- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- eAS-476-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03112-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. F. A.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. F. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. F. A. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. F. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2233/29 „Dėl 2019-03-20 prašymo (reg. Nr. A34(1)-1436)“) toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjos 2019 m. kovo 20 d. prašyme nurodytus veiksmus, t. y. inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A27-144 koregavimą / keitimą, padalijant 0,2050 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. savivaldybėje pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą ir pareiškėjai priklausančią 852 kv. m. šio žemės sklypo dalį sujungiant su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjos A. F. A. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėja prie skundo pridėjo 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2233/29 „Dėl 2019-03-20 prašymo (reg. Nr. A34(1)-1436)”, iš kurio matyti, jog pareiškėja informuota, kad pakartotinai išnagrinėjus jos 2019 m. kovo 20 d. pateiktą prašymą dėl žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A27-144 (toliau – Detalusis planas), koregavimo inicijavimo, numatant sujungti ir padalyti žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), negali pritarti pareiškėjos prašymui. Rašte nurodė, kad motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo pradėti Detaliojo plano koregavimą buvo pateiktas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. A33(l)-928-(25.3.1), kurį atsiėmė asmeniškai. Pareiškėja taip pat pridėjo 2019 m. vasario 13 d. raštą, kuriame atsakovas pareiškėjai motyvuotai ir argumentuotai atsakė į jos 2019 m. sausio 15 d. prašymą.
Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Rašto turinio matyti, jog juo pareiškėjai jokios teisinės pasekmės nesukeliamos. Būtent 2019 m. vasario 13 d. rašte buvo pateikta išsami informacija ginčo klausimu, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Taigi pareiškėja ne pakartotinį prašymą turėjo teikti, bet, nesutikdama su minėto rašto motyvais, jį skųsti šiame rašte nurodyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėjos ginčijamas 2019 m. balandžio 4 d. raštas akivaizdžiai yra informacinio turinio, kuriuo pareiškėja informuota, kad jai buvo atsakyta 2019 m. vasario 13 d. raštu.
Teismas pažymėjo, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Raštas, įvertinus jo turinį, negali būti skundžiamas teismui. Net ir jį panaikinus pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Tokio ginčo nagrinėjimas teisme būtų beprasmis, pareiškėja jos siekiamo tikslo nepasiektų.
Atsisakęs priimti reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, teismas tuo pačiu pagrindu atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kadangi toks prašymas atitinka pareiškėjos prašymo, teikto savivaldybei, turinį ir šiuo atveju kaip savarankiškas reikalavimas negali būti reiškiamas teismui.
Teismas taip pat grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad teismas šiuo atveju nepakankamai įsigilino į skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl neišsiaiškino, kad atsakovas 2019 m. vasario 13 d. raštu ir skundžiamu 2019 m. balandžio 4 d. raštu atsakė į du atskirus ir visiškai skirtingo turinio pareiškėjos prašymus inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą. Šiuo atveju, sprendžiant, ar skundžiamas 2019 m. balandžio 4 d. atsakovo raštas sukėlė pareiškėjai teisines pasekmes turi būti vertinama, kad jos prašymai inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą buvo skirtingo turinio, todėl ir atsakovo raštai sukėlė skirtingas ir savarankiškas teisines pasekmes.
Pareiškėja pažymi, kad teikdama atsakovui 2019 m. sausio 15 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą, prašė prijungti prie jai priklausančio žemės sklypo kitą žemės sklypą, kurio plotas 0,1050 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė I. L.. Šio prašymo atsakovas netenkino 2019 m. vasario 13 d. raštu. Atsakovui netenkinus pareiškėjos prašymo, pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo sutartimi iš I. L. įsigijo 148/1050 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Pareiškėja 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovui naują prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą padalinant 0,2050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du atskirus žemės sklypus ir prie pareiškėjos turimo 852 kv. m žemės sklypo dalies prijungiant naujai įsigytą 148 kv. m žemės sklypo dalį. Šio prašymo atsakovas netenkino skundžiamu 2019 m. balandžio 4 d. raštu. Taigi aptariamais prašymais buvo prašoma atsakovo atlikti skirtingus veiksmus, todėl ir atsakymai sukelia savarankiškas teisines pasekmes.
Pareiškėja nurodo, kad pagal bendrą principą teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Taigi tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu gali būti nuspręsta, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu. Teismas, spręsdamas, ar kreipęsis dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo asmuo turi jo nurodytas teises bei įstatymų saugomus interesus, ir ar šios teisės bei interesai objektyviai yra pažeisti pareiškėjo nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, vien aplinkybė, kad skundžiamu atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. raštu yra pateikiama nuoroda į ankstesnį 2019 m. vasario 13 d. raštą negali būti pagrindu atsisakyti priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teisme. Šiuo atveju, kaip tik turėtų būti vertinamas atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. rašto atsisakyti atlikti veiksmus teisėtumas ir pagrįstumas, kadangi atsakovas formaliai įvertinęs 2019 m. kovo 20 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą, netenkino jo be jokių faktinio, teisinio pobūdžio motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja skunde prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. balandžio 4 d. raštą Nr. A33(1)-2233/29 „Dėl 2019-03-20 prašymo (reg. Nr. 34(1)-1436) ir įpareigoti atsakovą atlikti jos 2019 m. kovo 20 d. prašyme nurodytus veiksmus, t. y. inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A27-144 koregavimą / keitimą, padalijant 0,2050 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. savivaldybėje pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą ir pareiškėjai priklausančią 852 kv. m šio žemės sklypo dalį sujungiant su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigia, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Teismas tik išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs skundžiamo rašto turinį gali konstatuoti, kad asmens teisės skundžiamu raštu nebuvo pažeistos. Teismas neįsigilino į skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje suformuluota teisės kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi tik su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Tačiau pastarieji atvejai yra išimtinio pobūdžio, kai skundo priimtinumo klausimą sprendžiančiam teismui iš tiesų nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl asmeniui kylančių pasekmių nebuvimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011; 2018 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-457-520/2018). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Taigi, skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos skundžiamas Administracijos 2019 m. balandžio 4 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia jai jokių teisinių pasekmių.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. kovo 19 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją inicijuoti detaliojo plano koregavimą / keitimą padalinant 0,2050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į du atskirus žemės sklypus ir prie pareiškėjos turimo 852 kv. m žemės sklypo dalies prijungiant naujai įsigytą 148 kv. m žemės sklypo dalį. Atsakovas skundžiamu 2019 m. balandžio 4 d. rašte nurodė, kad pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, negali jam pritarti. Nurodė, kad motyvuotas atsakymas į jos prašymą dėl atsisakymo pradėti detaliojo plano koregavimą buvo pateiktas 2019 m. vasario 13 d. rašte.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, pareiškėjos atsakovui teiktą prašymą ir skundžiamą atsakymą, taip pat atskirajame skunde nurodytus argumentus bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad tikrinamu atveju skundo priėmimo stadijoje teigti, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir jokių teisinių pasekmių nesukelia, nėra pagrindo. Pareiškėjos skundžiamu atsakovo 2019 m. balandžio 4 d. raštu iš esmės atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą inicijuoti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A27-144 koregavimą / keitimą, padalijant 0,2050 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. savivaldybėje pagal 2014 m. lapkričio 7 d. patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo schemą ir pareiškėjai priklausančią 852 kv. m šio žemės sklypo dalį sujungiant su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Todėl pareiškėjos nurodomi argumentai, kad skundžiamas raštas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog raštas nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti rašto priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų jis pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skunde keliamus reikalavimus, atskirajame skunde nurodytus argumentus, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą, nes prašymo priėmimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog šis prašymas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 154 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos A. F. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos A. F. A. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.