Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovai V. K. ir M. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti negaliojančia 2021 m. gegužės 26 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“ (toliau UAB „Sidora“) ir uždarosios akcinės bendrovės UAB „Valkita“ (toliau UAB „Valkita“) sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DJ-4127, taikyti vienašalę restituciją ir UAB „Sidora“ pripažinti nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Sidora“ nuosavybės teise priklausė tame pačiame name esantys du butai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 16 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio židinys buvo atsakovei UAB „Sidora“ priklausančiame bute Nr. 2. Gaisro metu sudegė ieškovų butas ir bei kiti šiame name esantys butai. Atsakovei UAB „Sidora“ atsisakius atlyginti ieškovams gaisro metu padarytą žalą, ieškovai 2020 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 11 d. išdavė ieškovams vykdomąjį raštą dėl 21 521,03 Eur žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 184 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 742,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės UAB „Sidora“ ieškovams. Taigi, ieškovai turi neginčijamą reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Sidora“. Pradėjus priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0167/23/00827 paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Sidora“ neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškota ieškovams teismo sprendimais priteista skola, kadangi vienintelis nuosavybės teise priklausantis turtas yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra mažesnė už skolos sumą ieškovams bei jis yra apsunkintas hipoteka. Atsakovė žalos padarymo metu (2019 m. rugsėjo 16 d.) ir po ieškovų kreipimosi į teismą (2020 m. rugsėjo 15 d.) turėjo pakankamai didelį kiekį ir didelės vertės nekilnojamąjį turtą (vidutinė rinkos vertė viršijo tris milijonus eurų). Tačiau ieškovų pradėtos bylos nagrinėjimo metu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, sudarydama atlygintinus sandorius UAB „Sidora“ jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą perleido iš esmės dviem juridiniams asmenims MB „Adentis“ ir UAB „Valkita“. Sudarydama 10 sandorių dėl nekilnojamojo turto perleidimo, tarp kurių ir ieškovų ginčijamą sandorį atsakovė UAB „Sidora“ tapo nemokia ir iš jos ieškovai negali išieškoti skolos, taip pažeidžiant jų teises. Visi sudaryti sandoriai, kuriais buvo perleistas turtas, nulėmė atsakovės UAB „Sidora“ finansinę būklę, jog atsakovė UAB „Sidora“ negali įvykdyti piniginės prievolės ieškovams. Nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai situacijai, kai UAB „Sidora“ sudarė 10 sandorių, kuriais perleido didelės vertės turtą, kurio vertė netgi žymiai viršija ieškovų kreditorinius reikalavimus, visų šių sandorių ginčijimas neatitiktų CK 6.66 straipsnio 4 dalies sąlygų ir būtų neproporcingas, todėl ieškovai ginčija tik vieną iš visų sandorių, kuriuo perleisto turto pakaktų išieškojimo įvykdymui ir atitinkamai šio turto perleidimas sukeltų mažiausiai neigiamų pasekmių atsakovams ir tretiesiems asmenims, t.y. 2021 m. gegužės 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. DJ-4127 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 89 500 Eur.

3. Ieškovai nurodė, kad vertinant UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ tarpusavio ryšius matyti, jog sandoriais iš esmės buvo perkeliamas turimas vertingas turtas ir su juo vykdomos veiklos, o UAB „Sidora“ paliekama be jokio turto, o tik su kreditorių reikalavimais, kuriems apmokėti neliko turto. Ieškovai priėjo išvados, jog UAB „Sidora“ neprivalėjo sudarinėti sutarčių dėl turimo turto perleidimo. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartis įskaitant ir ginčijamą sandorį tarp UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“, ieškovų skolininko UAB „Sidora“ vadovu ir akcininku buvo V. J., kuris tuo pat metu buvo kitos sandorio šalies UAB „Valkita“ akcininko UAB „Falck security“ vadovu ir akcininku, o po turto perleidimo tapo UAB „Valkita“ vadovu. Ieškovai apie jų teises pažeidžiantį šiame ieškinyje ginčijamą sandorį sužinojo tik 2023 m. spalio mėnesį, todėl nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ir ieškovai nėra praleidę vienerių metų ieškinio senaties termino. Ieškovai mano, jog yra visos sąlygos pareikšti ir teismui tenkinti actio Pauliana ieškinį, ginčijant atsakovių UAB „Sidora“ ir UAB „Valkita“ sudarytą sandorį.

4. Dublike ieškovai papildomai nurodė, kad ginčijamu ir kitais sandoriais iš esmės buvo siekiama sukurti tokią situaciją, jog UAB „Sidora“, kurios akcininku ir vadovu buvo V. J. ir kuri turėjo pakankami didelės vertės nekilnojamąją turtą, susidūrus su finansiniais sunkumais ir dar papildomai pradėjus ikiteisminį tyrimą, siekiant išsaugoti šį turtą, sukūrus tam tikrą grandinę sandorių, turtas buvo perleistas kitam V. J. valdomam juridiniam asmeniui UAB „Valkita“, kuris perėmęs turtą toliau tęsia veiklą, o UAB „Sidora“ neteko turto ir joje liko ieškovams neįvykdytos piniginės prievolės, kurių negalima priverstinai išieškoti. Ieškovų ginčijamu sandoriu, kuris savo pobūdžiu yra atlygintinas sandoris, nebuvo atliktų piniginių mokėjimų UAB „Sidora“ naudai, buvo pasirinkta pirmiausia atsiskaityti su susijusiu juridiniu asmeniu įvykdant pagrindinę prievolę su palūkanomis ir taip sudarant sąlygas, jog UAB „Sidora“ neturės jokio turto ir piniginių lėšų, kuriomis galės atsiskaityti su ieškovais. Pažymėjo, kad nors atsakovai akcentuoja, kad sandorio vertė atitiko rinkos kainą, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog toks sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu. Be to atsakovų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos bendrame byloje nagrinėjamų įvykių kontekste papildomai pagrindžia atsakovų nesąžiningumą, nes atsakovės suvokė, jog sudarant ieškovų ginčijamą ir kitus sandorius gali kilti ginčų su kreditoriais, todėl siekiant nekelti papildomų abejonių dėl tokių sandorių ir jų kainos, sandorių kaina buvo nurodyta ne pagal šalių pasiektą susitarimą, o kuri atitikto ataskaitose nurodytą vertę.