Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugpjūčio 17 d. veika) – 20 (dvidešimt) parų areštu;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugpjūčio 25 d. veika) – 20 (dvidešimt) parų areštu;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. rugsėjo 6 d. veika) – 20 (dvidešimt) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. paskirta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai M. J. savanoriškai prisistatys ir faktiškai pradės atlikti bausmę arba nuo faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nuspręsta iš M. J. nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad:

1.1. 2023 m. rugpjūčio 17 d. apie 10.30 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, iš lentynos paėmė 2 vnt. 0.7 l talpos romo „ZacapaXO“, bendros 259,80 Eur vertės, 1 vnt. 0,7 l talpos romo „Plantation Rum“, 44,95 Eur vertės, ir susidėjęs juos į prekybos krepšelį, praėjo pro vaisių – daržovių skyrių nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo S. S., tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedidelės vertės turtą, kurio bendra vertė 304,75 Eur;

1.2. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 21.10 val., būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, paėmęs nuo lentynos 13 vnt. maišelių su džiovintais abrikosais, bendros 155,87 Eur vertės, ir susidėjęs juos į maišelį, praėjo pro elektrinius vartelius, pro kuriuos galima tik įeiti į prekybos salės vidų, nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojo A. K., tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio bendra vertė 155,87 Eur;

1.3. 2023 m. rugsėjo 6 d. apie 13.00 val., būdamas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, iš lentynos paėmė 3 vnt. viskio „Woodford Reserve“, bendros 110,97 Eur vertės, 1 vnt. viskio „Jack Daniels“, 27,99 Eur vertės, akinius, 4,99 Eur vertės, kuprinę, 12,99 Eur vertės ir susidėjęs juos į prekybos krepšelį, praėjo pro kasą nesusimokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojo R. P., tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą „(duomenys neskelbtini)“ nedidelės vertės turtą, kurio bendra vertė 156,94 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas dėl M. J. skirtinos bausmės, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių bei sunkumą, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Šio BPK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

6. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį skundžia nuteistasis M. J.. Nors konkretus prašymas apeliaciniame skunde nėra suformuluotas, iš skunde nurodytų aplinkybių, nuteistojo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytų argumentų ir išreikšto prašymo spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde M. J. jokių argumentų dėl neteisingo įrodymų vertinimo ar nepagrįsto nuteisimo nenurodo, akcentuodamas tik tai, kad nebuvo įvertintos šeiminės aplinkybės bei tai, kad jis siekia įsidirbinti, tačiau Užimtumo tarnyba darbo jam nesurado. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina paduoto skundo ribose, t. y. bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo aspektu.

7. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu dėl trijų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už nedidelės vertės svetimo turto vagystę numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes. Nuteistajam už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, tačiau konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas taikė neteisingai ir dėl to M. J. buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Nuosprendyje nurodyti bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tiek su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu bei pavojingumu, tiek su jo asmenybe bei elgesiu visuomenėje susijusių aplinkybių visumą ir bausmę individualizavo tinkamai. Teisėjų kolegija, pritardama nuosprendyje nurodytiems motyvams dėl skirtinos bausmės, pažymi, kad nors nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos mažiau pavojingų nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams, vis tik tai nėra vienintelė aplinkybė, į kurią atsižvelgiama ir kuri vertinama skiriant bausmę.

9. Kaip nustatyta BK 54 straipsnyje, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visos šios aplinkybės nuosprendyje aptartos ir įvertintos.

10. Buvo atsižvelgta į tai, kad nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, dėl to faktinė turtinė žala nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta. Įvertintas ir nuteistojo prisipažinimas bei gailėjimasis, tai pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, atsižvelgta į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, teikiančius pagrindą išvadai, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra spontaniškas ar atsitiktinis. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. J. buvo teistas 15 kartų, didžiąja dalimi atvejų už nusikaltimus nuosavybei (pagal BK 178, 180 straipsnius). Taip pat buvo teistas už sunkų sveikatos sutrikdymą (pagal BK 135 straipsnio 1 dalį), neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, viešosios tvarkos pažeidimą (pagal BK 284 straipsnį). Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos ne tik arešto, bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, vis tik jų įvykdymas nepaskatino nuteistojo keisti savo netinkamą gyvenimo būdą, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė. M. J. ne kartą baustas ir administracine tvarka, be kita ko ir už vagystes iš parduotuvių, ir tai leidžia spręsti apie nuteistajam būdingą teisei priešingo elgesio modelį ir tuo pačiu didina jo pavojingumą visuomenei.

11. Nuosprendyje atskirai neaptartos aplinkybės dėl M. J. šeiminės padėties (vedęs), registravimosi Užimtumo tarnyboje, tačiau jų neaptarimas nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio vertinimui esminės reikšmės neturi. Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad nuteistasis santuoką sudarė 2017 m. rugpjūčio 9 d., turi dvi dukras, kurios gimusios (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 168). Tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis sistemingai nusikalsta nuo 2003 m., akivaizdu, kad nei santuokos sudarymas, nei vaikų gimimas, vis tik nebuvo aplinkybės, sulaikiusios jį nuo teisei priešingo elgesio, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taigi šias aplinkybes vertinti kaip išskirtines, įrodančias, kad nuteistasis iš tikrųjų siekia rūpintis šeima ir tinkamai vykdyti tėvo pareigas, nėra pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš tikrųjų yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau pats registravimosi faktas dar nepatvirtina, kad jis iš tikrųjų siekia įsidarbinti, atlyginti žalą. Byloje nėra duomenų apie jo savarankiškas pastangas integruotis į darbo rinką, įsidarbinti ir gauti pajamas, nors nenustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių (aplinkybių), M. J. darbingumas būtų ribotas ar jis iš viso negalėtų dirbti. Paminėtos aplinkybės bei atsakomybės dėl darbo suradimo (įdarbinimo) perkėlimas Užimtumo tarnybai, leidžia jo skundo argumentus dėl siekio keisti gyvenimo būdą vertinti kaip deklaratyvius. Nors skunde tvirtinama, kad yra susitarta dėl įdarbinimo AB „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtinančių įrodymų nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas teismui nepateikė. Aptartas aplinkybes įvertinus informacijos apie ankstesnį nuteistojo elgesį kontekste, yra pagrindas išvadai, kad M. J. pirmenybę teikia pragyvenimui reikalingų piniginių lėšų gavimui nusikalstamu būdu.

12. Daroma apibendrinta išvada, kad bausmė M. J. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Aktualu pažymėti, kad nors byloje esantys duomenys M. J. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį bei rodo jo nenorą keisti savo netinkamą gyvenimo būdą, vis tiki teismas jam skyrė mažesnes, už vidurkį, arešto bausmes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų aplinkybių, rodančių nuteistojo polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų, visuma, taip pat anksčiau nuteistajam taikytų bausmių, tarp jų ir realios laisvės atėmimo bausmės, poveikio nuteistojo elgesiui nebuvimas, neduoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę, nei nuteistajam paskirta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. vasario 13 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. J., kurias sudaro 138,20 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra ne per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

14. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundas, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Šioje byloje nuteistajam M. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis nedirba, turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 138,20 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 20 ct), iš nuteistojo M. J. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.