bylos duomenys patvirtina, kad A. E. ir P. D. organizavo tariamą iš P. D. S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-09-15 ir 2015-12-08 perdavimo–priėmimo aktuose nurodytų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų perdavimą, kai realiai jų neperdavė, o paslėpė ir dėl to negalima visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai abejojo S. S. parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo ir nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių ir dokumentų perdavimo fiktyvumas nenustatytas. Prokuroras pažymi, kad pasirašant akcijų pirkimo–pardavimo sutartis A. E. nedalyvavo, sudarant sutartis savo valios neišreiškė, sandoriai dėl akcijų pardavimo sudaryti esant akcijoms areštuotoms, VĮ Registrų centre akcininkų ir direktorių pasikeitimai neįregistruoti, įmonėje šie asmenys neįdarbinti, visa tai rodo, kad dokumentuose užfiksuotomis datomis sudaryti sandoriai yra niekiniai ir yra savaime negaliojantys sandoriai. A. E. ir P. D. įmonės akcijų pardavimą bei tariamą dokumentų perdavimą suorganizavo (o iš tikrųjų dokumentus paslėpė), žinodami apie bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimą ir areštuotas akcijas, ir tai darė sąmoningai, siekdami savanaudiškų tikslų, kad nebūtų patikrinti įmonės dokumentai, jų finansinių reikalavimų pagrįstumas bei siekdami išvengti įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įmonės vadovui numatytos atsakomybės. Su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.
25. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimas–pardavimas ir įmonės dokumentų perdavimas S. S.. Iš 2015-12-08 perdavimo akto (t. 3, b. l. 114) matyti, kad P. D. perdavė, o naujai paskirtas direktorius S. S. priėmė akte nurodytus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tai S. S. patvirtino savo parašu. Tą pačią dieną S. S., kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, priėmė sprendimą atleisti iš užimamų pareigų P. D. ir nuo 2015-12-08 direktoriumi skirti S. S. (t. 1, b. l. 74). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaip liudytojas apklaustas S. S. patvirtino ketinęs įsigyti įmonę bei pradėti statybų veiklą, nurodė, kad įmonę pirko kartu su savo pažįstamu K., juo pasitikėjo, nes ir anksčiau su juo yra pirkęs ir pardavęs kelias įmones. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjais susitiko Vilniuje prie Registrų centro, kur pasirašė įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, dar kelis dokumentus, kurių neskaitė, po to nuėjo į Registrų centrą, kur pateikė prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir vienintelio akcininko pasikeitimo įregistravimo, tačiau akcininku įregistruotas jis nebuvo, nes paaiškėjo, kad įmonė turi skolų. Šių duomenų kontekste pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25 ir 2015-12-07 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir 2015-12-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo aktą fiktyviais nėra pagrindo.
25.1. Taip pat nėra pagrindo abejoti S. S. ketinimo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumu. Registrų centro duomenimis, S. S. buvo dvylikos bendrovių vadovas ir akcininkas, apklausiamas teisme jis, be kita ko, nurodė, kad K. padedant buvo nusipirkęs dvi įmones, kuriose pastarasis ėjo direktoriaus pareigas, kurias vėliau pardavė baltarusiams, taip patvirtindamas, kad jis vertėsi įmonių pirkimu–pardavimu. Šie duomenys patvirtina, kad S. S. turėjo pakankamų įgūdžių ir kompetencijos valdyti įmonę ir jam buvo žinoma įmonės akcijų pirkimo–pardavimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai suabejojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam perduoti nebuvo, dokumentų perdavimo aktą jis pasirašė neskaitęs, nes, įvertinus S. S. valdomų bendrovių skaičių, jis galėjo tiesiog neprisiminti visų bendrovių įsigijimo aplinkybių, juolab, jog apklausiamas teisme, skirtingai nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis nepaneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai galėjo būti perduoti kartu su juo įmonės pirkimo metu buvusiam K.. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ketinama parduoti, patvirtino ir įmonės buhalterė R. K. bei pagalbine virtuvės darbuotoja įmonėje dirbusi R. S.. Be to, bylos duomenimis, įmonę jau buvo bandoma parduoti ir anksčiau – dar 2013-05-10 (t. 4, b. l. 4). Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, nekyla abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio realumo.
26. Šios išvados nepaneigia ir prokuroro skundo argumentas, jog įmonės akcijos buvo areštuotos, todėl jų pardavimo sandoris yra niekinis. Sutiktina su prokuroru, kad areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis), tačiau tai savaime sandorio – nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios buvo areštuotos, pirkimo–pardavimo fakto nepaneigia. Šiuo atveju įmonės akcijų areštas lėmė tai, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo įregistruotos Registrų centre, tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia šalių ketinimų perleisti akcijas ir atitinkamų veiksmų šiems ketinimams realizuoti – atitinkamų sandorių dokumentų pasirašymo (ši aplinkybė byloje nėra ginčijama), pinigų sumokėjimo, buhalterinių dokumentų perdavimo ir pan. – atlikimo. Taigi aplinkybė, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-11-05, 2015-11-12, 2015-11-19, 2015-11-25, 2015-12-07 akcijų pirkimo–pardavimo sutartys yra niekinės ar nuginčijamos, nei patvirtina, nei paneigia bendrovės dokumentų perdavimo (neperdavimo) fakto.
26.1. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-01-13 nutartimi buvo areštuotos, priešingai prokuroro tvirtinimui, taip pat nepatvirtina, kad A. E. ir P. D. suorganizavo įmonės akcijų pardavimą bei tariamą dokumentų perdavimą, siekdami paslėpti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus. Be liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad pasirašydamas 2015-12-08 dokumentų perdavimo aktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų jis negavo, byloje jokių tai patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, byloje ne tik rašytiniai dokumentai, kuriuose S. S. savo parašu patvirtino gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 3, b. l. 114), bet ir jo paties teisme duoti parodymai apie tai, kad dokumentus galėjo paimti kartu su juo buvęs K., neleidžia iki galo paneigti išteisintųjų versijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo metu įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti S. S.. Atkreiptinas dėmesys, jog minimame dokumentų perdavimo akte (t. 3, b. l. 114) yra ne tik S. S. pasirašyta nuoroda „Gaunamus dokumentus peržiūrėjau ir priėmiau. Su kreditoriniais įsipareigojimais ir įsiskolinimais sutinku ir prisiimu visus įsipareigojimus. S. S.“, bet ir paties S. S. rankraštinis įrašas „Perdavimo aktą 12.08-2015 gavau, pretenzijų neturiu ir ateityje neturėsiu. S. S. 2015.12.08“ bei šį įrašą patvirtinantis S. S. parašas. Kita vertus, apelianto nurodoma aplinkybė, kad P. D. ir A. E. žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų areštą, todėl negalėjo perleisti jų S. S. ir perduoti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti P. D. ir A. E. kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pažeidus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, jog byloje esančioje 2018-04-30 specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-7-4782 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos buhalterinės apskaitos pažeidimas buvo nustatytas dėl A. E. ir P. D. tariamai paslėptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau byloje išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones išteisintųjų versija, kad jie perdavė S. S. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, bylos duomenimis nebuvo paneigta (kaip minėta, pats S. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, kad dokumentai galėjo būti perduoti kartu su juo akcijų perleidimo metu buvusiam K., o tokiu atveju nėra pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog A. E. ir P. D. veikoje buvo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos subjektyviosios pusės požymis – tyčia). Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nepaneigti P. D. parodymai apie tai, jog apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų areštą jis nežinojo. Šiai įmonei jis vadovavo laikotarpiu nuo 2015-09-22 iki 2016-01-29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo areštuotos 2015-01-13 (civilinė byla Nr. E2-493-838/2015), o minimoje civilinėje byloje P. D. proceso šalimi nebuvo.
27. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog įmonės buhalterė savo kompiuteryje nebuvo išsaugojusi jokių buhalterinių registrų, dokumentų, iš kurių, neturint pačių dokumentų, būtų galėjusi pateikti deklaracijas VMI, tačiau jas pateikė, todėl, pasak prokuroro, akivaizdu, kad sudarydama deklaracijas ji turėjo įmonės buhalterinius dokumentus, o tai rodo, kad jie S. S. perduoti nebuvo. Apklausta teisme kaip liudytoja įmonės buhalterė R. K. patvirtino, kad buvo pateiktos nulinės PVM deklaracijos, o pateikta sausio mėnesio ataskaita už darbuotojų pajamas buvo parengta vadovaujantis kompiuteryje turimais duomenimis (tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. K. naudojamo kompiuterio failuose esantys apskaitos registrai yra ne už visą veiklos laikotarpį). Kita vertus, tiek įmonės pelno–nuostolio ataskaitos, tiek balansai kasmet privalomai registruojami VĮ Registrų centre. Todėl nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo argumentais, kad turint savanaudiškus tikslus, siekiant, kad nebūtų patikrinti įmonės dokumentai, jų finansinių reikalavimų pagrįstumas bei siekiant išvengti įsipareigojimų įvykdymo kreditoriams Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme įmonės vadovui numatytos atsakomybės, buvo parduotos įmonės akcijos ir imituotas įmonės dokumentų perdavimas, o iš tikrųjų dokumentai paslėpti. Pažymėtina, kad įmonės bankroto byloje buvo patvirtinti tiek A. E., tiek P. D. kreditiniai reikalavimai, taigi dėl jų pagrįstumo ir pakankamumo abejonių teismui nekilo. Kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-21 nutartyje pažymėjo, kad „Nuo pat bankroto bylos iškėlimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorė įmonės sudarytų sandorių neginčija, o atlikusi įmonės dokumentų patikrinimą nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl įmonės sandorių ar kreditorinių reikalavimų pagrįstumo.“ Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje A. E. ir P. D. jokie kaltinimai dėl turtinių prievolių įvykdymo kreditoriams vengimo ar siekimo užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę apgaulės būdu nebuvo pareikšti.
28. Pagal susiformavusią teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą, bet ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2010, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016). Pažymėtina ir tai, kad apskaitos dokumentų paslėpimas, kai dėl to negalima visiškai nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, pats savaime nelemia veikos neteisėtumo, jei jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Tokių padarinių šioje byloje nėra nustatyta.
28.1. Bylos duomenimis nepaneigta, kad A. E. ir P. D. nuvežė į Vilnių ir perdavė S. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal 2015-12-08 perdavimo aktą. Remiantis anksčiau aptartais duomenimis, atmestinas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojas S. S. parodė bei patvirtino aplinkybes, kad jam dokumentai nebuvo perduoti. Priešingai, kaip jau minėta anksčiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nepaneigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai galėjo būti perduoti K., kuris buvo kartu su juo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo–pardavimo metu, taip pat nurodė, kad ketinimai pirkti bendrovę buvo realūs.
29. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). Ši praktika derinasi su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Pažymėtina, kad visi dėl įmonės sandorių ar kreditinių reikalavimų pagrįstumo klausimai turi būti ir, kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, yra sprendžiami civiline tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje.
29.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokuroro apeliacinio skundo argumentai, liečiantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą, negali būti vertinami kaip P. D. ir A. E. kaltę patvirtinantys įrodymai. Būtent bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga yra patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnis). Kaip jau minėta, įmonės bankroto byloje kreditorių A. E. ir P. D. reikalavimai yra patvirtinti, taigi akivaizdu, jog tiek administratorei, tiek teismui turimų įmonės finansinių dokumentų pakako (kaip matyti iš LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismo 2016-07-04 nutartimi patvirtintas A. E. 28 962 Eur kreditinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje (nutartis įsiteisėjo 2018-08-30); Klaipėdos apygardos teismo 2017-06-02 nutartimi pripažinti bankrutuojančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be kita ko, patvirtinti A. E. 28 962 Eur kreditinis reikalavimas ir P. D. 3 000 Eur kreditinis reikalavimas (2018-12-21 nutartimi netenkintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorės N. M.-Vaineikienės prašymas išbraukti iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo kreditorius A. E. ir P. D.).
30. Nesant byloje jokių objektyvių, neginčytinų ir abejonių nekeliančių duomenų, kad P. D. ir A. E. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08, todėl apylinkės teismo sprendimas išteisinti P. D. ir A. E. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nenustačius jų veiksmuose būtinojo BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios – pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
31. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese. Pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Būtent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui, turi užtikrinti išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, reikšmingų duomenų, pagrindžiančių jo pareikštą ir palaikomą teisme kaltinimą, surinkimą.
32. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nagrinėjamu atveju nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog A. E. ir P. D. paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl jų kaltės negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpio nuo 2011-12-09 iki 2015-12-08. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. E. ir P. D. nepadarė veikos, turinčios BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Todėl naikinti išteisinamąjį Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-15 nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.