Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dargita“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. prašymu kreipėsi į Inspekcijos Kauno depratamentą prašydama atidėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 vykdymą iki 2019 m. rugsėjo 14 d. Inspekcijos Kauno departamentas skundžiamu aktu Nr. 1, atsakydamas į pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. prašymą, informavo, kad Inspekcijai nesuteikta teisė ar (ir) pareiga atidėti teismo sprendimo vykdymo, nes būdamas viešojo administravimo subjektu, neturi įgaliojimų atlikti veiksmų, kurie nenumatyti teisės aktuose. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu aktu Nr. 1, 2019 m. rugsėjo 25 d. skundu kreipėsi į Inspekcijos viršininką, prašydama panaikinti šį raštą bei įpareigoti Kauno departamentą iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. birželio 14 d. prašymą. Inspekcija skundžiamu aktu Nr. 2 pareiškėjos skundo netenkino ir skundžiamo akto Nr. 1 nepanaikino. Pareiškėja dėl Inspekcijos skundžiamų aktų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jos 2019 m. birželio 14 d. prašymą kreipėsi į Komisiją.

Komisija ginčijamu sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl atsakovės skundžiamų aktų Nr. 1 ir Nr. 2, nurodydama, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 vykdymu, nes pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. prašymu buvo siekiama, kad Inspekcija atidėtų minėto apylinkės teismo sprendimo vykdymą. Komisija, atsisakydama priimti pareiškėjos skundą, taip pat nurodė, kad tik teismas turi teisdalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėjo, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimo bei su tuo susijusius klausimus sprendžia teismas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos keliamo ginčo dalykas yra išimtinai susijęs su bendrosios kompetencijos teismo (šiuo atveju Kauno apylinkės teismo) priimto sprendimo vykdymo procesu, kas reiškia, kad pareiškėja iš esmės kelia klausimus, susijusius su civiliniais teisiniais santykiais, reguliuojamais civilinės teisės bei civilinio proceso normomis. Teigė, kad pareiškėja iš esmės ginčija Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 vykdymą bei su tuo susijusius klausimus, o tokio pobūdžio bei turinio reikalavimų nagrinėjimas pagal esamą teisinį reguliavimą nepriskirtas Komisijos kompetencijai.

Pareiškėja su tokia Komisijos pozicija nesutinka, mano, kad Komisija neteisingai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo dalyką, nes nusprendė, jog jis yra išimtinai susijęs su bendrosios kompetencijos teismo (Kauno apylinkės teismo) priimto sprendimo vykdymo procesu (kelia klausimus, susijusius su civiliniais teisiniais santykiais, reguliuojamais civilinės teisės bei civilinio proceso normomis). Pareiškėja taip pat nurodo, kad, vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 9 dalimi ir 8 straipsniu, skundžiami Inspekcijos aktai Nr. 1 ir Nr. 2, kuriais netenkinti jos 2019 m. birželio 14 d. prašymas ir 2019 m. rugsėjo 25 d. skundas, yra individualūs administraciniai aktai, skundžiami ABTĮ, o ne CPK nustatyta tvarka.

Ginčijamas Komisijos sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) 10 straipsnio 1 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Komisijos pirmininko ar Komisijos nario sprendimu skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tuo pagrindu, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką.

Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad Komisijai suteikta teisė nagrinėti ne bet kokius ginčus, o tik administracinius ginčus pagal asmenų ar viešojo administravimo subjektų skundus (prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu tie administraciniai ginčai nepriskirti administracinių teismų kompetencijai ABTĮ nustatyta tvarka, arba jeigu minėtiems ginčams įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos.

Analizuojant aplinkybę, ar sprendžiant skundo priėmimo klausimą Komisija nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, aktualūs tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Konstitucinio Teismo išaiškinimai teisės kreiptis į teismą kontekste. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos (nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo instituciją), turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-476-492/2019; 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018; 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.

Įvertinus nustatytą teisinį reglamentavimą bei teismų išaiškinimus teisės kreiptis į teismą realizavimo klausimu, darytina išvada, kad Komisijai, kaip kvaziteisminei institucijai, suteikta teisė atsisakyti priimti skundą jo priėmimo stadijoje kaip nenagrinėtiną pagal jos kompetenciją tuo atveju, jeigu toks skundo nepriimtinumo kriterijus yra akivaizdus. Tuo tarpu nesant akivaizdumo kriterijaus dėl skundo nepriimtinumo, ginčas turi būti nagrinėjamas iš esmės, o materialiojo ginčo pobūdžio aplinkybės analizuojamos ginčo nagrinėjimo iš esmės metu.

Iš pareiškėjos UAB „Dargita“ 2019 m. lapkričio 29 d. skundo Komisijai matyti, kad juo pareiškėja skundžia Inspekcijos Kauno departamento 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. 2D-9392-(2.34) ir Inspekcijos 2019 m. spalio raštą Nr. (2.34)-2D-13768 kaip Inspekcijos Kauno departamento ir Inspekcijos individualius administracinius teisės aktus, priimtus šių viešojo administravimo subjektų pagal savo kompetenciją išnagrinėjus pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. prašymą atidėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 vykdymą iki 2019 m. rugsėjo 14 d. ir jos 2019 m. spalio 25 d. skundą dėl Inspekcijos Kauno departamento 2019 m. liepos 16 d. rašto Nr. 2D-9392-(2.34), nurodydama, kad skundo Komisijai pagrindą sudaro šių administracinių teisės aktų neteisėtumas ir nepagrįstumas.

Pažymėtina, kad CPK 284 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi teisę sprendimo vykdymą atidėti (ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką) dalyvaujančių byloje asmenų prašymu (ar savo iniciatyva). Taip pat pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas Inspekcijos Kauno departamentas kartu yra ir šalis (ieškovas) Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1527-528/2018 (išieškotojas vykdymo procese).

Teismas nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nustatė, kad Komisija 2019 m. gruodžio 6 d. sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjos keliamo ginčo dalykas yra išimtinai susijęs su bendrosios kompetencijos teismo priimto sprendimo vykdymo procesu, kas reiškia, kad pareiškėja iš esmės kelia klausimus, susijusius su civiliniais teisiniais santykiais, reguliuojamais civilinės teisės bei civilinio proceso normomis. Tačiau teismas pažymi, kad Komisija tokios savo išvados nemotyvavo, nepaaiškino savo teiginių, kodėl ginčo dalykas išimtinai susijęs su priimto teismo sprendimo vykdymu, kodėl tokia sąsaja būtinai reiškia, kad pareiškėjos keliami klausimai susiję tik su civiliniais teisiniais santykiais. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, kokiu aspektu ginčo dalykas susijęs su bendrosios kompetencijos teismo sprendimo vykdymo procesu. Minėtos sąsajos pobūdis Komisijos sprendime konkrečiais motyvais neatskleidžiamas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad Komisijos sprendimas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą nepagrįstas akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Taigi toks sprendimas negalėjo būti priimtas skundo priėmimo stadijoje.

Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, kad skundžiami raštai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, jog šie raštai priimti Inspekcijos ir Inspekcijos Kauno departamento pagal kompetenciją, turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, kokių teisinių santykių pagrindu ginčijami administraciniai aktai priimti, vertintini kaip pagrįsti. Taigi, šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti skundžiamo akto Nr. 1 ir Nr. 2 priėmimo pagrindus, aplinkybes, ar jie pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kokia teisinių santykių apimtimi tokie aktai priimti.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir pareiškėjos UAB “Dargita” 2019 m. lapkričio 29 d. skundo priėmimo klausimas grąžinamas Komisijai nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime nurodytus motyvus. Kadangi dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos skundo Komisijai priėmimo klausimas, panaikinant Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą, perduodamas jai nagrinėti iš naujo, dėl Inspekcijos Kauno departamento skundžiamo akto Nr. 1 ir Inspekcijos skundžiamojo akto Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo teismas nepasisako, nes tokių aktų teisėtumas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patikrintas nebuvo, nors pareiškėja to siekė savo skundu kreipdamasi į Komisiją. Taigi, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja teismui taip pat pateikė prašymą priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-342/2012, Nr. AS492-144/2012, Nr. AS146-113/2012, Nr. A146-85/2011, Nr. A756-1207/2010, Nr. A146-836/2010, Nr. AS146-68/2010, Nr. A146-71/2009, Nr. A575-1415/2008 ir kt.).

Remiantis tuo, kad skundas tenkinamas iš dalies, ir vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai UAB „Dargita“ iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų – ¼ dalis pareiškėjos sumokėto 23 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Dargita“ skundą tenkinti iš dalies.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 21R-825(AG-827/02-2019) panaikinti ir pareiškėjos UAB „Dargita“ 2019 m. lapkričio 29 d. skundo priėmimo klausimą grąžinti Lietuvos administracinių ginčų komisijai nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai UAB „Dargita“ 5,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.