- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- e2-649-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00304-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Varnalėša“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Jonas Platelis
- Kategorijos
- 2.6.11.4.1Kiti klausimai dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovės atstovei L. N., atsakovės atstovui advokatui Jonui Plateliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Varnalėša“ dėl nuomos mokesčio skolos ir kompensacijos už vėlavimą grąžinti turtą priteisimo, atsakovės iškeldinimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Varnalėša“ prašo teismo: 1) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 68 324,97 Eur nesumokėto nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.; 2) iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3676,68 Eur baudą pagal Nuomos sutarties 15 punktą; 4) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 3973,19 Eur dydžio kompensaciją pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį už atsakovės vėlavimą grąžinti patalpas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatas, patalpos), kuris 2000 m. gruodžio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 106/08 (toliau – Nuomos sutartis) buvo išnuomotas UAB „Varnalėša“, nuomos terminas buvo nustatytas iki 2025 m. gruodžio 25 d. (Nuomos sutarties 3 punktas).
Motyvuojamoji dalis
3. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutarties 5.3 punktu nuomininkas įsipareigojo patalpas rekonstruoti, 2002 m. balandžio 16 d. buvo išduotas Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. 255, kuriuo atsakovei buvo suteikta teisė rekonstruoti pastatą (Leidimas galiojo iki 2004 m. balandžio 16 d.). Taip pat Nuomos sutarties 4.2 punkte buvo sutarta, jog po rekonstrukcijos tualeto patalpos registruojamos kaip nuomotojo nuosavybė, o kitos patalpos – kaip nuomininko nuosavybė.
4. Kadangi nuomininkas pastatą rekonstravo, tačiau statybos darbų užbaigimas teisės aktų nustatyta tvarka neįformintas ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nepakeisti, ieškovė 2021 m. balandžio 2 d. raštu kreipėsi į nuomininką su prašymu pateikti detalų planą, kaip nuomininkas planuoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus tiek dėl nuomos mokesčio, tiek dėl patalpų rekonstrukcijos.
5. 2021 m. birželio 17 d. buvo gautas atsakovės raštas, kuriame pirmiausia buvo nepagrįstai nurodyta, neva atsakovė yra atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, bei antra, išdėstyti atsakovės abstraktaus pobūdžio teiginiai apie planus ieškoti ekspertų pastato rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos įvertinimui (kam atsakovės teigimu reikalingas 3-4 mėnesių laikotarpis), bei planus pasitelkti trečiuosius asmenis reikalingiems projektinės dokumentacijos koregavimo, statybos ir / ar griovimo darbams atlikti (kam atsakovo teigimu reikalingas dar 12-14 mėnesių laikotarpis).
6. Pažymi, jog Nuomos sutartimi rekonstrukcijos darbus atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti per 6 mėnesius, Leidimas vykdyti statybos darbus nuo 2004 m. balandžio 16 d. yra nebegaliojantis, tačiau tik praėjus daugiau nei 20 metų po Nuomos sutarties sudarymo ir ieškovei pareikalavus pateikti detalią informaciją apie įsipareigojimų įvykdymą, atsakovė tik abstrakčiai apibūdino planus ieškoti ekspertų ir esant poreikiui atlikti papildomus darbus dar per papildomą daugiau nei vienerių metų laikotarpį, o ir tokių deklaratyvių teiginių atsakovė jokiais dokumentais nepagrindė, aktyvių veiksmų vardan tinkamo Nuomos sutarties vykdymo neatliko ir jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai tikėtis atsakovės 2021 m. birželio 16 d. rašte išdėstytus planus esant realius ir įgyvendinamus, nepateikė. Taigi esant tokiai situacijai, kai ieškovė daugiau nei 20 metų negavo pagal Nuomos sutartį to, ko tikėjosi iš nuomininko, t. y. nei laiku mokamo nuomos mokesčio, nei tinkamai atliktos ir teisės aktų nustatyta tvarka įformintos pastato rekonstrukcijos, o ir tikėtis, kad atsakovės sutartiniai įsipareigojimai ateityje bus įvykdyti, ieškovė nebeturėjo pagrindo, tolesnis nuomos santykių tęstinumas neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 9 straipsnyje numatytų savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.
7. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė itin ilgą laikotarpį Nuomos sutarties tinkamai nevykdė, įvertinus atsakovės padarytus Nuomos sutarties pažeidimus ir tai, kad tariamus ketinimus įvykdyti savo įsipareigojimus atsakovė pagrindė tik abstrakčiais teiginiais, jų nekonkretizuodama, nepateikdama juos patvirtinančių dokumentų bei vis dar neatlikdama jokių aktyvių veiksmų, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi bei Nuomos sutarties 15 punktu, 2021 m. liepos 2 d. atsakovė buvo raštu informuota apie ieškovės sprendimą nutraukti Nuomos sutartį.
8. Vadovaujantis Nuomos sutarties 15 punktu, įpareigojančiu apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėti nuomininką prieš 30 dienų, minėtu ieškovės raštu atsakovė buvo informuota, jog Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2021 m. liepos 31 d., bei atsakovė paprašyta grąžinti patalpas ieškovei ir sumokėti Nuomos sutarties 15 punkte numatytą baudą.
9. 2021 m. liepos 30 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, kuriame atsakovė nurodė nesutinkanti su sutarties pažeidimu ir patalpų ieškovei negrąžino.
10. Atsižvelgiant į tai, kad vienašalis sutarties nutraukimas ginčijamas nebuvo, Nuomos sutartis nuo 2021 m. liepos 31 d. yra nutraukta, bei 2021 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei buvo išsiųstas pakartotinis raštas Nr. A51-77660/21(2.14.1.17E-AD23) su raginimu grąžinti patalpas ieškovei.
11. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartis nuo 2021 m. liepos 31 d. yra nutraukta vienašališkai ieškovės iniciatyva, tačiau atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį ir baudos dėl vienašališko sutarties nutraukimo, neįvykdė savo pareigos grąžinti patalpas nuomotojui, nors Nuomos sutartį nutraukus patalpomis naudotis nebeturi teisinio pagrindo, ieškovė kreipiasi į teismą su šiuo ieškiniu dėl susidariusių skolų priteisimo ir atsakovės iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.
12. Nagrinėjamu atveju su atsakove pasirašytos Nuomos sutarties 1 punkte buvo nustatytas 1057,9 Lt (306,39 Eur) nuomos mokestis; pagal Nuomos sutarties 7 punktą nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Pažymėtina, kad atsakovė šių Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė: nuo nuomos mokesčio iki 2002 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo atleista, tačiau už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. nuomos mokesčio Nuomos sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo (nuo 2021-07-31 Nuomos sutartis buvo Savivaldybės vienašališkai nutraukta). Nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2021-07-31 sudaro iš viso 68 324,97 Eur (223 mėn. x 306,39 Eur).
13. Pažymėtina, jog vienas iš nuomotojo tikslų sudarant nuomos sutartį yra gauti ekonominės naudos iš turto perleidimo laikinai valdyti ir naudoti nuomininkui, todėl ieškovės įsitikinimu faktas, kad nuomininkas nemoka nuompinigių už išsinuomotą turtą, iš esmės pažeidžia nuomos sutarties pavidalu išreikštus nuomotojo interesus. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nuomininkas nevykdė iš sutarties kilusios pareigos mokėti nuomos mokestį, taip pažeisdamas šalių pareigą vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nuomos sutarties pagrindu susidariusią 68 324,97 Eur nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2021-07-31 ir prašo priteisti iš atsakovės.
15. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymas šiuo atveju sukelia neigiamas pasekmes ieškovei tiek finansiniu požiūriu (ieškovė negauna į biudžetą ginčo patalpų nuomos mokesčio, kuris galėtų būti panaudotas miesto poreikiams tenkinti), tiek ir visuomeniniu aspektu (ieškovei priklausantis turtas yra neprižiūrimas, nenaudojamas pagal paskirtį ir neprieinamas visuomenei), dėl ko neįgyvendinamas ir viešasis interesas. Remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartis nuo 2021 m. liepos 31 d. yra nutraukta, Nuomos sutarties nutraukimas reiškia ir pagrindo atsakovei naudotis išnuomotomis patalpomis išnykimą, tačiau atsakovė pareigos grąžinti ieškovei patalpas iki šiol nėra įvykdžiusi, vadovaudamasi CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, ieškovė taip pat prašo iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš užimamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.
II. Atsiliepimų esmė
20. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstą, taip pat prašo daliai ieškinio reikalavimų taikyti ieškinio senatį ir juos atmesti.
21. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareikštam reikalavimui priteisti nuomos mokesčio skolą pagal 2000 m. gruodžio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 106/08 taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2022 m. kovo 8 d. ir prašo priteisti nuomos mokesčio skolą iš atsakovės, atsiradusią dėl neva Nuomos sutarties netinkamo vykdymo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, už 223 mėn., t. y. beveik 19 m., laikotarpį (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.). Remiantis kasacinio teismo išaiškinu bei vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ieškinio senaties terminu, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokesčio skolą pagal Nuomos sutartį galėtų būti tenkinamas tik už maksimalų 9 m. ir 4 mėn. laikotarpį, nes ginčo teisiniam santykiui dėl nuomos mokesčio skolos pagal Nuomos sutartį įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o tai atitinkamai sudarytų tik 112 mėn. laikotarpį. Dėl to atsakovė šio ieškinio reikalavimo daliai – reikalavimui priteisti nuomos mokesčio skolą pagal Nuomos sutartį už papildomus 111 mėn. (223 mėn. – 112 mėn. = 111 mėn.), t. y. reikalavimo daliai, viršijančiai 9 m. ir 4 mėn. (112 mėn.) laikotarpį, prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir šio reikalavimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
22. Antra, ieškovė, be kita ko, ieškinyje nurodydama, jog „Nuomos sutarties 15 punkte buvo numatyta nuomotojo teisė nutraukti sutartį vienašališkai, įspėjus nuomininką prieš 30 dienų, jei šis nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų, bei sutarta, jog tokiu atveju nuomininkas sumoka nuomotojui vienerių metų dydžio nuomos mokesčio baudą“, prašo priteisti iš atsakovės 3676,68 Eur baudą. Pažymi, jog ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 13 dalis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė baudos pagal Nuomos sutarties 15 p. priteisimą sieja būtent su vienašališka Nuomos sutarties nutraukimo diena, t. y. 2021 m. liepos 31 d. (diena, kurią ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą); sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų, t. y. baudos ir delspinigių išieškojimo; ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teisę dėl baudos priteisimo į teismą privalėjo kreiptis nesuėjus ieškinio dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo senaties terminui, t. y. ieškovė į teismą turėjo kreiptis iki 2022 m. sausio 31 d. (2021 m. liepos 31 d. + 6 mėn.); ieškovė ieškinį teismui pateikė tik 2022 m. kovo 8 d., darytina pagrįsta išvada, jog ieškinys teismui dėl baudos iš atsakovės priteisimo paduotas praleidus ieškinio senaties terminą. Remiantis nurodytu, atsakovė ir šio ieškovės ieškinio reikalavimo daliai – reikalavimui priteisti 3 676,68 Eur dydžio baudą pagal Nuomos sutarties 15 p., teismo prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir šio reikalavimo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
23. Taip pat nurodo, kad ieškovės reikalavimo patenkinimas dėl Nuomos sutarties mokesčio priteisimo lemtų įstatymo bei tarp šalių sudaryto susitarimo pažeidimą ir teigia, kad nepaisant to, kad ieškovės dalies ieškinio reikalavimui privalo būti pritaikytas ieškinio senaties terminas, nurodo ir kitas esmines nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį mokėjimo aplinkybes, kurių ieškovė dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių teismui apskritai nenurodo. Ieškovė nurodo, kad „[...] Atsakovas šių Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė: nuo nuomos mokesčio iki 2002-12-31 Atsakovas buvo atleistas, tačiau už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2021-07-31 nuomos mokesčio Nuomos sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo [...]“. Pažymi, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei yra puikiai žinoma, jog Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens sprendimu atsakovė buvo atleista nuo prievolės mokėti nuomos mokestį pagal sudarytą Nuomos sutartį laikotarpiui iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį, dėl ko atsakovė pagrįstai ir teisėtai nemokėjo nuomos mokesčio, o ieškovė, žinodama tai, atsakovei viso Nuomos sutarties laikotarpiu nepateikė nei pranešimo apie netinkamą Nuomos sutarties vykdymą, nei raginimo susimokėti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį ar kitokio pobūdžio rašto.
24. Nepaisant to, jog aplinkybė, kad atsakovė yra atleista nuo nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį ieškovei buvo puikiai žinoma, ši aplinkybė ieškovei buvo nurodyta ir 2021 m. birželio 16 d. bei 2021 m. liepos 30 d. atsakovės siųstuose raštuose, tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių ieškovė be jokio pagrindo šią aplinkybę pradėjo neigti nuo 2021 m. balandžio 2 d. atsakovei išsiųsto rašto Nr. A51- 29122/21(2.14.1.17E-AD23) dienos bei šią aplinkybę neigia ir pateiktame ieškinyje.
25. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje norma nurodo, jog sutartis gali būti pakeista nesilaikant CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatų, jei iš vienos ar abiejų šalių konkliudentinių veiksmų galima spręsti, jog rašytinės sutarties šalys pakeitė sutarties sąlygas ir jas vykdė kitaip, negu nurodyta sutartyje. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu ir nurodytomis aplinkybėmis yra akivaizdu, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis ir akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreikštas sandoris (susitarimas), kuriuo ieškovė išreiškė sutikimą atleisti atsakovę nuo prievolės mokėti nuomos mokestį. Taigi, atsakovė nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį nemokėjo teisėto sandorio pagrindu. Tai, jog ieškovė konkliudentiniais veiksmais išreiškė susitarimą su atsakove dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio prievolės mokėjimo patvirtina aplinkybė, kad nuo pat Nuomos sutarties sudarymo (2000 m. gruodžio 29 d.) iki 2021 m. balandžio 2 d. ieškovės atsiųsto rašto, ieškovė nė karto nepateikė pranešimo ir / ar pretenzijos dėl netinkamai vykdomo Nuomos sutarties 1 p. Tikėtina, kad tokį ieškovės elgesį, t. y. nuomonės / pozicijos pasikeitimą, lėmė neva dėl atsakovės kaltės neįvykdytos kitos Nuomos sutarties sąlygos.
26. Dėl šių priežasčių, rašytinės formos susitarimo dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės nebuvimas bei abiejų šalių elgesys Nuomos sutarties vykdymo metu, de facto, nesudaro jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo teigti, kad sudaryto susitarimo šalys klaidingai suprato jo sąlygas, ar netinkamai jas vykdė. Remiantis tuo, jog ieškovė patvirtino, kad atsakovė buvo atleista nuo prievolės mokėti nuomos mokestį, bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad atsakovė buvo atleista nuo prievolės mokėti nuomos mokestį ne atsakovės nurodomu laikotarpiu, t. y. iki 2002 m. gruodžio 29 d., kuriam pagrįsti ieškovė nepateikė jokių leistinų rašytinių įrodymų ar logiškų paaiškinimų, o visam laikotarpiui iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį, kurį pagal Nuomos sutartį išsinuomavo.
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės įgalioto asmens sprendimu atsakovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio visu laikotarpiu iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį, o ne tik iki 2002 m. gruodžio 31 d. kaip tai nurodo ieškovė ieškinyje, ieškovė ieškovė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bando įrodyti, kad atsakovė nuo nuomos mokesčio prievolės buvo atleista tik iki 2002 m. gruodžio 29 d., tokiems argumentams pagrįsti nepateikdama jokių leistinų rašytinių įrodymų ir / ar paaiškinimų, kurie leistų suvokti, kodėl būtent iki ieškovės nurodomos datos atsakovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovė per visą Nuomos sutarties laikotarpį atsakovei nepateikė jokių pretenzijų ir / ar pranešimų dėl netinkamo nuomos mokesčio mokėjimo pagal Nuomos sutartį (ko ieškovė ir negalėjo padaryti, kadangi tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį). Ieškovė tik 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. A51-29122/21(2.14.1.17E-AD23) informavo atsakovę apie nuomos mokesčio mokėjimo prievolės pagal Nuomos sutartį nevykdymą, akivaizdu, kad ieškovė įgalioto asmens sprendimu atleidusi atsakovę nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės pagal Nuomos sutartį, esant sudarytam susitarimui dėl nuomos mokesčio mokėjimo prievolės atleidimo, nepagrįstai ieškiniu reikalauja priteisti nuomos mokestį už visą Nuomos sutarties laikotarpį. Toks ieškovės elgesys, kuomet per visą Nuomos sutarties laikotarpį atsakovei nebuvo pranešta apie neva netinkamą Nuomos sutarties nuostatų vykdymą, kuomet pati ieškovė atleido atsakovę nuo tokios prievolės iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį, o nagrinėjamu atveju teismo yra prašoma priteisti nuomos mokestį už visą Nuomos sutarties laikotarpį, negali būti laikomas teisėtu bei suderinamu su civilinio proceso tikslais.
28. Nurodo, kad ieškovės teiginiai dėl netinkamo Nuomos sutarties vykdymo, jos teisėto vienašališko nutraukimo bei papildomų išlaidų už Nuomos sutarties nutraukimą priteisimo yra nepagrįsti. Ieškovė vienašališką Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą grindžia, be kita ko, tuo, jog atsakovė neįvykdė įpareigojimo per 6 mėn. nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos atlikti viešojo tualeto rekonstrukciją. Su tokiu argumentu sutikti taip pat nėra jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo. Pirma, ieškovė nurodo, kad nuomininkė pažeidė Nuomos sutarties 5.3 papunktį, įpareigojusį per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti patalpų rekonstrukciją. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta 2000 m. gruodžio 29 d., dėl ko, atitinkamai 6 mėn. terminas būtų suėjęs 2001 m. birželio 26 d., bei į tai, kad tik 2001 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išnuomojimo Uždarajai akcinei bendrovei „Varnalėša“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2001-24806, akivaizdu, kad 6 mėn. laikotarpis negali būti skaičiuojamas taip kaip jį skaičiuoja ieškovė. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su ieškiniu pateiktame 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. A51-57551/21(2.14.1.17E-AD23) (toliau ir – Raštas) ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovė pažeidė Nuomos sutarties 5.3 papunkčio įpareigojimą per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti patalpų rekonstrukciją, kt., ir iš rašto matyti, kad ieškovė Nuomos sutarties 5.3 p. netinkamą įgyvendinimą sieja išskirtinai su neva netinkamai atlikta statinio rekonstrukcija.
29. Ieškovė teismui nepateikia bylai reikšmingos informacijos ir atkreipia dėmesį, kad atsakovė ieškovei yra ne kartą nurodžiusi, kad ,,ne statinio statyba nukrypstant nuo projekto lėmė susidariusią situaciją, bet negalėjimas suformuoti tinkamo žemės sklypo nuo pat nuomos santykių pradžios“. Atsakydama į ieškovės raštą, atsakovė papildomai nurodė, kad „turimais duomenimis buvo priimtas Administracijos 2016-01-15 įsakymas Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo pradėtas rengti 1732 m2 ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (1 priedas), tačiau iki šios dienos nurodytas įsakymas nėra įgyvendintas. Nesuformavus žemės sklypo ir tokiu būdu neišsprendus prielaidos teisei į statybą atsirasti Bendrovė neturi objektyvių galimybių įgyvendinti įsipareigojimų. Kartu pažymime, kad ne statinio statyba nukrypstant nuo projekto lėmė tokią situaciją, bet valdžios institucijų sprendimai, užkertantys kelią sklypo formavimui“ (2 priedas).
30. Žemės valdų projektai, kuriems priskiriami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais yra pertvarkomos žemės sklypų ribos pagal bendruosiuose planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose numatytus sprendinius, kuriuos dažnu atveju tvirtina savivaldybės administracijos vadovai (šiuo konkrečiu atveju – ieškovė). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami formuojant ir pertvarkant tiek privačios žemės, tiek valstybinės žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese dalyvauja ir sprendimus priima įvairios valstybės ir savivaldos institucijos, įskaitant ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Iš nurodyto seka, kad priešingai nei bando įrodyti ieškovė, ne vien nuo atsakovės veiksmų priklausė Nuomos sutarties 5.3 p. įgyvendinimas.
31. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju 2016 m. sausio 1 d. ieškovės buvo priimtas įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A30-137 (toliau ir – Įsakymas), kuriuo ieškovė nusprendė dėl pradėjimo rengti apie 1732 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kt.
32. Tačiau ieškovė po priimto Įsakymo nei atsakovei, nei bylą nagrinėjančiam teismui kartu su ieškiniu nepateikė sprendimo dėl Įsakymo, kuris patvirtintų ieškovės teiginį, kad būtent dėl to, jog statinio rekonstrukcija atlikta nesilaikant projekto, todėl pastato kontūras išeina iš nuomojamojo sklypo ribų, esamas statinys neatitinka techninio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių, dėl ko nėra galimybės užbaigti rekonstrukcijos ir atlikti naujo statinio pridavimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Be to, ieškovė ir negalėtų pateikti tokių įrodymų, kadangi iš Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (ŽPDRIS) matyti, kad iki šios dienos dėl Įsakymo apskritai nėra priimto jokio sprendimo, o paslaugos būsena yra nurodoma „Rengiami reikalavimai“.
33. Iš pridedamos Įsakymo rezoliucinės dalies matyti, kad Įsakymo 3 p. ieškovė nusprendė 2001 m. birželio 13 d. sprendimą „Dėl laikino naudojimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ Nr. 1264V (toliau ir – Sprendimas) pripažinti netekusiu galios, t. y. jį panaikino, taigi, de jure, teisinis pagrindas žemės sklypo suformavimui yra apskritai panaikintas, o naujas sklypas apskritai nėra suformuotas, kadangi dėl Įsakymo iki šios dienos nėra priimto jokio valdžios institucijų sprendimo. Esant tokiai teisinei situacijai atsakovė neturi jokių objektyvių galimybių užbaigti pastato rekonstrukcijos ir atlikti įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kadangi šiai dienai apskritai nėra aiškus žemės sklypo, kuriame vykdoma pastato rekonstrukcija, teisinis statusas.
34. Taigi, ieškovės nurodytas teiginys yra paremtas išskirtinai ieškovės subjektyvia nuomone (prielaidomis), todėl nesant rašytinių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, šis yra laikomas nepagrįstu, todėl atmestinas.
35. Ieškovės teiginys, kad statinio rekonstrukcija atlikta nesilaikant projekto, todėl pastato kontūras išeina iš nuomojamojo sklypo ribų, dėl ko esamas statinys neatitinka techninio projekto (taip ieškovė siekia pagrįsti, kad atsakovė neįvykdė Nuomos sutarties nuostatų), yra nepagrįstas, kadangi būtent Pastato-viešojo tualeto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektas numatė statinio ribų išėjimą iš nuomojamo sklypo ribų, kas ieškovei buvo puikiai žinoma.
36. Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė tinkamai vykdė Nuomos sutarties nuostatas, tačiau negali tinkamai įvykdyti tam tikrų Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl ne nuo atsakovės priklausančių objektyvių priežasčių, o būtent dėl valdžios institucijų veiksmų, kadangi nesant suformuoto žemės sklypo, t. y. nesant priimto sprendimo dėl Įsakymo, nėra įmanomas Nuomos sutarties 5.3 p. bei kitų 5 p. nuostatų įgyvendinimas.
37. Atsižvelgiant į tai, kad: 1) ieškovė nepagrįstai siekia įrodyti, jog būtent dėl atsakovės netinkamo Nuomos sutarties vykdymo Nuomos sutartis ieškovės buvo teisėtai vienašališkai nutraukta; 2) ieškovė atliko dideles investicijas į pastatą, inžinerinius tinklus, teisinius veiksmus inicijuojant žemės sklypo formavimo dokumentus, aplinkinės teritorijos išmiškinimą (valstybinio miško išėmimas iš aplink žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), esančio žemės ploto), inžinerinių tinklų tvarkymą, t. y. atsakovė vykdė ir dėjo maksimalias pastangas įvykdyti Nuomos sutarties įsipareigojimus, tačiau dalies jų negalėjo įvykdyti dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių, dėl ko apskritai neegzistuoja jokių teisinių ir / ar faktinių pagrindų vienašališkam Nuomos sutarties nutraukimui, darytina pagrįsta išvada, kad argumentai dėl neva teisėto ir pagrįsto Nuomos sutarties nutraukimo ir Nuomos sutartyje su vienašališku Nuomos sutarties nutraukimu susijusių kompensacijų / išlaidų (kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas) priteisimo yra nepagrįsti ir neteisėti.
38. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo naštą atsakovei, kadangi būtent dėl paties ieškovės ir kitų valdžios institucijų veiksmų atsakovė negalėjo tinkamai įgyvendinti Nuomos sutarties nuostatų dalies.
39. Kitaip tariant, atsakovės įsitikinimu, ieškovė Nuomos sutartį vienašališkai nutraukė tam nesant jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo, todėl vienašališkas Nuomos sutarties nutraukimas ieškovės iniciatyva yra neteisėtas, o remiantis visuotinai pripažįstamais teisės principais niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), darytina išvada, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra nepagrįstas.
40. Trečia, atsakovė, siekdama pakartotinai įrodyti, jog ieškovė atleido atsakovę nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės Nuomos sutarties laikotarpiu pažymi, jog būtent dėl to, kad nebuvo tinkamai suformuotas žemės sklypas, dėl ko atsakovė neturėjo objektyvių galimybių įgyvendinti Nuomos sutarties 5.3 p., ieškovė atleido atsakovę nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį.
41. Šias aplinkybes patvirtinta įrodymai: 1) 2001 m. birželio 13 d. priimtas sprendimas „Dėl laikino naudojimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ Nr. 1264V; 2) 2016 m. sausio 15 d. priimtas įsakymas „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A30-137, kurio 3 p. panaikinamas 2001 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 1264V, iš kurių matyti, kad ieškovė nei laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 13 d. iki 2016 m. sausio 15 d. nei nuo 2016 m. sausio 16 d. iki 2021 m. liepos 31 d. (neteisėtai vienašališkai nutrauktos Nuomos sutarties dienos) nesugebėjo atlikti veiksmų (o jų neatliko ir po 2016 m. sausio 15 d. priimto Įsakymo), jog būtų suformuotas tinkamas žemės sklypas, kadangi šiai dienai valdžios institucijų sprendimo dėl žemes valdos projekto nėra parengtas, o nesuformavus žemės sklypo atsakovė neturėjo ir šiuo metu neturi objektyvių galimybių įgyvendinti Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
42. Taigi, būtent dėl to, jog nebuvo suformuotas tinkamas žemės sklypas, atsakovė Ieškovo įgalioto asmens sprendimu buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį, kadangi pati ieškovė suprato, jog Nuomos sutarties nuostatų įgyvendinimas priklauso ne tik nuo atsakovės veiksmų.
43. Tačiau dėl atsakovei nesuprantamų priežasčių ieškovė šių aplinkybių teismui apskritai nenurodo bei pateikdama jokiais rašytiniais įrodymais nepagrįstus argumentus, siekia įrodyti atsakovės veiksmų neteisėtumą kaip pagrindą vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį bei kreiptis į teismą dėl skolos bei su vienašališku Nuomos sutarties nutraukimu susijusių nuostolių priteisimo.
44. Nurodo, kad ieškovės reikalavimai dėl kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas po Nuomos sutarties nutraukimo priteisimo ir iškeldinimo iš patalpų nepagrįsti. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės Nuomos sutarties 1 p. nurodyto nuomos mokesčio dydžio kompensaciją už vėlavimą grąžinti patalpas, kuris sudaro 2 213,91 Eur. Šis ieškinio reikalavimas, ieškovės vertinimu, kyla iš teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutrauktos Nuomos sutarties bei teisės aktų nuostatų. Tačiau atsakovė nesutinka su šiuo ieškovės ieškinio reikalavimu. Pirma, ieškovė nepagrįstai kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas terminą skaičiuoja nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. A51-57551/21(2.14.1.17E-AD23) nurodė, kad „prašome iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. perduoti patalpas perdavimo-priėmimo aktu [...]“. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė ieškinyje, kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo ieškovės nurodomos 2021 m. rugpjūčio 1 d., tačiau nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d., kas atitinkamai sudarytų mažesnę, 2154,61 Eur, sumą. Antra, neatsižvelgiant į 58 p. išdėstytas aplinkybes, remiantis atsiliepime į ieškinį išdėstytomis aplinkybėmis galima pagrįstai teigti, jog nagrinėjamu atveju ieškovės įvykdytas Nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko, atitinkamai, ir ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas po Nuomos sutarties nutraukimo priteisimo, kaip neteisėtai nutrauktos Nuomos sutarties teisinė pasekmė, apskritai negali būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas ieškinio reikalavimas kyla būtent iš neteisėtai vienašališkai nutrauktos Nuomos sutarties nuostatų, darytina pagrįsta išvada, kad ieškinio reikalavimui dėl kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas po Nuomos sutarties nutraukimo priteisimo patenkinti neegzistuoja jokių teisinių ir / ar faktinių pagrindų, todėl šis ieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
45. Ieškinio reikalavimas dėl iškeldinimo iš patalpų atmestinas dėl visų atsiliepime nurodytų priežasčių, įskaitant tai, kad Nuomos sutartis nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai.
46. Apibendrinant visą tai, kas pirmiau išdėstyta, atsakovės vertinimu, ginčo Nuomos sutartis yra nutraukta neteisėtai, todėl iš neteisėtai nutrauktos Nuomos sutarties ieškinyje kylantys reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais bei įrodytais. Atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės, teisiniai motyvai bei argumentai patvirtinta, kad atsakovė Nuomos sutarties sąlygas vykdė tinkamai. Šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta viskas, ko yra pagrįsta ir protinga reikalauti iš atsakovės, kad būtų užtikrintas tinkamas Nuomos sutarties nuostatų vykdymas, o valdžios institucijų neveikimas jokiu būdu negali būti pagrindu Nuomos sutarties nutraukimui dėl atsakovės kaltės.
47. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai.
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2000 m. gruodžio 29 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 106/08 buvo išnuomotas atsakovei UAB „Varnalėša“; pagal šios sutarties 3 punktą nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2000 m. gruodžio 29 d. iki 2025 m. gruodžio 25 d.
36. Nuomos sutarties 4.2 punkte numatyta, kad atsakovei parengus ir nustatyta tvarka patvirtinus negyvenamųjų patalpų rekonstrukcijos projektą, jai leidžiama pagal patvirtintą detalųjį planą rekonstruoti negyvenamąsias patalpas, t. y. suremontuoti tualetą pagal statybos normas ir Lietuvos Respublikos higienos normą HN-55-1995, papildomai įrengiant kitos paskirties (komercines) patalpas (rekonstrukcijos projektas – architektūrinė-statybinė dalis ir sąmata, suderinta su nuomotoju; taip pat numatyta, kad teritorijos detalųjį planą, rekonstrukcijos projektą bei rekonstruotų patalpų registravimą atlieka atsakovė savo lėšomis, ir po tokios rekonstrukcijos tualeto patalpos registruojamos kaip ieškovės nuosavybė, o kitos patalpos – kaip atsakovės nuosavybė. Nuomos sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją ir techninio inventorizavimo (kadastro) darbus atsakovė privalo atlikti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos.
37. Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 2991-01 ,,Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Varnalėša““ atsakovei ne aukciono tvarka Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. gruodžio 29 d., išnuomotas 252 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio ribos nuomojamo žemės sklypo plane M1:500 pažymėtos skaičiais 1-4 (1 punktas); įsakymu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas kitas paskirčiai (viešojo požeminio tualeto statiniui rekonstruoti į viešąjį tualetą ir kavinę ir juos eksploatuoti (2 punktas). Taip pat Vilniaus apskrities viršininkas su atsakove vadovaujantis minėtu įsakymu 2001 m. rugsėjo 26 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 363 N01/2001-24806 dėl minėto 252 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
38. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2002 m. balandžio 16 d. atsakovei išdavė Leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 255, kuriuo buvo suteikta teisė rekonstruoti pastatą – viešą tualetą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data 2001 m. spalio 18 d., pagal suderintą projektą Nr. 2909-JD, kurį parengė UAB ,,JAD“ (Leidimas galiojo iki 2004 m. balandžio 16 d.).
39. Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. balandžio 2 d. raštu Nr. A51-29122/21(2.14.1.17E-AD23) ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“ atsakovei nurodė, kad ji nemoka nuomos mokesčio už patalpas, statybos darbai atlikti ne pagal statybos projektą, statinys pastatytas valstybinės reikšmės miške, pastato – viešojo tualeto rekonstrukcija ieškovės vardu iki šiol neįregistruota viešame registre, todėl prašė atsakovės pateikti detalų planą, kaip nuomininkas planuoja įvykdyti sutartinius įsipareigojimus tiek dėl nuomos mokesčio, tiek dėl patalpų rekonstrukcijos.
40. Atsakovė UAB ,,Varnalėša“ 2021 m. birželio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad ji Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto valdymo organo sprendimu yra atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, bei teigė, kad atsakovė atsirinks ekspertus bei sudarys su jais sutartį projektinės dokumentacijos ir faktiškai atliktų darbų atitikimo įvertinimui (reikalingas 3-4 mėnesių laikotarpis), bei planus pasitelkti trečiuosius asmenis reikalingiems projektinės dokumentacijos koregavimo, statybos ir / ar griovimo darbams atlikti (reikalingas dar 12-14 mėnesių laikotarpis).
41. Taip pat ieškovė 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. A51-57551/21(2.14.1.17E-AD23) ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini)nuomos sutarties nutraukimo“ atsakovei nurodė, kad išnagrinėjus minėtą atsakovės 2021 m. birželio 16 d. raštą ir apsvarsčiusi klausimą dėl pastato (duomenys neskelbtini), efektyviausio panaudojimo būdų, atitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nekilnojamojo turto valdymo klausimais reglamentavimą, priėmė sprendimą nutraukti 2000 m. gruodžio 29 d. tarp šalių sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 106/08; nurodė, kad atsakovė pažeidė: 1) Nuomos sutarties 2 punktą, t. y. nuo 2002 m. gruodžio 21 d. nemoka už patalpas nuomos mokesčio, o žemės nuomos mokesčio – nuo 2014 m.; 2) Nuomos sutarties 5.3 papunkčio įpareigojimą per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos atlikti patalpų rekonstrukciją; statinio rekonstrukcija atlikta nesilaikant projekto, dėl ko pastato kontūras išeina iš nuomojamo sklypo ribų; esamas statinys neatitinka techninio projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, sprendinių, dėl ko nėra galimybės užbaigti rekonstrukcijos ir atlikti naujo statinio ir atlikti naujo statinio pridavimą bei įregistravimą Nekilnojamojo turto registre; taip pat nurodyta, kad neįgyvendinusi Nuomos sutarties 5.3 papunkčio, atsakovė neįvykdė ir kitų Nuomos sutarties 5 punkte išdėstytų įsipareigojimų.
42. Ieškovė, vadovaujantis Nuomos sutarties 15 punktu, įpareigojančiu apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėti nuomininką prieš 30 dienų, minėtu 2021 m. liepos 2 d. raštu informavo atsakovę, jog Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2021 m. liepos 31 d., bei atsakovė paprašyta grąžinti patalpas ieškovei, bei sumokėti Nuomos sutarties 15 punkte numatytą baudą. Tačiau 2021 m. liepos 30 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, nurodant, kad atsakovė nesutinka su sutarties pažeidimu ir patalpų ieškovei negrąžino. Taip pat ieškovė pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. A51-77660/21(2.14.1.17E-AD23) paragino atsakovę grąžinti patalpas ieškovei, tačiau patalpos nebuvo grąžintos.
Dėl nuomos mokesčio skolos už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.
43. Šalių pasirašytos Nuomos sutarties 1 punkte buvo nustatytas 1057,9 Lt (306,39 Eur) nuomos mokestis; pagal Nuomos sutarties 7 punktą nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos. Ieškovės teigimu, atsakovė šių Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, t. y. nuo nuomos mokesčio iki 2002 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo atleista, tačiau už laikotarpį nuo 2003 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. nuomos mokesčio Nuomos sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo (nuo 2021 m. liepos 31 d. Nuomos sutartis buvo ieškovės vienašališkai nutraukta). Dėl to, ieškovės teigimu, nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. sudaro iš viso 68 324,97 Eur (223 mėn. x 306,39 Eur).
44. Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog vienas iš nuomotojo tikslų sudarant nuomos sutartį yra gauti ekonominės naudos iš turto perleidimo laikinai valdyti ir naudoti nuomininkui, todėl faktas, kad nuomininkas nemoka nuompinigių už išsinuomotą turtą, iš esmės pažeidžia nuomos sutarties pavidalu išreikštus nuomotojo interesus. Tačiau, atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovės reikalavimo patenkinimas dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo lemtų įstatymo bei šalių sudaryto susitarimo pažeidimą, nes būtent Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens sprendimu atsakovė buvo atleista nuo prievolės mokėti nuomos mokestį pagal sudarytą Nuomos sutartį laikotarpiui iki bus baigta rekonstrukcija ir atsakovė galės eksploatuoti rekonstruotą statinį; būtent dėl šių priežasčių atsakovė pagrįstai ir teisėtai nemokėjo nuomos mokesčio, o ieškovė, žinodama apie tai, atsakovei viso nuomos laikotarpio metu nepateikė nei pranešimo apie netinkamą sutarties vykdymą, nei raginimo susimokėti nuomos mokestį pagal sutartį ar kitokio pobūdžio rašto. Taip pat, atsakovės teigimu, rašytinės formos susitarimo dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo prievolės nebuvimas bei abiejų šalių elgesys Nuomos sutarties vykdymo metu, de facto, nesudaro jokio teisinio ir / ar faktinio pagrindo teigti, kad sudaryto susitarimo šalys klaidingai suprato jo sąlygas ar netinkamai jas vykdė.
45. Nors atsakovės teigimu, ji buvo atleista nuo prievolės mokėti nuomos mokestį pagal sudarytą Nuomos sutartį Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens sprendimu, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tokio sprendimo priėmimą, taip pat nepateikta jokių duomenų apie konkretų asmenį, kuris priėmė atsakovės nurodomą sprendimą dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Nuomos sutarties 19 punkte numatyta, kad ši sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik sutarties šalių raštišku susitarimu. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo iki 2002 m. gruodžio 31 d., ir pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2002 m. vasario 12 d. raštas Nr. 02-04-15 atsakovei, kuriame nurodyta, kad atsakovės prašymas dėl patalpų nuomos mokesčio atidėjimo buvo apsvarstytas bei nutarta atidėti išnuomotų negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio mokėjimą iki 2002 m. gruodžio 31 d. iki bus atlikta patalpų rekonstrukcija. Kaip minėta, Nuomos sutarties 5.3 papunkčiu atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti patalpų rekonstrukciją per 6 mėnesius, o leidimas vykdyti statybos darbus atsakovei buvo išduotas 2002 m. balandžio 16 d., todėl akivaizdu, kad atidedant nuomos mokesčio mokėjimą iki 2002 m. gruodžio 31 d., buvo tikimasi rekonstrukcijos darbų atlikimo iki nurodyto termino, ir kaip nustatyta, po 2002 m. gruodžio 31 d. ieškovė kitų sprendimų dėl tolesnio nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimo nėra priėmusi. Be to, Nuomos sutartyje nurodyta, kokia suma, kokiu periodiškumu ir kam turi būti sumokėtas nuomos mokestis, ir sutartyje nebuvo numatyta ieškovės pareiga siųsti atsakovei pranešimus, raginimus ar kitokio pobūdžio reikalavimus dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, nei sąlyga, kad atsakovė turėtų pareigą mokėti nuomos mokestį tik po pranešimo gavimo. Sutiktina su ieškovės teiginiais dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio konkliudentiniais veiksmais, būtent, jog atleidimas nuo nuomos mokesčio suponuoja veikimą (sprendimo priėmimą), todėl negali būti atliekamas neveikimu, ir neveikimas nereikalaujant atskirais pranešimais ir / ar raginimais mokėti nuomos mokestį negali būti prilyginamas aktyviam veiksmui – sprendimui atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo; konkliudentiniai veiksmai negali būti išreiškiami tylėjimu, jie turi būti aktyvūs, kad aiškiai atspindėtų šalies valią (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Galiausiai pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatas, rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu; ir šiuo atveju Nuomos sutartyje nėra nustatyta, kad šalys sutarties sąlygas galėtų pakeisti tylėjimu arba konkliudentiniais veiksmais, kai tuo labiau Nuomos sutarties 19 punkte numatyta, jog ši sutartis gali būti pakeista ir papildyta tik sutarties šalių raštišku susitarimu. Taigi, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiga kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio nuomos mokestį buvo viena iš Nuomos sutarties nuostatų, o dėl jos pakeitimo susitarimas turėjo būti priimtas raštu, o ne kita forma, tame tarpe ir konkliudentiniais veiksmais.
46. Pažymėtina, kad Nuomos sutartyje nebuvo įtvirtinta jokių nuomos mokesčio mokėjimo sąlygų / išlygų, susijusių su žemės sklypo formavimu, ir sutiktina su ieškovės teiginiais, jog atsakovės atleidimas nuo nuomos mokesčio iki 2002 m. gruodžio 31 d. buvo siejamas būtent su tikėtina rekonstrukcijos darbų pabaiga, o ne galimybių suformuoti žemės sklypą (ne)buvimu. Be to, Nuomos sutartyje ieškovės atžvilgiu nebuvo įtvirtintos jokios pareigos, susijusios su žemės sklypo formavimu, nuomos mokesčio mokėjimas sutartyje nebuvo sąlyginis, tuo labiau susietas su žemės sklypo suformavimu ar su kitomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl jų priteisimo ieškovei.
47. Atsakovė nuomos mokesčio skolos priteisimo atveju pagal Nuomos sutartį prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas teismui 2022 m. kovo 8 d., o prašoma priteisti nuomos mokesčio skola yra už 223 mėn., t. y. beveik 19 metų laikotarpį (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d.), yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir priteisti ieškovei iš atsakovės 16 159,60 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2021 m. liepos 31 d.; pritaikius senatį, kitoje dalyje ieškinys dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo atmestinas.
Dėl Nuomos sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir iškeldinimo iš patalpų
48. Kaip minėta, ieškovė 2021 m. liepos 2 d. raštu Nr. A51-57551/21(2.14.1.17E-AD23) ,,Dėl pastato (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo“ informavo atsakovę, jog Nuomos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2021 m. liepos 31 d., bei atsakovė paprašyta grąžinti patalpas ieškovei, bei sumokėti Nuomos sutarties 15 punkte numatytą baudą. Pažymėtina, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog Nuomos sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2021 m. liepos 31 d., tačiau, atsakovės teigimu, Nuomos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes, visų pirma, ieškovė nepagrįstai siekia įrodyti, jog būtent dėl atsakovės netinkamo Nuomos sutarties vykdymo buvo teisėtai nutraukta sutartis, ir antra, buvo atliktos didelės investicijos į pastatą, inžinerinius tinklus, teisinius veiksmus inicijuojant žemės sklypo formavimo dokumentus, aplinkinės teritorijos išmiškinimą (valstybinio miško išėmimas iš aplink žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), esančio žemės ploto), t. y. atsakovė vykdė ir dėjo maksimalias pastangas įvykdyti Nuomos sutarties įsipareigojimus, tačiau dalies jų negalėjo įvykdyti dėl ne nuo atsakovės priklausančių priežasčių, dėl ko neegzistuoja jokių teisinių ir / ar faktinių pagrindų vienašališkam Nuomos sutarties nutraukimui.
49. Nustatyta, kad ieškovė vienašališką Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą grindžia, be kita ko, ir tuo, kad atsakovė neįvykdė įpareigojimo per 6 mėn. nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos atlikti viešojo tualeto rekonstrukciją. Nors atsakovė nurodo, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta 2000 m. gruodžio 29 d., o valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove sudaryta tik 2001 m. rugsėjo 26 d., dėl ko nebuvo galimybės atlikti rekonstrukcijos per sutartyje numatytą 6 mėn. laikotarpį, tačiau, kaip pagrįstai teigia ieškovė, atsakovė rekonstrukcijos neatliko nei per 6 mėnesius nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos, nei per 6 mėnesius nuo valstybinės žemės išsinuomojimo, nei per 6 mėnesius nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nei galiausiai per visą 21-erius metus trukusį nuomos teisinių santykių laikotarpį.
50. Taip pat, atsakovės teigimu, jos įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį nevykdymą lėmė ,,negalėjimas suformuoti tinkamo žemės sklypo nuo pat nuomos santykių pradžios“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A30-137, kuris nebuvo įgyvendintas.
51. Byloje pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 15 d. įsakyme Nr. ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra nustatyta, kad pradedamas rengti apie 1732 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kaip nurodo ieškovė, kadangi žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo planuojamas rengti valstybinėje žemėje, Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (paslaugos Nr. ZSFP-16335) buvo paprašyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau ir - NŽT) pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymui rengti. Tačiau NŽT 2016 m. sausio 29 d. raštu Nr. SPF-111-(14.49.36.) ,,Dėl atsisakymo pateikti reikalavimus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui rengti“ nurodė, kad nepritaria minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui bei atsisako išduoti reikalavimus projektui rengti, nes pastatui – viešajam tualetui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), eksploatuoti yra suformuotas 252 kv. m žemės sklypas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šių priežasčių, kaip nurodo ieškovė, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2016 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A30-137 pagrindu nebuvo rengiamas.
52. Nustatyta, kad atsakovei pagal 2001 m. rugsėjo 26 d. sutartį buvo išnuomotas 252 kv. m ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyta paskirtis – viešojo požeminio tualeto statiniui rekonstruoti į viešąjį tualetą ir kavinę ir juos eksploatuoti; taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2002 m. balandžio 16 d. atsakovei išdavė leidimą statybos darbams – viešojo tualeto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, ir būtent nurodant žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. minėtame išnuomotame 252 kv. m ploto žemės sklype). Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, jog pastato-viešojo tualeto rekonstrukcijos projektas numatė statinio ribų išėjimą iš nuomojamo sklypo ribų, kas, akivaizdu, tokiu atveju buvo žinoma ieškovei. Tačiau, teismo vertinimu, NŽT nepritarus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė yra neįvykdžiusi / neatlikusi kokių nors pareigų, numatytų Nuomos sutartyje, tuo labiau susijusių su žemės sklypo formavimu. Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog Vilniaus miesto savivaldybė šiuo atveju yra pastato savininkė ir Nuomos sutarties šalis, o viešojo administravimo funkciją – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą atlikti teisės aktais pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, t. y. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.) numatė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 19 d.). Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija viešojo administravimo funkcijas, tarp jų ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja ne Savivaldybės turto nuomos sutarčių pagrindu, o Žemės įstatymo, minėtų taisyklių ir kitų aktualių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovė neįvykdė įsipareigojimų pagal Nuomos sutartį, tuo labiau atsakovei teigiant, kad ji negalėjo įvykdyti Nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl ieškovės nesugebėjimo atlikti veiksmų, jog būtų suformuotas tinkamas žemės sklypas.
53. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ji neturi galimybių užbaigti pastato rekonstrukcijos ir atlikti įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nes šiai dienai nėra aiškus žemės sklypo, kuriame vykdoma pastato rekonstrukcija, teisinis statusas; gi kaip nustatyta pagal bylos duomenis, ginčo statinys stovi 252 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šio sklypo naudojimo paskirtis bei ūkinės veiklos būdas – kitai paskirčiai (viešojo požeminio tualeto statiniui rekonstruoti į viešąjį tualetą ir kavinę ir juos eksploatuoti), o statybos leidimas išduotas, nurodant irgi šį žemės sklypą. Taigi, atsakovė turi tiek teisinį pagrindą, tiek ir visas galimybes naudotis ginčo pastatui eksploatuoti suformuotu žemės sklypu, ir byloje nėra pateikta duomenų, būtent kaip konkrečiai pasireiškia atsakovės negalėjimas atlikti ginčo statinio rekonstrukciją šiuo metu įregistruotame žemės sklype. Net ir tuo atveju, jei buvo kliūtys (t. y. nurodant, kad pastato-viešojo tualeto rekonstrukcijos projektas numatė statinio ribų išėjimą iš nuomojamo sklypo ribų / ar tuo atveju, jei pastatas rekonstruotas nesilaikant projekto, pagal kurį išduotas statybos leidimas, kt.) rekonstrukcijos projektą įgyvendinti esamame žemės sklype, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovė turėjo galimybę pakeisti rekonstrukcijos projektą pagal esamą statiniui eksploatuoti suformuotą sklypą, kreiptis į ieškovę dėl reikalingų Nuomos sutarties nuostatų pakeitimų ar pan., t. y. būdamas rūpestingas ir sąžiningas verslo subjektas, siekdama tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsakovė turėjo būti aktyvi bei ieškoti susidariusios situacijos sprendimo būdų, o ne daugiau nei 20 metų iš esmės pasyviu elgesiu kaltę perkelti kitoms institucijoms. Galiausiai, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovė neįvykdė Nuomos sutartyje nustatytų įpareigojimų būtent numatytu 6 mėn. laikotarpiu po Nuomos sutarties pasirašymo ar kitu protingu laikotarpiu po žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo; ir ta aplinkybė, kad jau po nustatyto fakto, jog Nuomos sutartis atsakovės nebuvo įvykdyta numatytais terminais, 2016 m. sausio 15 d. priimtas įsakymas ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ Nr. A30-137 šiuo atveju negali būti pasiteisinimu dėl neįvykdytų laiku sutartinių įsipareigojimų, t. y. statinio, kuris stovi 252 kv. m ploto valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos neatlikimu pagal Nuomos sutarties 4.2 ir 5.3 punktų nuostatas. Taip pat svarbu, kad statybos darbų užbaigimas ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre yra atsakovės kaip statytojos pareiga, kurios atsakovė nėra atlikusi ir dėl to byloje ginčo nėra; Nuomos sutarties 4.2 papunktyje buvo numatyta, kad rekonstruotų patalpų registravimą atlieka nuomininkas savo lėšomis, o šiuo nagrinėjamu atveju atsakovė nėra teisės aktų nustatyta tvarka įforminusi statybos darbų užbaigimo, taip pat nėra įregistravusi rekonstruoto / perstatyto ginčo pastato kadastro duomenų; byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas tvirtina, kad ginčo pastato kadastro duomenų nustatymo data yra 1999 m. gegužės 7 d., t. y. dar iki Nuomos sutarties su atsakove sudarymo ir statybos darbų pradžios.
54. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė Nuomos sutartį, nurodant šios sutarties nutraukimo pagrindus: 1) nuomininkas pažeidė Nuomos sutartyje (2 ir 3 p.) numatytus sutartinius įsipareigojimus, kurie laikytini esminiais sutarties pažeidimais (CK 6.217 straipsnis), nes nuomotojas iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi iš šios sutarties; 2) nuomotojas neturi pagrindo tikėtis, kad Nuomos sutartis bus tinkamai įvykdyta ateityje (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 3) nuomos santykių tęstinumas neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu juo įstatymo 9 straipsnyje numatytų savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų; 4) Nuomos sutarties 15 punkte numatyta, kad nuomotojas gali vienašališkai nutraukti sutartį įspėdamas nuomininką prieš 30 dienų, jeigu šis nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų; taip pat nurodant šiuos Nuomos sutarties nustatytus esminius pažeidimus, t. y. pagal Nuomos sutarties 1 ir 7 p., nemokant nuomos mokesčio, pagal Nuomos sutarties 2 p., nemokant valstybinės žemės nuomos mokesčio ir pagal Nuomos sutarties 5.3 p., neatliekant per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos patalpų rekonstrukcijos bei neįvykdžius kitų sutarties 5 p. numatytų įsipareigojimų – naudoti patalpas pagal paskirtį, įrengti šiluminės energijos, karšto ir šalto vandens bei elektros energijos apskaitos prietaisus, užtikrinti laisvą ir prieinamą bet kuriuo paros metu įėjimą, leisti naudotis tualetu nemokamai.
55. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kadangi šiuo atveju Nuomos sutartis nutraukta nuo 2021 m. liepos 31 d. datos, ir atsakovė iki šiol nėra grąžinusi ieškovei jai perduotų pagal Nuomos sutartį patalpų, yra pagrindas iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš užimamų ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Dėl baudos nutraukus sutartį
56. Nuomos sutarties 15 punkte numatyta nuomotojo teisė nutraukti sutartį vienašališkai, įspėjus nuomininką prieš 30 dienų, jei šis nesilaiko sutartyje numatytų įsipareigojimų, taip pat numatyta, kad tokiu atveju nuomininkas sumoka nuomotojui vienerių metų dydžio nuomos mokesčio baudą. Ieškovės teigimu, kadangi Nuomos sutarties pažeidimai buvo nuolatiniai, ilgalaikiai, atsakovė nemokėjo patalpų nuomos mokesčio, valstybinės žemės nuomos mokesčio nemoka nuo 2014 metų, o patalpų rekonstrukcijos nėra užbaigusi nuo 2002 metų, dėl ko nėra pasiekti Nuomos sutarties tikslai, ir ieškovei priklausančios patalpos ilgus metus nėra prieinamos visuomenei bei nenaudojamos pagal paskirtį, todėl nuomininkės padaryti pažeidimai visiškai pagrindžia tiek Nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, tiek Nuomos sutarties 15 punkte numatytos baudos pagrįstą reikalavimą - 3676,68 Eur vienerių metų nuomos mokesčio sumos (306,39 Eur x 12 mėn.). Tačiau, teismo vertinimu, atsakovei prašant taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, yra pagrindas netenkinti šioje dalyje ieškinio reikalavimo. Visų pirma, kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė baudos pagal Nuomos sutarties 15 p. priteisimą sieja būtent su vienašališko Nuomos sutarties nutraukimo data – 2021 m. liepos 31 d., t. y. data, kurią ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą; antra, ieškovė, siekdama įgyvendinti savo teisę dėl baudos priteisimo į teismą privalėjo kreiptis nesuėjus ieškinio dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo senaties terminui, t. y. ieškovė į teismą privalėjo kreiptis iki 2022 m. sausio 31 d., o ieškinys teisme pateiktas tik 2022 m. kovo 8 d., taigi, esant nustatytam sutrumpintam šešių mėnesių ieškinio senaties terminui ieškiniams dėl netesybų, reikalavimas dėl 3676,68 Eur dydžio laikytinas nepagrįstu.
Dėl kompensacijos
57. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį priteisiama ne nuomos mokesčio skola, bet šioje normoje nustatytas nuomotojo patirtų nuotolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas, kuriuo įtvirtinta nuomininko pareiga kompensuoti dėl be teisėto pagrindo naudojamo daikto savininko ir (ar) nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokant pastarojo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; kt.).
58. Ieškovės teigimu, nepaisant Nuomos sutarties nutraukimo ir raginimų grąžinti patalpas, atsakovė iki šiol jų ieškovei nėra grąžinusi, dėl ko yra pagrindas priteisti kompensaciją iš nuomotojo dėl pavėluotai grąžinto daikto. Akivaizdu, kad ir šiuo nagrinėjamu atveju, atsakovei po Nuomos sutarties nutraukimo neįvykdžius savo pareigos grąžinti patalpas ieškovei, ši neturi galimybės naudotis ir (ar) disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, priimti tolesnius sprendimus dėl šio turto naudojimo, galiausiai gauti pajamas iš nuomos mokesčio bei užtikrinti patalpų prieinamumą visuomenei bei visuomenės poreikių tenkinimą, todėl yra pagrindas spręsti klausimą pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalyje numatytos nuomos mokesčio dydžio kompensacijos – 3973,19 Eur už laikotarpį, kurį buvusi nuomininkė vėluoja grąžinti patalpas, priteisimą (nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, ieškovė nepagrįstai kompensacijos už vėlavimą grąžinti patalpas terminą skaičiuoja nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d., o ne nuo ieškovės 2021 m. liepos 2 d. rašte Nr. A51-57551/21(2.14.1.17E-AD23) nurodyto pareikalavimo perduoti patalpas datos – 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindas prašomą kompensaciją skaičiuoti nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. datos, todėl priteistiną kompensacijos dydį sudaro 3911,91 Eur dydžio suma.
Dėl procesinių palūkanų
59. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio nuostatas, yra įtvirtinta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to iš atsakovės ieškovės naudai priteistina procesinės palūkanos nuo priteistos sumos - 3615,4 Eur nuo 2022 m. kovo 9 d. (civilinės bylos iškėlimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir nuo priteistos sumos – 296,51 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. (pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo padidinimo priėmimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
61. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (turtiniai reikalavimai 26,42 proc.), todėl atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 5293,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu, ir pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, procesinių dokumentų turinį, jų skaičių bei darbo ir laiko sąnaudas, reikalingas procesiniams dokumentams parengti, taip pat civilinės bylos sudėtingumą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Taigi iš ieškovės priteistinos atsakovei 3900 Eur turėtos išlaidos atstovo pagalbai. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 452 Eur (CPK 93 straipsnis).
62. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Varnalėša“ ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 16 159,60 Eur nuomos mokesčio skolą ir 3911,91 Eur kompensaciją už vėlavimą grąžinti patalpas, viso 20 071,51 Eur.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Varnalėša“ ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos - 3615,4 Eur nuo 2022 m. kovo 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Varnalėša“ ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 296,51 Eur nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iškeldinti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę ,,Varnalėša” su visu jai priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Varnalėša“ 3900 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Varnalėša“ valstybės naudai 452 Eur žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.