Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Jadvygai Lukševičei

nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Varnalėša“ dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atkurti pastatą, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas – viešasis tualetas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data – 1999-05-07). Minėtas pastatas 2000-12-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 106/08 išnuomotas atsakovei. Nuomos sutarties 5.3. p. nuomininkė įsipareigojo atlikti pastato rekonstrukciją, 2002-04-16 išduotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 255, kurio pagrindu atsakovei suteikta teisė rekonstruoti pastatą. Leidimas galiojo iki 2004-04-16. Nurodo, jog atsakovė atlikto tam tikrus rekonstrukcijos darbus, tačiau statybos darbų užbaigimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo įformintas, nekilnojamojo turto kadastro duomenys nepakeisti, todėl ieškovė 2021-04-02 raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti detalų planą, kaip planuojama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovė sutartimi rekonstrukcijos darbus įsipareigojo atlikti per 6 mėnesius, tačiau praėjus daugiau nei 20 m. po nuomos sutarties sudarymo ir ieškovei pareikalavus pateikti detalią informaciją apie įsipareigojimų vykdymą, atsakovė 2021-06-16 raštu abstrakčiai apibūdino planus ieškoti ekspertų ir esant poreikiui atlikti papildomus darbus dar per papildomą daugiau nei vienerių metų laikotarpį. Atsakovė tokių teiginių nepagrindė. Esant tokiai situacijai ieškovė negavo to, ko tikėjosi iš nuomos sutarties. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 5 d., nuomos sutarties 15 p., 2021-07-02 informavo atsakovę apie ieškovės sprendimą nutraukti sutartį. Nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo 2021-07-31. Sutarčiai esant nutrauktai, tačiau atsakovei nesumokėjus nuomos mokesčio bei negrąžinus pastato. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo, atsakovė iškeldinimo, todėl šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1831-603/2022. Nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2022-09-26 raštu informavo ieškovę apie atliktą žemės naudojimo patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), bei surašytą žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame fiksuota, jog dalis pastato yra pastatyta valstybinėje žemėje bei tai, jog UAB „Varnalėša“ vengia atvykti į Skyrių bei pateikti paaiškinimus, į laiškus nereaguoja.

Teigia, jog aplinkybę, jog ginčo pastate buvo pradėti statybos darbai patvirtina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-01-10 prašymu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikti priedai – 1999 m. ir 2014 m. kadastro duomenų bylos, kurias palyginus matyti skirtumai, atsiradę dėl atsakovės vykdytų statybos darbų, o tai, jog statybos darbus atliko atsakovė patvirtina nuomos sutartis bei leidimas vykdyti statybos darbus. Esant neatitikimui tarp viešame registre įregistruotų ir faktinių Pastato duomenų, ieškovė, kaip savininkė, negali naudotis pastatu, juo disponuoti.

Nurodo, jog nuomos sutartimi su atsakove sutarta ne tik dėl pastato rekonstrukcijos per 6 mėnesius, tačiau ir kitų sutarties 5 p. numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi ne pavienių darbų atlikimo, o rekonstrukcijos kaip naujos pastato kokybės sukūrimo, o tokia kokybė turėjo būti sukurta užbaigus rekonstrukcijos darbus, įregistravus rekonstruotą pastatą teisės aktų nustatyta tvarka, naudojant jį pagal paskirtį bei padarius prieinamą visuomenei. Atsakovės įsipareigojimai buvo siejami su visuomenės poreikių tenkinimu, visi jie liko neįgyvendinti. Teigia, jog dėl atsakovės veiksmų ieškovės nuosavybės teisė yra neteisėtai apribota, ieškovė negali įgyvendinti turtinių teisių, užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatyme įtvirtintų principų įgyvendinimo.

Atsakovė UAB „Varnalėša“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-3723-937/2023 iki tol, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-649-603/2023, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė savo teisių pažeidimą sieja su aplinkybe, kad atsakovė neužbaigė Pastato rekonstrukcijos ir teisės aktų nustatyta tvarka jo neįteisino bei nepatikslino kadastro duomenų. Nurodo, kad nėra ginčo, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka neįteisino bei Pastato kadastro duomenų nepatikslino, dėl ko faktiniai Pastato duomenys neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų jo duomenų. Pasak atsakovės, ne vien nuo atsakovės veiksmų priklausė (ir šiuo metu priklauso) Pastato rekonstrukcijos įgyvendinimas, kurio neįvykdymą ieškovė sieja su jos tariamu teisių pažeidimu.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-649-603/2023 sprendžiamas klausimas ir dėl Nuomos sutarties neteisėto vienašališko nutraukimo, kurį sąlygojo tariamas Atsakovo Nuomos sutarties nuostatų netinkamas vykdymas, t. y. Pastato rekonstrukcijos neįgyvendinimas. Kol neišnagrinėta ši byla, ieškovė neturi teisėto pagrindo teigti, kad ieškovės nuosavybės teisių pažeidimas pasireiškė būtent dėl neužbaigtų Pastato rekonstrukcijos darbų dėl atsakovės kaltės (neveikimo), dėl ko Pastatas šiuo metu negali būti naudojamas pagal paskirtį. Teigia, kad ieškovė neįrodo antros negatorinio ieškinio sąlygos, t. y. kad dėl atsakovės veiksmų yra pažeistos ieškovės teisės, siekiant ginti savo tariamai pažeidžiamas teises CK 4.98 str. pagrindu.

Nurodo, kad tiek VTPSI, tiek NŽT vykdė kontrolės veiksmus dėl vykdomų Pastato rekonstrukcijos darbų, tačiau prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, kas reiškia, kad nei VTPSI, nei NŽT nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie būtų pagrindas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą CK 4.98 str. prasme. Jeigu VTPSI nustatytų, kad ieškovė, vykdydama Pastato rekonstrukcijos darbus, būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas, VTPSI inicijuotų atitinkamas procedūras atsakovės atžvilgiu.

Tai, jog 2021-11-22 „Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu“ Nr. FAK-2415 ir 2022-08-24 „Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu“ Nr. FAK-1664 buvo konstatuota, kad pastatas neatitinka prie SLD pridėto projekto sprendinių, savaime nereiškia ir nepagrindžia ieškovės teisių pažeidimo fakto. Ieškovė turėtų aiškiai pagrįsti, kaip konkrečiai pasireiškia jos teisių pažeidimas. Negalėjimą užbaigti rekonstrukcijos darbų lemia ne atsakovės veiksmai.

Aplinkybės, kad Pastatas egzistuoja, ieškovė neginčija. Pastatas yra rekonstruotas, todėl pagrindo teigti, kad vykdant Pastato rekonstrukciją yra pažeidžiamos ieškovės teisės, nėra.

Nurodo, kad teisinėje sistemoje neegzistuoja statinio atkūrimo koncepcija taip kaip formuluojama ieškinio reikalavime. Tokia koncepcija egzistuoja tik nekilnojamojo kultūros paveldo santykiuose (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 5 d.), kuri nagrinėjamos bylos kontekste yra visiškai neaktuali. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas yra suformuluotas ydingai ir atmestinas vien dėl to.

Ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, todėl ir 6 mėn. Pastato atkūrimo terminas yra visiškai nepagrįstas bei neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė antrosios negatorinio ieškinio sąlygos. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovės paaiškinimų apie tai, kad jos, kaip turto savininko teises, pažeidė atsakovė. Visapusiškai neįvertinus bei neišnagrinėjus aplinkybių Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-649-603/2023, kurios turės teisinės reikšmės spręsti dėl ieškovės reikalavimo atkurti Pastatą pagal nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus duomenis pagrįstumo bei priimant ir teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovės teiginiai, kad jos nuosavybės teisių pažeidimas pasireiškė būtent dėl neužbaigtų Pastato rekonstrukcijos darbų dėl atsakovės kaltės (neveikimo), dėl ko Pastatas šiuo metu negali būti naudojamas pagal paskirtį, yra nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006-03-21 raštu įpareigojo atsakovę atlaisvinti valstybinę žemę. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-04-10 raštu „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo“ įspėjo atsakovę dėl Sutarties nutraukimo.

Vilniaus miesto skyrius 2014-07-18 raštu „Dėl galimo administracinio teisės pažeidimo“ informavo atsakovę, kad yra užimta dalis valstybinės žemės

Vilniaus miesto skyrius 2022-07-07 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-348-(14.49.81.), kuriuo nustatė, kad dalis mūrinio pastato, mediniai statiniai ir įvairūs daiktai yra valstybinėje žemėje bei valstybiniame miško sklype.

Vilniaus miesto skyrius 2022-01-31 surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-38-(14.49.81.), kuriuo nustatė, kad valstybinėje žemėje stovi tvora ir pastatai.

Vilniaus miesto skyrius 2022-03-10 raštu Nr. 49SD-2851-(14.49.136E.) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo atsakovę, kad statinys ir daiktai (A) yra valstybinėje žemėje, užimamas žemės sklypo plotas – 1606,79 kv. m.

Nurodo, kad statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privalo būti valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai, išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti, – atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu.

Ieškovas nepranešė Nacionalinei žemės tarnybai, kad Nuomos sutartis su atsakove yra nutraukta. To nepatvirtina ir NTR išrašas. Laiko, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, naudojasi valstybine žeme. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo visą valstybinę žemę, išskyrus žemę, perduotą kitiems patikėjimo teisės subjektams.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Statybos inspekcija atsiliepime išvardina bylai reikšmingus dokumentus, įrodymus. Nurodo, kad ieškovė yra pastato savininkė, tarp šalių sudaryta pastato nuomos sutartis 2021-07-31 buvo nutraukta.

Savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas.

Inspekcijos atliktų faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai, 1999-09-24 parengta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 17363, 2014-03-31 parengta Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 13/17363 patvirtina ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog faktiniai Pastato duomenys neatitinka viešajame registre registruotų Pastato kadastro duomenų.

Inspekcija 2021-11-22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2415 ir 2022-08-24 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1664 konstatavo, kad ,,Pastatas neatitinka prie SLD pridėto projekto sprendinių“.

Nustačius, kad Pastato statybas atsakovė vykdė pažeisdama teisės aktų reikalavimus, ieškovės teisės Pastatu naudotis ar juo disponuoti, kurias ji turėjo iki statybos pradžios, būtų apribotos (CK 1.137 str. 2 d., 4.103 str. 1 d.). Šios aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie antrosios CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos (ieškovės teisių pažeidimo) egzistavimą.

Iš 2014-03-31 Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/17363 duomenų matyti, kad Pastatas yra ypatingasis statinys, kurio statybą užbaigus, surašomas statybos užbaigimo aktas (Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ypatingųjų statinių statyba laikoma užbaigta atlikus visus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą (kai jis privalomas). Statybos užbaigimo aktas surašomas tik tuo atveju, kai statytojas pateikia Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad Statybos užbaigimo aktas neišduodamas, jeigu asmuo neturi teisės būti šio statinio statytoju.

Motyvuojamoji dalis

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Atsakovei SLD Pastato rekonstrukcijai buvo išduotas 2002-04-16 ir galiojo iki 2004-04-16. Duomenų, kad SLD buvo pratęstas, Inspekcija neturi. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalis numato, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama, taigi baigti Pastato rekonstrukcijos darbus be galiojančio statybą leidžiančio dokumento statytojas neturi teisės.

NŽT 2022-07-07 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-348-(14.49.81.). nurodyta, jog ,,dalis mūrinio pastato, mediniai statiniai ir įvairūs daiktai valstybinėje žemėje bei valstybiniame miško sklype“. Be to, tarp šalių sudaryta Pastato nuomos sutartis 2021-07-31 buvo nutraukta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatytų reikalavimų statytojo teisei įgyvendinti taip pat neatitinka.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Valstybinė miškų tarnyba tvarko valstybės miškų kadastro duomenis ir yra kompetentinga nustatyti miško žemės plotus ir jų ribas.

Aplinkos apsaugos Departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius 2023-02-23 atliko apžiūrą vietoje (2023-02-27 apžiūros aktas TVR-1172). Apžiūros metu nustatyta, kad „Visą pastatą juosianti tvora patenka į valstybinę miško žemę. Pastato dalis bei tvora, juosianti pastatą, pažeidžia Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnį, kuris numato, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Taip pat tvoros įrengimas miško žemėje pažeidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai.“

Ieškovė 2023-04-03 pareiškimu nurodė, kad siekia pašalinti abejones dėl ieškinio reikalavimo formuluotės, todėl patikslina ieškinio reikalavimą ir prašo įpareigoti atsakovę UAB „Varnalėša“ savo lėšomis per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastatą – viešąjį tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 17363 užfiksuotus ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus šio pastato duomenis.

Nurodo, kad pareiškimą teikia, atsižvelgusi į UAB „Varnalėša“ atsiliepimą, kuomet pareikštą reikalavimą ji laiko ydingu. Paaiškina, kad sąvoka „atkurti“ šiuo atveju ieškinyje yra vartojama ne paveldosaugine prasme, o siekiant teisinės padėties atkūrimo, atstatant pastatą atgal į Nekilnojamojo turto registre užfiksuotą padėtį, kad pastatas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Teisinės padėties atkūrimą kasacinis teismas įvardija kaip vieną iš negatoriniu ieškiniu reikštinų reikalavimų siekiant apginti pažeidžiamas savininko teises. Savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudoti daikto pagal paskirtį, o toks negalėjimas naudoti daikto pagal paskirtį yra sąlygotas atsakovės veiksmų, t. y. pradėtų rekonstrukcijos darbų, kurių atsakovė neužbaigė, teisės aktų nustatyta tvarka neįformino ir neužregistravo Nekilnojamojo turto kadastre.

Atsakovė UAB „Varnalėša“ atsiliepimu į ieškovės 2023-04-03 pareiškimą prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai 2002-04-16 išduotas „Leidimas vykdyti statybos darbus“ Nr. 255 (toliau – SLD), kurio galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2012-04-16, galioja neterminuotai. Dėl to Ieškovo ieškinyje dėstomi teiginiai, kad SLD šiuo metu yra negaliojantis, yra nepagrįsti ir atmestini kaip nepagrįsti. Esant šiuo metu galiojančiam SLD, pagrindo tenkinti reikalavimą atstatyti ginčo pastatą nėra. Nurodo, kad atsakovė pagrindė aplinkybę, kad SLD yra galiojantis, o 2023-03-08 nutartyje pateikta išvada neatitinka teisinės ir faktinės situacijos. Teigia, kad pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo nurodyti teiginiai nepaneigia atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės 2023-04-03 pareiškimą palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, todėl teismas argumentų nekartoja.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog ieškinį palaiko visa apimtimi. Pabrėžė, jog ieškinys yra negatorinis, todėl turėjo įrodyti tik dvi sąlygas, t. y. nuosavybės teisę bei jų pažeidimą. Nurodė, jog abi sąlygos įrodytos. Pažymi, jog atsakovė neginčija, kad nėra užbaigusi rekonstrukcijos projekto, tai, jog atsakovė buvo statytoja pagal suteiktą leidimą. Mano, jog statytoja yra atsakovė, kuri neįvykdė savo pareigų bei pažeidusi įstatymo reikalavimus neveikimu, todėl ieškovė negali pastatu naudotis pagal paskirtį, o tai reiškia ieškovės teisių pažeidimą, todėl prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Jonas Platelis nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai galbūt siejasi tik su reikalavimais dėl nuomos sutarties vykdymo, mokesčio, nutraukimo teisėtumo ar iškeldinimo klausimu, tačiau neatliepia reikalavimo dėl pastato atstatymo. Pastatas de facto (iš tikrųjų) ir de jure (pagal teisę, teisėtai) yra registruotas. Neįrodytas teisių pažeidimo buvimas. Teigia, jog rekonstrukcija iš esmės atlikta, tačiau neatlikta registracija. Registracija nėra atlikta todėl, kad nebuvo suformuotas tinkamo dydžio žemės sklypas. Ši aplinkybė pašalina ipso jure (pagal įstatymą) kaltę pagal nuomos sutartį. Atsakovės įsitikinimu, tai reikšminga aplinkybė, nes didesnio sklypo formavimas buvo užprogramuotas tiek pačioje nuomos sutartyje (4.1. p.), tiek pačiame statybos projekte. Poreikis turėjo būti išpildomas, o už išpildymą yra atsakingas savininkas, o ne nuomininkas. Tai yra aplinkybės, kurios šalina kaltę. Kadastriniai matavimai, rekonstrukcijos darbai buvo atlikti. Nepadaryta registracija. Atsakovės įsitikinimu, teismas negali tenkinti ieškininio nesant faktinių bet ir teisinių prielaidų. Nurodė, jog nei vienas ieškinio reikalavimas neatitinka nei vieno iš gynybos būdų, numatytų Priežiūros įstatyme, kuris, vertinant ieškinį, turėtų būti taikomas. Teigė, jog ieškovės cituojama teisės aiškinimo praktika šiuo konkrečiu bylos atveju yra neaktuali, nesusijusi. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Rasa Karčiauskaitė bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Jadvyga Lukševičė posėdžio metu nurodė jog teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė reiškia negatorinį ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovę atstatyti jai priklausantį pastatą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis.

Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).

Iš į bylą pateikto 2022-03-01 NTR išrašo matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso pastatas – viešasis tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 105,79 m2, užstatytas plotas 170,45 m2, kadastro duomenų nustatymo data 1999-05-07.

Iš į bylą pateikto 2022-03-01 NTR išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Su ieškiniu pateikta pastato - viešojo tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), 1999-05-07 Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 17363.

Iš 2000-12-29 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 106/08 matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybė išnuomojo UAB „Varnalėša“ viešąjį tualetą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2000-12-29 iki 2025-02-29.

LR Vilniaus apskrities viršininko 2001-09-26 įsakymo Nr. 2991-01 pagrindu UAB „Varnalėša“ ne aukciono tvarka 2000-12-29 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 106/08 galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau nei iki 2025-12-29, buvo išnuomotas ir 252 kv. m ploto valstybei priklausantis žemės sklypas, naudojamas kitai paskirčiai (viešojo požeminio tualeto statiniui rekonstruoti į viešąjį tualetą ir kavinę ir juos eksploatuoti) bei tą pačią dieną sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis.

Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002-04-16 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 255 (dėl viešojo tualeto rekonstrukcijos).

Į bylą pateikta kavinės su viešuoju tualetu 2014-02-28 kadastrinių matavimų byla (nustatytas 1 095,49 m2 pagrindinis plotas ir 263,21 m2 pagalbinis plotas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021-04-02 raštu klausė, kaip UAB „Varnalėša“ ketina vykdyti nuomos sutartį ir, be kita ko, kada ketina įregistruoti pastatą VĮ Registrų centre savivaldybės vardu. UAB „Varnalėša“ pateikė 2021-06-16 atsakymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021-07-02 raštu nutraukė nuomos sutartį nuo 2021-07-31, paprašė iki 2021-08-06 perduoti patalpas aktu.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022-01-10 rašte, adresuotame Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai nurodė, kad pastato rekonstrukcija atlikta nesilaikant 2001-12-07 patvirtinto rekonstrukcijos projekto Nr. 2909-JD ir 2002-04-16 išduoto statybos leidimo Nr. 255. Pastato kontūras išeina iš nuomojamo sklypo ribų. Kadangi esamas Pastatas neatitinka rekonstrukcijos projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, nėra galimybės atlikti Pastato statybos užbaigimo procedūros ir pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Prašė pateikti informaciją, kokius veiksmus Inspekcija jau yra inicijavusi dėl pastato (duomenys neskelbtini), taip pat, kokios yra galimybės įpareigoti statytoją UAB „Varnalėša“ nugriauti statinį – atstatyti į pradinę Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio pastato padėtį, ir kokių veiksmų planuojama imtis toliau.

Nagrinėjimu atveju nuomos sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2021-07-31. Vilniaus apygardos teismo 2023-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-649-603/2023, be kita ko, nuspręsta iškeldinti atsakovę UAB ,,Varnalėša“ su visu jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-640-464/2023 nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023-06-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė yra ginčo pastato savininkė, tad yra pirma negatorinio ieškinio sąlyga.

Ieškovė nurodo, kad jos, kaip savininkės, teisių pažeidimas (kaip antra negatorinio ieškinio sąlyga) pasireiškia negalėjimu naudoti daikto pagal paskirtį, o toks negalėjimas yra sąlygotas atsakovės veiksmų, t. y. pradėtų rekonstrukcijos darbų, kurių atsakovė neužbaigė, teisės aktų nustatyta tvarka neįformino ir neužregistravo Nekilnojamojo turto kadastre.

Kaip matyti, 2000-12-29 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 106/08 5.3 punktu nuomininkas įsipareigojo negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją ir techninio inventorizavimo (kadastro) darbus atlikti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos. Jei per tą laiką dėl nenumatytų priežasčių tualetas nesuremontuojamas, turi būti pastatyti du biotualetai.

Sutarties 4.2 punkte numatyta, kad nuomotojas privalo nuomininkui parengus ir nustatyta tvarka patvirtinus negyvenamųjų rekonstrukcijos projektą, leisti nuomininkui pagal patvirtintą detalųjį planą rekonstruoti negyvenamąsias patalpas: suremontuoti tualetą pagal statybos normas bei LR higienos normą HM 55-1995, papildomai įrengiant kitos paskirties (komercines) patalpas ( rekonstrukcijos projektas – architektūrinė -statybinė dalis ir sąmata, suderinta su nuomotoju, pateikiami priede). Teritorijos detalųjį planą, rekonstrukcijos projektą ir rekonstruotų patalpų registravimą atlieka nuomininkas savo lėšomis. Po tokios rekonstrukcijos tualeto patalpos registruojamos kaip nuomotojo nuosavybė, o kitos patalpos – kaip nuomininko nuosavybė.

Taigi, atsakovė 2000-12-29 nuomos sutartimi įsipareigojo per 6 mėn. atlikti negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją ir techninio inventorizavimo (kadastro) darbus, taip pat atlikti rekonstruotų patalpų registravimą. Byloje nėra ginčo, kad statybos leidimas išduotas 2002-04-16, patalpų rekonstrukcija faktiškai atlikta, kadastrinių matavimų byla parengta tik 2014 m., jokie statybos užbaigimo darbai nėra įforminti, kadastro duomenys nėra įregistruoti, jokie turto įteisinimo darbai nėra atlikti, nors juos pagal sutarties 4.2 punktą turėjo atlikti atsakovė.

Atsakovė teigia, kad ne vien nuo jos veiksmų priklausė pastato rekonstrukcijos įgyvendinimas, kad pastato registracija nėra atlikta todėl, kad nebuvo suformuotas tinkamo dydžio žemės sklypas (kas buvo ieškovės pareiga).

Iš bylos duomenų matyti, kad rekonstruotas pastatas išeina iš atsakovei išnuomoto žemės sklypo ribų, kad dalis pastato yra nesuformuotojo valstybinėje žemėje, kurioje yra miškas.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-09 nutarties 48 punkte taip pat nurodė, kad nuomos sutarties 4.2 punktu nustatyta UAB ,,Varnalėša“ pareiga parengti visus būtinus dokumentus, susijusius su pastato rekonstrukcija. Lietuvos apeliacinis teismas 2023-11-09 nutarties 49 punkte nurodė, kad nors apeliantė yra teisi teigdama, kad iš karto po 2000 m. gruodžio 29 d. sutarties pasirašymo ji ėmėsi priemonių gauti leidimą statyboms, visgi teisės aktų reikalavimus atitinkančios rekonstrukcijos neatliko ir jos rezultato neįregistravo. Siekis atlikti pastato rekonstrukciją tokiu būdu, kai dalis pastato buvo pastatyta peržengiant priskirto išnuomotam statiniui žemės sklypo ribas, negali būti vertinamas kaip sutartį atitinkantis elgesys. Tokių statybų rezultatas ir nėra įregistruotas registre, todėl jis negali būti laikomas tinkamu sutarties vykdymu.

Kadangi atsakovė nesiėmė veiksmų, kad būtų tinkamai įvykdyta nuomos sutarties sąlyga, teismas sprendžia, kad atsakovės argumentai nepaneigia jos atsakomybės dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir tokiu būdu savininkės teisių pažeidimo.

Šiuo atveju nuomos sutartis yra nutraukta 2021-07-21, įsiteisėjusius teismo sprendimu nuspręsta iškeldinti atsakovę iš tų patalpų, tad atsakovės pareiga pagal nuomos sutartį įteisinti statinius yra pasibaigusi. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės argumentai dėl statybos leidimo galiojimo iš esmės nebeturi teisinės reikšmės byloje.

Įvertinus nuomos sutartimi nustatytus įpareigojimus atsakovei, faktinę situaciją, kai statybos užbaigimas nėra įformintas ir įteisintas, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai nurodo esant savininko teisių pažeidimui, kadangi apie 20 metų nebuvo vykdomas nuomos sutartyje nustatytas susitarimas dėl rekonstruoto turto įteisinimo, ieškovė negali naudotis pastatu pagal paskirtį (CK 4.98 str.). Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas įpareigoti atsakovę UAB „Varnalėša“ savo lėšomis atstatyti pastatą – viešąjį tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1999 m. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 17363 užfiksuotus ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus šio pastato duomenis.

Nors atsakovė nurodo, kad 6 mėn. pastato atkūrimo terminas yra visiškai nepagrįstas bei neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, tačiau jis nenurodo jokio kito termino, kuris būtų jam priimtinas. Neįvardinus termino, dėl jo neturėjo galimybės pasisakyti ir kita šalis. Teismas neturi pagrindo, nesant suformuluoto prašymo dėl kitokio termino nustatymo, šiuo atveju nustatyti terminą savo nuožiūra. Dėl nurodytos priežasties nustatytinas ieškovės ieškinyje nurodytas terminas – per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo nuomone, kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai neturi reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.

Ieškinį patenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Įpareigoti atsakovę UAB „Varnalėša“, įm. k. 124930970, savo lėšomis per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti pastatą – viešąjį tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1999 m. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 17363 užfiksuotus ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotus šio pastato duomenis.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Varnalėša“, įm. k. 124930970, 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui (raštinei) tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.