Kauno apygardos teismo nutartis

2023-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-919/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-28Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2022-02-15Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-30Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-01-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-10
Bylos Nr.
1A-29-919/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03802-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
Nuteistasis
G. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-919/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03802-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; (S) 2.4.6.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui M. K.,nuteistajam G. Š., jo gynėjui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu paskirta 120 MGL, t. y. 6000 (šešių tūkstančių) eurų dydžio baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę 8 (aštuonių) metų 3 (trijų) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžius.

G. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinas.

Liudytojams išmokėtos 20,27 (dvidešimt eurų 27 ct.) kelionės išlaidoms atlyginti pripažintos proceso išlaidomis ir iš G. Š. valstybės naudai išieškota 20,27 (dvidešimt eurų 27 ct.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Š. pripažintas kaltu, už tai, kad turėdamas tikslą platinti didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų: 0,00151 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, 0,151 g narkotinės medžiagos – metadono, 4,647 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – 5-Fluoro-MDMB-PICOS (metil 2-[[1-(5-fluoropentil)indol-3-karbiksamido]-3,3-dimetilbutanoato, 5F-MDMB-2201, MDMB-2201) šias medžiagas, supakuotas į vieną paketą, (duomenys neskelbtini) automobiliu nugabeno iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą supakuotą paketą permesti per (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus apsauginę tvorą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, jį laikė prie savęs, iki kol 2020 m. sausio 25 d., 18.30 val. pataisos įstaigos pareigūnams bandant jį sulaikyti, jis, pametęs ant žemės atgabentas narkotines ir psichotropines medžiagas, pabėgo.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir priimti ištiesinamąjį nuosprendį arba panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nukrypo nuo principo in dubio pro reo, tokiu būdu priimdamas nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį vadovavosi tik nepašalintomis liudytojų prielaidomis, nepaisydamas to, kad kai kurios prielaidos patvirtino apelianto nekaltumą. Pažymėtina, kad nuteistasis savo parodymų nekeitė, nuosekliai jų laikėsi nuo pat pirmosios apklausos.

2.2. Apeliantas skunde nurodo, kad tiek kaltinamasis aktas, tiek prokuroro baigiamoji kalba, tiek nuosprendis yra paremti tik nenuosekliais ir prieštaringais liudytojų parodymais, o nuteistojo kaltė grindžiama neįrodytais duomenimis, o tik pirmosios instancijos teismo manymu, tai baudžiamajame procese griežtai draudžiama. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkami jo nenaudai, bandant pagrįsti neteisingą veikos kvalifikavimą. Nepašalinti byloje esantys prieštaravimai tarp liudytojų ir apelianto.

2.3. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, kadangi įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, nebuvo patikrinti liečiamumo, leistinumo, pakankamumo aspektais, nebuvo vertinami jų tarpusavio ryšiai ir jų visetas, o remtasi tik selektyviai atrinktų kaltinamiesiems nepalankių įrodymų visetu.

2.4. Apeliantas skunde nurodo, kad kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl apelianto kaltės.

2.4.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nelaikydamas įrodymais apelianto parodymų apie tai, kad ant apvalaus paketo, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos nebuvo rasta apelianto DNR pėdsakų, bei apžiūrėjus jo mobilaus ryšio telefoną nebuvo rasta liudytojo V. B. nurodytos nuotraukos su aptariamu paketu, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnį.

2.4.2. Apeliantas skunde pažymi, kad žinojo, jog bus 6 paketai po 3 telefonus, bėgant paketai nebuvo ištraukti iš kišenių, apeliantas pats nei rankose nei kišenėse nieko neturėjo. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas R. B., kuris parodė, kad G. Š. vykdamas su savimi neturėjo jokio maišelio, tačiau jis susitiko su vaikinais, kurių liudytojas nepažįsta, pastarieji turėjo kažkokį maišelį, bet jo G. Š. neperdavė.

2.4.3. Apeliantas skunde pažymi, kad žinojo, jog bus 6 paketai po 3 telefonus, tačiau kokiu būdu vietoj 6 paketų atsirado 7-8 paketai apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Liudytojas G. M. parodė, kad tarp sulaikyto asmens, pavarde P. ir pabėgusio asmens gulėjo trys didesni paketai su virvelėmis ir vienas mažesnis, t. y. 4 paketai, o kolegos sulaikytas B. striukėje turėjo paketus, apvyniotus lipnia juosta, kuriuose buvo mobilaus ryšio telefonai. Minėtame mažame pakete buvo dar keli paketai su dar mažesniais maišeliais, kuriuose buvo narkotinės medžiagos. Liudytojas M. K. parodė, kad pas jo sulaikytą asmenį, B., striukės kišenėje buvo 4 paketai su telefonais, pas jo kolegos sulaikytą asmenį paketų nebuvo, o už maždaug 5 metrų nuo sulaikymo vietos, kur gulėjo trečias pabėgęs asmuo, buvo rasti dar 3-4 paketai. Liudytojas M. K. patvirtino, kad kai sulaikinėjo B., trečias asmuo gulėjo toliausiai nuo paketų. Tai apelianto nuomone patvirtina aplinkybę, kad jis neturėjo su savimi jokių paketų.

2.4.4. Apeliantas skunde nurodo, kad įvertinus liudytojų duotų parodymų turinį nėra aišku kas ką nešė. Liudytojas A. P. parodė, kad jis eidamas nešė alaus butelius, V. B. nešė plačiai supakuotus telefonus, kurių buvo gal trys ryšulėliai, o G. Š. taip pat matėsi, kad nešė telefonus, G. Š. iš maximos maišelio išdalino juodus stačiakampio formos paketus. Apeliantas pažymi, kad tai buvo tas pats maišelis, apie kurį parodė ir R. B., kurį susitikimo metu turėjo aptariami vaikinai ir kurio neperdavė G. Š. Ši prieštaringa aplinkybė nuosprendyje nepašalinta. Be to, liudytojas A. P. parodė, kad paskui visi ryšulėliai buvo numesti prie medžio jam virš galvos ir kai buvo sulaikytas pareigūnų, sužinojo, kad buvo dar vienas paketas, suvyniotas į foliją, kurų pareigūnas paėmė iš duobės, buvusios virš jo galvos. Be to, atkreipiamas teismo dėmesys, kad prieštaringas liudytojo M. K. parodymas, kadangi jis nurodė, kad vienas paketas buvo apvalus, juduos spalvos, gulėjo toliau nuo sulaikytų asmenų. Liudytojas A. P. patikslino, kad paketuose nematė telefonų, tačiau paspaudęs kvadratinius paketus, pajuto, kad tai telefonai. Apeliantas pažymi, kad kas turėjo ar neturėjo, kokiu būdu atsirado dar vienas paketėlis suvyniotas į foliją ar vis tik juodos spalvos paketas, ši aplinkybė nebuvo nustatyta. Be to, apelianto nuomone, nėra aišku koks buvo liudytojo A. P. vaidmuo šiame įvykyje, kadangi iš pradžių buvo minima, kad jis nešikas, bet jis nešė tik alų, o alaus nebuvo rasta. A. P. parodė, kad alų buvo nutarta supakuoti vėliau atvykus. Tačiau apelianto nuomone nesuvokiama kaip reikėtų būnant šalia pataisos namų, miške, be apšvietimo, turėti atitinkamas priemones pakavimui, jį supakuoti ir permesti per tvorą.

2.4.5. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino iš įtariamojo V. P. asmens kratos metu 2020 m. sausio 26 d. paimto mobilaus ryšio „iPhone“ susirašinėjimo ištraukos turinio. Apelianto nuomone, išanalizavus minimą susirašinėjimą tarp A. P., V. B. ir G. Š. akivaizdu, kad apie rastas narkotines medžiagas nei vienas nenumanė.

2.4.6. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad jis duodamas parodymus teisme nurodė, kad permetimus darė D. S., kuris jį supažindino su S. A.. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė šios aplinkybės ir neatliko įrodymų tyrimo neapklausiant D. S. teisiamajame posėdyje.

3. Apeliantas skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko esant teisėjo šališkumui, neobjektyvumui, išankstiniam nusistatymui, taip neužtikrinant BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų. Be to, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Apelianto nuomone, teisėjas A. P. viršydamas savo įgaliojimus kišosi į medicinos įstaigų veiklą, policijos pareigūnams nurodydamas apeliantą gydantiems gydytojams UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojai D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojai A. Š. išduoti apeliantui nustatytos formos medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Teisėjas A. P. sutrukdydamas apeliantui gauti medicininę pažymą, neatsižvelgdamas , kad apeliantas teismui pristatė kitos formos pažymas apie ligas, 2022 m. vasario 1 d. priėmė nutartį jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą. Šią nutartį Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. panaikino. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl teisėjo A. P. galimai neteisėtų veiksmų apeliantas 2022 m. vasario 8 d. kreipėsi į Teisėjų tarybą ir Vilniaus apygardos prokuratūrą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjo A. P. priimtas sprendimas nėra ir negali būti nei subjektyviai, nei objektyviai teisingas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo G. Š. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jo kaltės, jo manymu, šioje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių bei nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje. Nuteistasis mano, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis arba panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

7. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl G. Š. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

9. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu G. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl disponavimo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, neigė. Nuteistasis neneigia 2020 m. sausio 25 d., 18.30 val. buvęs kartu su liudytojais V. B. ir A. P., pripažįsta, kad buvo planuojamas telefonų permetimas. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad žinojo, jog bus 6 paketai po 3 telefonus, tačiau jis pats nei rankose nei kišenėse nieko neturėjo, šių paketų nematė, matė tik kaip liudytojai nešė alų. Su liudytojais A. P. ir V. B. prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų ėjo su tikslu parodyti kelią tam, kad minėti liudytojai galėtų permesti ryšulius. Iš kur atsirado 7-8 paketai nuteistajam nėra žinoma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šios nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktai medžiagai, o būtent liudytojų G. M., M. K., A. B., A. P., V. B. duotiems parodymams. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o juos paneigia.

10. Ikiteisminio tyrimo metu G. Š. nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio m. užsiima veikla – permetinėja mobiliuosius telefonus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jis yra profesionalus metikas. 2020 m. sausio m. pradžioje su juo per telegram programėlę susisiekė vyriškis vardu S. A., kurio apibūdinti negali, nėra gyvai jo matęs. S. per Telegram programėlę pasiūlė G. Š. permesti nešulius su mobiliojo ryšio telefonais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Sausio m. G. Š. įvykdė kelis mobiliųjų telefonų metimus, S. A. nurodymu. Paketais su telefonais pasirūpindavo S. siųstas žmogus. G. Š. teigia, nežinodavęs kas yra ryšuliuose, tačiau pagal išvaizdą galima buvo spręsti, kad juose yra supakuoti telefonai. Už vieną permestą mobiliųjų telefonų nešulį jis gauna 100 eurų. Žino, kad permetant vieną narkotinių ar psichotropinių medžiagų nešulį galima gauti 1000 eurų, tačiau narkotinių medžiagų jis nemėto, žino, kad tai nelegalu ir galima gauti laisvės atėmimo bausmę, o už mobiliųjų telefonų permetimą baudžiama administracine tvarka. Kiekvieną kartą jam vykstant prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų tvoros jį lydėdavo S. siųstas žmogus, o jam nešulius paduodavo permesti jau prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų tvoros permetimui, niekada nešulių pats nenešdavo. 2020 m. sausio pabaigoje, gali būti 2020 m. sausio 25 d. S. buvo jo prašęs, kad jis permestų nešulius. S. per Telegram programėlę nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. reikia atvykti į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, kur nurodė, kad jo lauks žmogus su nešuliais, kuriuos jam reiks permesti. Iki minėtos parduotuvės G. Š. atvyko baltos spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobiliu, kurį vairavo jo draugas R. B. prie parduotuvės laukė du vaikinai. Vienas iš vaikinų pasakė, kad reikės permesti alų, taip pat vienas iš vaikinų turėjo šviesų plastikinį maišelį, kuriame tikriausiai buvo nešuliai. Tačiau G. Š. jų nematė. Su S. buvo tartasi, kad bus 7 nešuliai, kuriuos jam reiks permesti jam į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini). Jie nešuliais nesidalino. Maišelį nešė vienas iš vaikinų pasikišęs po striuke. Priartėjus prie pataisos namų pamatė, kad link jų eina pataisos namų darbuotojai. Jie bandė bėgti, G. Š. išgirdęs šauksmus ,,ant žemės, ant žemės" pritūpė, tačiau pajautęs, kad šalia nieko nėra pabėgo. Į (duomenys neskelbtini) jį parvežė R.. Po įvykio G. Š. susirašinėjo su S. dėl nepavykusio permetimo. Facebook socialiniame tinkle yra pasivadinęs ,,S. b.", taip pat naudojo paskyrą ,,F. B.", ,,G. Š.", ,,Š.“ Apie tyrėjos pateiktas nuotraukas jis gali pasakyti, kad jose yra užfiksuoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) vaizdas iš palydovo. Tokias nuotraukas jam buvo siuntęs S. per Telegram programėlę. Šiose nuotraukose yra pažymėta raudonais taškais prižiūrėtojų postai, geltonai ir žaliai - kelias, kuriuo jiems eiti, rodyklė - vieta, kur turėjo permesti nešulius. Telegram susirašinėjimų pateikti negali, nes susirašinėjimai kas kokią minutę trinasi automatiškai, jie programėlėje nėra išlikę. Tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas neturėjo, jų negabeno iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini), permesti nešulio su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neketino.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi G. Š. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, atkreipia dėmesį, kad G. Š. duoti parodymai skiriasi. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu G. Š. teigė, kad įvykio metu susitiko su nepažįstamais vaikinais (liudytoju A. P. ir V. B.), teigė iki tol su jais nė karto nesusitikęs, kontaktų neturėjo, po įvykio taip pat nebendravo, tuo tarpu teisiamajame posėdyje nurodė priešingas aplinkybes, kad tiek su V. B., tiek ir su A. B. buvo pažįstamas apie 2-3 mėn., su jais keletą kartų vyko į Pravieniškes atlikti draudžiamų daiktų permetimų. Pažymėtina, kad minėti liudytojai nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, kad kaltinamąjį pažįsta ir kas juos sieja. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad su savimi jokių nešulių neturėjo, A. P. turėjo alaus, o V. B. nešulius su telefonais. Kaltinamajam neva buvo žinoma, kad reikės permesti 7 paketus, o kiek jų iš tikrųjų turėjo V. B. jis nežino, nes nematė, todėl kad paketus visada einant iki tvoros laiko drabužių kišenėse, rankose jų neneša. Tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia liudytojais apklaustų pareigūnų G. M., M. K. ir liudytojų A. P. ir V. B. parodymai, kurie tarpusavyje sutampa. Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis su savimi atsivežė permetimui paruoštus daiktus, V. B. davė 4 paketus su mobiliojo ryšio telefonais, o sau pasiliko 3, A. P. davė alų. Pareigūnams sulaikius A. P. ir V. B., pas A. P. draudžiamų daiktų nerasta, o sulaikius V. B. ir jį atvedus į pataisos įstaigos administracijos pastatą jis pareigūnams atidavė keturis paketus su mobiliojo ryšio telefonais, o trys paketai – rasti miške numesti prie sulaikytųjų, tai yra tie, kuriuos turėjo kaltinamasis ir sulaikymo metu siekdamas jais atsikratyti, išmetė kartu su paketu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

12. Liudytojas G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. kartu su kolega M. K. nusprendė padaryti pasalą dėl draudžiamų daiktų permetimo į pataisos namus. Jos metu išgirdo šurmulį, suprato, kad galimai nuo jų bėga „permetėjai“. Bėgančius asmenis vijosi trumpesniu keliuku, sulaikė vieną asmenį (A. P.), kolega sulaikė kitą asmenį (V. B.), pašvietus prožektoriumi pamatė ant žemės gulinčius tris asmenis. Jie dėjo sulaikytiems vaikinams spec. priemones - antrankius ir išgirdo kaip nuo jų bėga trečiasis asmuo. Kadangi tuo metu dviese turėjo po sulaikytą asmenį, nebuvo galimybės vytis trečiojo asmens, todėl jis nubėgo. Trečiasis asmuo gulėjo apie 5 metrų atstumu nuo jų. Pašvietus prožektoriumi toje vietoje, kur gulėjo trečiasis asmuo, apie 2 metrų atstumu nuo sulaikyto asmens, kurį laikė jis sulaikęs, kairiau pamatė gulinčius tris juodos spalvos lipnia juosta apvyniotus paketus, prie kurių buvo pritvirtintos virvelės ir vieną juodos spalvos lipnia juosta apvyniotą mažą apvalios formos paketą. Pagal paketo dydį nusprendė, kad ten gali būti narkotinės medžiagos. Paklausus vaikinų ar gulintis paketas yra jų, jie atsakė, kad ne jų, o "č.", tai yra trečiojo asmens, kuris pabėgo ir jie apie tai, kad paketo viduje gali būti narkotinės medžiagos, nieko nežino. Atlikus dalinę A. P. apžiūrą, jis prie savęs jokių paketų ir draudžiamų daiktų neturėjo. Tarnybinėse patalpose V. B. iš striukės kišenės ištraukė dar keturis paketus apvyniotus juoda lipnia juosta. Laukiant policijos pareigūnų A. P. kalbėjo, kad jis nešė ir alaus, tačiau jie nepastebėjo, kad jis būtų turėjęs alaus, jo nerado. Atvykus policijos pareigūnams jie apžiūrėjo paketus ir juose buvo rasti mobilaus ryšio telefonai, išskyrus mažąjį apvalios formos paketą. Mažajame apvalios formos pakete buvo keturi dar mažesni paketai, iš kurių vienas buvo įvyniotas į foliją, o kiti trys į paprastus plastikinius maišiukus. Liudytojas M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus.

13. Liudytojas A. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. atvežė A. P. ir V. B. į (duomenys neskelbtini), kur jie susitiko su G. Š. Jis išdalino lyg juodus paketus ir alų bei nurodė, kad paketuose yra telefonai, tačiau apie narkotines medžiagas nieko nesakė, susitikimo metu apie atlygį nekalbėjo. Paketai buvo apvalūs ir pailgi, atrodė kaip telefonas ir apvyniotas. Paketus permesti ėjo G. Š., kurį jis dėl gymio vadina „Č.“, V. B. ir A. P., tačiau pats liudytojas A. B. nėjo, tik atvežė brolį ir A. į susitikimą su kaltinamuoju. Iš savo brolio žino, kad permetimas nepavyko, tačiau kaip ir nurodė, apie narkotines medžiagas G. Š. nieko nesakė. Paaiškino, kad A. P. ir V. B. su kaltinamuoju susipažino per „Facebook“ socialinį tinklą, per šį tinklą su kaltinamuoju turbūt susipažino ir pats.

14. Liudytojas R. B. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su G. Š. yra pažįstami jau kelis metus. Įvykio dieną, paprašytas vežė G. Š. į (duomenys neskelbtini) kaimą, kokiu tikslu vyko nežino. Nematė, kad G. būtų ką nors su savimi vežęsis, kad turėtų kokius supakuotus nešulius. Su vaikinais susitiko prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, jų nepažįsta, matė kaip vienas iš vaikinų nešėsi rankose juodos spalvos maišelį. Paaiškino, kad G. Š. paleido (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, kur su juo parūkė ir paskui pasistatė automobilį, nes G. Š. prašė jo palaukti. Po maždaug 15 min. jam paskambino G. Š. ir paprašė, kad atvažiuotų už kalėjimo į mišką. Važiuojant namo link (duomenys neskelbtini) G. Š. užsiminė, kad buvo bandyta permesti nešulius į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, kad prižiūrėtojai prie (duomenys neskelbtini) pataisos namų tvoros kažką sulaikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo R. B. parodymai teisiamojo posėdžio metu kito, jis nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. vežė G. Š. į (duomenys neskelbtini) kaimą, paleido jį prie parduotuvės, Š. nuėjo link daugiabučių namų, krepšių su savimi neturėjo. Vaikinus prisiminė tik pagarsinus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie parodymai negali būtų vertinami kaip teisingi, taigi Kauno apylinkės teismas pagrįstai liudytojo R. B. parodymus vertino kritiškai ir jais nesivadovavo. Be to, pažymėtina, kad teiginiai, jog G. Š. neturėjo su savimi jokių ryšulių nelaikytini patikimais, kadangi tai prieštarauja kitų liudytojų duotiems parodymams, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklus ir nekintantys, be to, G. Š. ir R. B. sieja artimi santykiai, jie yra draugai.

15. Liudytojas A. P. parodė, kad susitiko jis, V. B., A. B., G. Š. – „Č.“ ir jo vairuotojas. Juos sukvietė „Č.“, tai yra kaltinamasis G. Š., kuris nurodė, kad reikės nueiti į mišką prie tvoros ir padėti permesti, buvo telefonai, alaus buteliai. A. P. buvo pakviestas parodyti kelią. Mišku ėjo trise, tai yra jis, G. Š. ir V. B. Paaiškino, kad jis eidamas nešė alaus butelius, V. B. nešė plačiai supakuotus telefonus, kurių buvo gal trys ryšulėliai, o G. Š. taip pat matėsi, kad nešė telefonus. G. išdalino iš maksimos maišelio juodus paketus, stačiakampio formos, tačiau apie narkotines medžiagas nieko nesakė ir liudytojas jų nematė, todėl mano, kad G. Š. norėjo atskirą „temą“ padaryt. Paketai buvo stačiakampiai. Paaiškino, kad jiems nespėjus prieiti pataisos namų tvoros jie pastebėjo pareigūnus, todėl iš karto pradėjo bėgti, dėl ko jis pametė alaus butelius. A. P. ir V. B. buvo sulaikyti, G. Š. pabėgo. Nurodė nežinantis ar G. Š. ir V. B. ką nors išmetė bėgdami, mano, kad ryšulėlius buvo pasikabinę ant kaklo. Po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų, sužinojo kad buvo dar vienas paketas, suvyniotas į foliją, kurį pareigūnas paėmė iš duobės, buvusios virš jo galvos. Patikslino, kad paketuose nematė telefonų, tačiau taip nurodė G. Š., be to paspaudęs kvadratinius paketus pajuto, kad tai telefonai. Atsakydamas į advokato klausimus nurodė, kad nežino kokia buvo V. paskirtis, galbūt jis buvo nešikas, kadangi matė jį nešantį telefonus, arba jam reikėjo pinigų. Liudytojas nurodė, kad jis pats su G. Š. nekontaktavo, o jį pakvietė V.

16. Liudytojas V. B. nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. jis iš (duomenys neskelbtini) su broliu ir A., brolio vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), atvyko į kaimą, kurio pavadinimo nežino, jis maždaug 10 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvėlės, ten juos pasitiko jau minėtas romų tautybės vyras ,,č.", jis buvo su draugu. Asmenys atvyko automobiliu (duomenys neskelbtini), baltos spalvos universalas. Č., jiems dar būnant prie parduotuvės ir rūkant pamena rodė nešulius, kuriuos jis su A. turėjo nešti iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų sienos, matė, kad nešuliai buvo pailgos formos, aplipdyti lipnia pilkos spalvos juosta. Kiek tiksliai jų buvo tuo momentu nematė. Parūkęs jo brolis išvažiavo. Jie su A. įsėdo ant galinės (duomenys neskelbtini) automobilio sėdynės, č. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) jį, A. ir Č. paleido miške ant žvyrkelio. Prieš išlipant, automobilyje, (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo išdalino siuntinius, kuriuos turėjo nunešti. Jam padavė 4 (keturis) paketus, sakydamas, kad juose yra mobiliojo ryšio telefonai. Jo 4 nešuliai buvo pailgos formos, iš formos jis tikrai suprato, kad neša mobiliojo ryšio telefonus. Jo nešuliai buvo be virvučių. A., kiek jis matė, padavė 3 (tris) plastikinius 1 (vieno) litro talpos butelius su užrašu "(duomenys neskelbtini)". (duomenys neskelbtini) tautybės asmuo su savimi turėjo 3 (tris) paketus, kurie buvo su virvutėmis, tačiau negali tiksliai pasakyti, ar visi trys buvo su virvutėm. Jie visi trys ėjo mišku iki (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) tvoros. Pamatė, kad ateina du pareigūnai link jų nuo pataisos namų, todėl skubėjo išsiimti visus paketus iš striukės kišenių, tačiau A. su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu pradėjo bėgti atgal į mišką, todėl jis, nespėjęs padėti paketų, turėdamas juos kišenėje, bėgo paskui A. ir kitą asmenį atgal į mišką. Jie nubėgo į miško keliuką, ten pradėjo eiti, kai staiga iš krūmų iššoko du pareigūnai ir juos paguldė ant žemės. Pareigūnai sulaikė juos visus tris, tačiau šios veikos organizatorius, kuris jiems išdalino nešulius ir kuris turėjo šiuos nešulius permesti per pataisos namų sieną, spėjo pasišalinti. Teisiamojo posėdžio metu liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, nekito. Paaiškino, kad dar būnant miške ir laukiant kol kaltinamajam parašys, kad galima eiti arčiau, liudytojas matė kaip G. Š. su kažkuo susirašinėjo ir matė nuotrauką, kurioje G. Š. kažką pilko, apvalaus laiko rankoje, tačiau tuo metu nepagalvojo, kad tai yra narkotinės medžiagos. Kai pareigūnai apžiūrinėjo paketus liudytojas matė, kad mažesnis paketas buvo toks pats, kurį matė kaltinamojo telefono nuotraukoje.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įvertinus liudytojų parodymus, kurie yra nuoseklūs ir sutampantys matyti, kad liudytojai A. P., V. B. parodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) susitikti su G. Š., tikslu permesti nuteistiesiems telefonus. Permetimą organizavo ir paketus išdalino G. Š. – V. B. davė 4 paketus, sau pasiliko 3 paketus, A. P. davė alų. Apie narkotines medžiagas ir jų permetimą nieko neminėjo. Po to kai buvo sulaikyti pareigūnų sužinojo, kad šalia jų rastas ir kitos formos paketas, kitoks nei kaltinamojo duoti V. B. paketai su mobiliojo ryšio priemonėmis. Be to sulaikymo metu, pataisos įstaigos pareigūnai pas V. B. rado 4 paketus, kuriuose buvo mobiliojo ryšio telefonai, pas A. P. nerado nieko, o minėti dar 3 paketai buvo rasti šalia tos vietos, kurioje sulaikant gulėjo G. Š..

18. Liudytojas S. A. nurodė, kad nei vieno iš klausime išvardintų asmenų nepažįsta ir su jais niekada nėra bendravęs. Bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) sektoriuje atliko laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), įvairiuose būriuose ((duomenys neskelbtini) būriuose) įvairiu laiku. Nei su vienu iš pirmame klausime nurodytų asmenų jis Telegram programėle nebendravo. Būriuose būdavo daug telefonų įvairiais numeriais ir bendrauti galėjo bet kas, kas turėjo priėjimą prie telefonų. Jam pačiam taip pat yra tekę bendrauti su vienu iš ten turėtų telefonų, tačiau jis jokios Telegram programėlės neturėjo ir neturi. Jis siūlymu laisvėje esantiems asmenims permesti nešulius į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją per tvorą niekada neužsiėmė, nes tokių asmenų esančių laisvėje ir galinčių padėti atlikti tokius veiksmus, nepažįsta. Jis jokių paketų permetimų į įkalinimo įstaigą neorganizavo, bei apie tai nieko konkretaus pasakyti negali, nors atlikdamas bausmę apie tai, kad tokie dalykai yra vykdomi yra girdėjęs, tačiau daugiau nieko apie tai pasakyti negali. Apie tai, kas 2020 m. sausio 25 d. organizavo nešulių su mobiliojo ryšio telefonais ir narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini), nieko pasakyti negali, nes apie tai nieko nežino.

19. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino iš įtariamojo V. P. asmens kratos metu 2020 m. sausio 26 d. paimto mobilaus ryšio „iPhone“ susirašinėjimo ištraukos turinio. Apelianto nuomone, išanalizavus minimą susirašinėjimą tarp A. P., V. B. ir G. Š. akivaizdu, kad apie rastas narkotines medžiagas nei vienas nenumanė. Teisėjų kolegija įvertinusi susirašinėjimo ištraukos turinį sutinka su apelianto teiginiu, jog pokalbyje neminimas narkotinių medžiagų perdavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nepaneigia G. Š. kaltės, kadangi ji yra įrodyta liudytojų duotais parodymais, kita byloje surinkta medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aukščiau minėtų liudytojų parodymai sujungia nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes į vieną visumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų G. M., M. K., A. B., A. P., V. B. duotais parodymais.

20. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad G. Š. duodamas parodymus nurodė, jog permetimus darydavo D. S., kuris jį supažindino su S. A. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neištyrė šios aplinkybės ir neatliko įrodymų tyrimo apklausiant D. S. teismo posėdyje. Liudytojas D. S., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su G. Š. yra pažįstami seniai, žino apie jo veiklą, pažymi, kad jis yra ne kartą metęs jam ir kitiems nuteistiesiems mobiliuosius telefonus, buvo perspėjęs G. Š., kad patikrintų telefonus dėl narkotinių medžiagų, su juo kiekvieną dieną susirašinėdavo, bendraudavo per vaizdo skambučius, matydavo, kad jis pats telefonus tikrindavo su atsuktuvu, kad tik nieko nebūtų įdėta į juos. D. S. nurodė, kad nepažįsta jokio S., yra siūlęs kitiems nuteistiesiems įkalinimo įstaigoje G. Š. paslaugas, apie 2020 m. sausio 25 d. įvykį nieko nežino. Teisėjų kolegijos nuomone, D. S. duoti parodymai nepaneigia G. Š. kaltės, kadangi liudytojas tik patvirtina faktą, kad jis užsiimdavo mobiliųjų telefonų permetimu į pataisos įstaigą, apie minėtą įvykį teigia nieko nežinąs. Be to, G. Š. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje įrodo aukščiau minėtų liudytojų duoti parodymai, bei kita bylos medžiaga.

21. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nelaikydamas įrodymais apelianto parodymų apie tai, kad ant apvalaus paketo, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos nebuvo rasta apelianto DNR pėdsakų, bei apžiūrėjus jo mobilaus ryšio telefoną nebuvo rasta liudytojo V. B. nurodytos nuotraukos su aptariamu paketu, pažeidė BPK 301 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog DNR pėdsakų nebuvimas ant paketo, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta šaltojo sezono metu, kas turi įtakos žmogaus prakaito išskyrimui ant odos, bei apsauginių, nuo šalčio, priemonių naudojimui, nepaneigia teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog minimą apvalios formos paketą su savimi turėjo būtent kaltinamasis G. Š.. Šias aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų parodymai, bylos medžiaga, bet ir kaltinamojo susirašinėjimo po įvykio su liudytoju V. B. ekrano kopijos, kurio metu kaltinamasis pripažino, kad dėl sulaikymo iš jo kišenių iškrito visi paketai. Teiginys, jog apžiūrėjus G. Š. mobilaus ryšio telefoną nebuvo rasta liudytojo V. B. nurodytos nuotraukos su aptariamu paketu, nepaneigia jo kaltės, kadangi G. Š. pabėgus nuo sulaikymo, mobiliojo telefono apžiūra, o būtent faktas, kad nebuvo rasta minėtos nuotraukos, nebeturi prasmės, nes G. Š. mobilusis telefonas nebuvo apžiūrėtas iškart po įvykio, todėl natūralu, kad jo mobiliajame telefone galėjo būti panaikinti atitinkami failai.

22. Apeliantas skunde nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko esant teisėjo šališkumui, neobjektyvumui, išankstiniam nusistatymui, taip neužtikrinant BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų. Apelianto nuomone, teisėjas viršydamas savo įgaliojimus kišosi į medicinos įstaigų veiklą, policijos pareigūnams nurodydamas apeliantą gydantiems gydytojams UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojai D. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytojai A. Š. išduoti apeliantui nustatytos formos medicininę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl teisėjo A. P. galimai neteisėtų veiksmų apeliantas 2022 m. vasario 8 d. kreipėsi į Teisėjų tarybą ir Vilniaus apygardos prokuratūrą.

23. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) paštą, Lietuvos teismų administraciją, Vilniaus apygardos prokuratūrą. Iš pateikto AB „Lietuvos pašto“ rašto matyti, kad G. Š. siuntė tik vieną laišką 2022 m. kovo 25 d. į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus adresu: Gedimino g. 87, Kaišiadoriai, šis laiškas 2022 m. kovo 28 d. gautas Kauno apylinkės teisme. Duomenų apie skundo siuntimą Teisėjų tarybai nėra. Be to, iš Teisėjų tarybos gautas atsakymas, kad nuteistojo G. Š. 2022 m. vasario 8 d. skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo A. P. veiksmų Teisėjų taryba nėra gavusi. Teisėjų tarybos rašte pažymima, kad minėtas asmuo 2021 m. – 2022 m. apskritai nėra teikęs skundų dėl teisėjo A. P. veiksmų įvertinimo nei Teisėjų tarybai, nei kitoms teismų savivaldos institucijoms. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus Apylinkės prokuratūros pateikto rašto matyti, kad 2022 m. vasario 8 d. buvo gautas G. Š. skundas dėl teisėjo A. P. veiksmų vertinimo, tačiau skundas nebuvo nagrinėjamas, kadangi skunde suformuluoti prašymai įvertinti teisėjo veiksmus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nėra prokuratūros kompetencijai priskirtas dalykas. Taip pat buvo gautas Nacionalinės teismų administracijos raštas, kuriame nurodoma, kad Administracijos, Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos G. Š. skundo nėra gavusios.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus pateiktą bylos medžiagą, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, byloje nėra pateikta šiuos G. Š. teiginius pagrindžiančių dokumentų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas dėl šių aplinkybių kreipėsi raštu į (duomenys neskelbtini) paštą, Lietuvos teismų administraciją, Vilniaus apygardos prokuratūrą, tačiau iš šių įstaigų buvo gauti atsakymai, jog tokio skundo nei viena įstaiga nėra gavusi, minėtas apelianto skundas buvo pateiktas tik Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri šio skundo nenagrinėjimo dėl netinkamos kompetencijos. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, kad bylą nagrinėjąs teisėjas buvo šališkas. Taigi, byloje nenustatyta jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo, šališkumo ir neobjektyvumo, taip pat ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti pirmosios instancijos teismo šališkumu, apeliantas skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, su kuriuo apeliantas nesutinka, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teiginiams, jog buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą.

25. Apibendrinant teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo G. Š. kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo, turint tikslą supakuotą paketą permesti per (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus apsauginę tvorą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aukščiau aptarta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija įvertinusi visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagrįstai G. Š. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reikėtų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė