- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- 2YT-16295-615/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09608-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis M. P., suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dargita“ (toliau – ir pareiškėja, skolininkė) prašo pripažinti antstolio M. P. (toliau – antstolis) 2020 m. gegužės 19 d. reikalavimą pateikti duomenis Nr. S-20-123-4476 (toliau – ir Reikalavimas) vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. Nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK), nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakyme Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nenustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu reikalavimu.
1.2. Antstolio 2020 m. gegužės 19 d. reikalavimas pateikti duomenis priimtas pažeidžiant imperatyvias viešosios teisės (proceso teisės) normas, t, y. CPK 613 straipsnio 1 dalį, 655 straipsnio 1 dalį, Instrukcijos 4 dalį, o antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais ir antstolis įpareigotinas priimti patvarkymą panaikinti 2020 m. gegužės 19 d. reikalavimą pateikti duomenis.
1.3. Pareiškėja yra pradėjusi administracinį ginčą dėl išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir išieškotoja) neveikimo ir dėl to atsiradusio piniginio reikalavimo – 2 970 Eur dydžio baudos (skolos) pagrįstumo ir teisėtumo. Šiame administraciniame ginče Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI2-1925-983/2020 pagal pareiškėjos skundą išieškotojai dėl sprendimo panaikinimo, nusprendė pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies. Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 21R-825(AG-827/02-2019) panaikinti ir pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. skundo priėmimo klausimą grąžinti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nesutinka su nurodytame administraciniame ginče skundžiamais aktais Nr. 1 ir Nr. 2 bei Komisijos sprendimu, mano, kad išieškotoja pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, ir Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 37 punktą, nes išieškotoja skundžiamą aktą Nr. 1 pareiškėjai įteikė pasibaigus Taisyklių 37 punkte nustatytam 20 darbo dienų terminui, t. y. tik po 27 darbo dienų. Dėl to tol kol nesibaigs šis administracinis ginčas dėl baudos dydžio teisėtumo išieškotojos piniginis išieškojimas – 2 970 Eur negali būti vykdomas, nes iš neteisės teisės neatsiranda.
2. Antstolis 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodė šiuos pagrindinius argumentus:
2.1. Teismo sprendimus priverstinai vykdo antstolis ir antstolio reikalavimai vykdant vykdomuosius dokumentus yra privalomi. Skolininkas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdant vykdomuosius dokumentus ir nekliudyti juos vykdyti, taip pat antstolio reikalavimu turi pateikti duomenis apie turimą turtą. Kadangi antstolio vykdomasis dokumentas apima ir piniginės baudos išieškojimus, skolininkė pati baudos nemoka, piniginių lėšų banko sąskaitoje nėra, antstolis teisėtai ir pagrįstai pareikalavo iš pareiškėjos pateikti duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos nurodoma kita administracinė byla yra nesusijusi su antstoliui pateiktu vykdyti vykdomuoju dokumentu, be to pareiškėja nurodomoje byloje nėra ir negali būti peržiūrinėjamas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame išieškotoja prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja nepagrindė tinkamais įrodymais aplinkybių, jog vyksta administracinis ginčas dėl paties išieškotojos piniginio reikalavimo dydžio pagrįstumo ir teisėtumo. Priešingai nei nurodo pareiškėja, jos nurodomas ginčas vyksta dėl išieškotojos skundžiamų raštų dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrįstumo, kuriais pareiškėjai atsakyta, kad išieškotoja, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Pareiškėja, ginčydama antstolio 2020 m. gegužės 19 d. reikalavimą, siekia vilkinti išieškojimo procesą, išvengti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo įvykdymo. Antstolis, priimdamas 2020 m. gegužės 19 d. reikalavimą veikė teisėtai pagal įstatymų jam priskirtą kompetenciją, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo nėra.
4. Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas atmestinas.
5. Byloje kilo antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie skolininkės įmonės turtą pagrįstumo klausimas. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 išieškotojos ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė panaikinti skolininkės deklaracijos galiojimą; įpareigojo skolininkę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti pasikeitusius nekilnojamojo turto registro duomenis dėl prekybos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), viešojo registro; įpareigojo skolininkę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti (išardyti) prekybos pastatą, prekybos pastatą, ir aikštelę, esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Jei šio įpareigojimo skolininkė teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti išieškotojai nugriauti (išardyti) nurodytus statinius ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės; įpareigojo skolininkę, jei ji savo noru neįvykdys teismo įpareigojimo per nurodytą terminą nugriauti (išardyti) nurodytus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), mokėti 30 Eur dydžio baudą į ieškotojos sąskaitą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 atidėjo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo įvykdymą iki 2019 m. birželio 11 d. imtinai. Išieškotojai patikrinus nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimas nustatytu terminu neįvykdytas. Išieškotoja perdavė 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo pagrindu 2019 m. rugsėjo 3 d. išduotą vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti priverstinai. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolis vykdo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1527-528/2018 dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009 m. liepos 20 d. rašytinio pritarimo, skolininkės 2016 m. lapkričio 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 galiojimo panaikinimo ir padarinių (duomenys neskelbtini), pašalinimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykd. b.), b. l. 5–8). Antstolis 2019 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (vykd. b. l. 30–31). Antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu skolininkė įpareigota pateikti duomenis apie skolininkės turtą, gaunamas pajamas; su trečiaisiais asmenimis sudarytas ir vykdytinas sutartis, įmonės balansą, kasos pajamų knygą už 2020 m., skolininkų sąrašą, gautinų lėšų sąrašą (vykd. b. l. 52). Pareiškėja prašo pripažinti antstolio 2020 m. gegužės 19 d. reikalavimą pateikti duomenis Nr. S-20-123-4476 neteisėtu. Antstolis 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
6. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos priverstinės teismo sprendimų ir kitų vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės, interesai ir teisėti lūkesčiai. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). LAT praktikoje yra pažymėta, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (LAT 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Išieškotojas, perdavęs vykdomuosius dokumentus vykdyti valstybės įgaliotam asmeniui – antstoliui, įgyja teisėtą lūkestį, kad antstolis tinkamai vykdys įstatymo nustatytas pareigas (LAT 2013-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2014).
7. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Visi pirmiau nurodyti asmenys privalo bendradarbiauti vykdant teismo sprendimą, paklusti teisėtiems sprendimą vykdančio antstolio nurodymams (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Kai raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas, antstolis gali įpareigoti skolininką CPK 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą (CPK 658 straipsnio 1 dalis). Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju antstolis įteikė skolininkei raginimą įvykdyti teismo sprendimą, bet skolininkė jo neįvykdė (vykd. b. l. 15–13). Antstolis 2019 m. spalio 23 d. priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuris buvo įteiktas skolininkei, tačiau skolininkė šiai dienai nėra įvykdžiusi sprendimo (vykd. b. l. 30–32). Dėl to antstolis, vadovaudamasis, CPK 658 straipsnio 1 dalimi, įpareigojo skolininkę pateikti duomenis apie jai priklausantį turtą. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvi skolininkės pareiga pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą, jo buvimo vietą. Skolininkui įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą (CPK 644 straipsnis). Skolininkas taip pat turi imperatyvią pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose taip pat ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu, vykdyti antstolio nurodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008; kt.). Skolininkas nevykdo imperatyvios pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir pastarojo reikalavimu pateikti duomenis apie 2020 m. gegužės 19 d. patvarkyme nurodytą turtą. Be to, antstolio teisė rinkti informaciją apie įmonės turtinę padėtį nėra ribojama teisės aktais ir tokios teisės įgyvendinimo momento aspektas neturi esminės reikšmės. Todėl pareiškėjos argumentas, kad antstolio patvarkymas priimtas pažeidžiant imperatyvias viešosios teisės (proceso teisės) normas, atmestinas kaip nepagrįstas.
9. Pareiškėja taip pat nurodo, kad yra pradėjusi administracinį ginčą dėl išieškotojos neveikimo ir dėl to atsiradusio piniginio reikalavimo – 2 970 Eur dydžio baudos (skolos) pagrįstumo ir teisėtumo. Išieškotoja atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja įrodinėja, kad vyksta administracinis ginčas dėl paties išieškotojo piniginio reikalavimo dydžio pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau šių aplinkybių nepagrindžia tinkamais įrodymais. Priešingai nei nurodo pareiškėja, jos nurodomas ginčas vyksta dėl išieškotojo skundžiamų raštų dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo pagrįstumo, kuriais pareiškėjai atsakyta, kad išieškotoja, būdama viešojo administravimo subjektu, neturi įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Antstolis dėl paminėto pareiškėjos argumento taip pat nurodė, kad ši administracinė byla yra nesusijusi su antstoliui pateiktu vykdyti vykdomuoju dokumentu, be to pareiškėjos nurodomoje byloje nėra ir negali būti peržiūrinėjamas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 straipsnis, 624 straipsnis, 646 straipsnio 1 dalis). CPK 18 straipsnio teisės norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdytinas.
10. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas pareiškėjos veiksmus vertintina kaip vengimą vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus ir siekį vilkinti vykdymo procesą. Dėl visų šioje nutartyje išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, 510 straipsnio 1, 2 dalimis, 512 straipsniu, 513 straipsnio 1, 2 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.