- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- II-100-610/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00148-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. B.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) atstovei Agnei Čebanauskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. (toliau- ir Pareiškėjos) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022 m. vasario 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64 -ANR-_N-1165-2022 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. M. 2022 m. vasario 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1162-2022, kuriuo J. B. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2022 m. sausio 29 d., 12.00 val., Marijampolėje, Vilkaviškio-Trapučių gatvėje vairuodama automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus važiavimo greičio, dėl ko reguliuojamoje sankryžoje sukdama kairę, nesuvaldė vairuojamo automobilio, užvažiavo ant kelio ženklo Nr. 332, jį pervažiavusi sulankstė, padarydama 24,20 Eur materialinį nuostolį. Iš eismo įvykio vietos, su kuria susijusi pasišalino bei po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus (nustatytas 1,47 promilių girtumo laipsnis) iki įvykio vietoje nebuvo nustatytos ir ištirtos aplinkybės taip pažeisdama kelių eismo taisykles (toliau-KET). Tokiais veiksmais J. B. pažeidė KET 19,221,222 punktų reikalavimus ir už tai nustačius vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustačius, paskirta 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė- specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių laikotarpiui. Eismo įvykio metu padaryta žala atlyginta. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. M. nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą netenkino administracinėn atsakomybėn traukiamos J. B. prašymo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymas numato sankciją bei netenkino prašymo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
J. B. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą pakeisti: nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir /arba vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi taikyti švelnesnę atsakomybę nei įstatymo numatyta, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir/arba neskiriant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai arba paskiriant žymiai trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą. Skunde nurodo, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. M. priimdamas skundžiamą nutarimą neatsižvelgė į didelę dalį jos prašyme pateiktų argumentų, bylos aplinkybes vertino paviršutiniškai, neatsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką. Skundžiamo nutarimo motyvai dėl ANK 426 str. 1 d., sudėties buvimo Pareiškėjos veiksmuose yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pareiškėja mano, kad įvykdė Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatytą pareigą informuoti apie eismo įvykį policiją, nes tai ir padarė, policijos pareigūnai atvyko pas ją į namus būtent jos iškviesti. Mano, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 str. 1 d., jos atžvilgiu turėjo būti nutraukta, nesant jos veiksmuose būtinio šio nusižengimo sudėties požymio- tiesioginės tyčios. Mano, kad šiuo atveju veiksmai išvažiuojant iš eismo įvykio vietos nebuvo tyčiniai, nes ji nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o važiavo į namus, kad apie įvykį informuotų policiją, nes po įvykio pastebėjo išsikrovusią mobilaus ryšio telefono bateriją. Pasišalinti iš įvykio vietos jai nebuvo jokio reikalo, nes buvo blaivi, turėjo reikiamus dokumentus, automobilis buvo draustas, jam buvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Pažymi, kad labai nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, pavyzdingai laikosi Kelių eismo taisyklių, nėra teista, charakterizuojama išskirtinai teigiamai. Šis įvykis jai ir šeimai bei artimiesiems, sugriovė gyvenimą, nes netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji greičiausiai neteks darbo ir tuo pačiu vienintelio savo pragyvenimo šaltinio. Pažymėta, kad pareiškėja dirba UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)vyr. finansininke. Savo darbinių funkcijų vykdymui jai būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymi, kad išsiskyrusi ir viena rūpinasi dukromis M. ir M., viena dukra studijuoja Vilniaus universitete, jos studijos yra mokamos, kita dukra M. mokosi(duomenys neskelbtini), tačiau ji lanko žirgyną, esantį(duomenys neskelbtini), kur treniruoja ir prižiūri žirgą, todėl po pamokų ją tenka vežti į žirgyną, o vėlai vakare parvežti namo. Be to, jai tenka rūpintis ir savo tėčiu R. V., kurio sveikata yra ne itin gera, ir kuris vienas gyvena (duomenys neskelbtini)tėvą ji lanko kasdien gamina valgį, padeda atlikti buities darbus. Skunde cituojama nagrinėjamai bylai aktuali praktika tiek dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo kvalifikavimo, tiek dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų normų taikymo (b.l.4-12).
Atsiliepimas
Marijampolės AVPK atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog administracinė nuobauda J. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai ir yra adekvati padarytam nusižengimui. Mano, jog skunde nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir galinčios sąlygoti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą ir nuobaudos švelninimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės. Nurodo, jog J. B. aiškiai suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, matė, kad apgadino kelio ženklą, į kurį vairuodama automobilį atsitrenkė, tačiau vis tiek nepaisė Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatytos pareigos. Nurodyta Kelių eismo taisyklė nenumato jokių išimčių, todėl pasiteisinimas, jog išsikrovė telefonas ir nebuvo galimybės pranešti policijai, vertinamas kritiškai. Savo pareigą pasilikti įvykio vietoje J. B. sąmoningai ignoravo. Priimant skundžiamą nutarimą buvo tenkintas, prieš bylos nagrinėjimą gautas J. B. prašymas skirti administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b.l.1-3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. B. skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nesutinka dėl jos veiksmų kvalifikavimo kaip pasišalinimo iš įvykio vietos, ji pati sąmoningai pasikvietė policijos pareigūnus, taip pablogindama savo teisinę padėtį, pažymėjo, kad nėra policijos pareigūnė, kad detaliai žinotų teisės aktus. Sprendimą nepranešti policijos pareigūnams priėmė iš nežinojimo. Alkoholį grįžusi namo vartojo, nes nesitikėjo, kad jai nevairuojant teks tikrintis blaivumą. Nurodo, jog eismo įvykis įvyko, jai ketinant kuo griečiau pervažiuoti sankryžą jau mirksint žaliam šviesoforo signalui, padidinus greitį ir nesuvaldžius automobilio, manė, kad kliudytą ženklą tik įlenkė. Nurodė, kad eismo įvykio vietoje sustojo, tačiau iš automobilio neišlipo, pamačiusi, kad išsikrovė mobilaus ryšio telefono baterija nuvažiavo namo. Gyvena 1 kilometro nuo įvykio vietos atstumu. Policijos pareigūnams paskambino gal po valandos ar dviejų. Prašė taikyti kuo trumpesnį poveikio priemonės- teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtinybę turėti teisė vairuoti transporto priemones grindė darbinių funkcijų atlikimu ir šeimos poreikių tenkinimu.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė Agnė Čebanauskienė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti, vadovautis institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, pažymėjo, kad J. B. kaltė įrodyta, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai, sąlygų taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Nagrinėjamu atveju buvo apgadintas kelio ženklas, žala padaryta Marijampolės savivaldybės administracijai, taigi eismo įvykis neabejotinai buvo.
ANK 426 straipsnio 1 dalis numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. Už šį nusižengimą vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 str. 7d.)
ANK 423 straipsnio 3 dalis numato, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 str. 4 d.).Už šį administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 str. 5 d.)
Kelių eismo taisyklių 221 punktas numato, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. KET 222 punktas numato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius (ANK 426 straipsnis) pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013).
Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad J. B. suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas ir nevykdydama KET 222 punkte numatytos pareigos, nepranešė apie tokį eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, tyčia neteisėtai pasišalino iš įvykio vietos. Tai, kad J. B. vairuodama jai priklausantį automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir kliudė kelio ženklą, bei tai žinodama, pasitraukė iš įvykio vietos, patvirtinta pačios kaltininkės paaiškinimai, įvykio vietos schema ir nuotraukose bei filmuotoje medžiagoje užfiksuoti duomenys, automobilio bei kelio ženklo apgadinimų vaizdo medžiaga ir kt. bylos įrodymai. Nepaisant eismo įvykio metu akivaizdaus ženklo ir automobilio apgadinimo, eismo įvykio kaltininkė išvažiavo, nesiėmė nieko, kad įvykęs faktas būtų nustatyta tvarka užfiksuotas, ir vėliau, aiškinantis šio įvykio aplinkybes, neigė tyčia pasišalinusi iš įvykio vietos. Policijos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad Pareiškėja eismo įvykio vietoje net nesustojo. Atsižvelgdamas į bylos duomenimis atskleistas šios bylos aplinkybes, teismas neturi pagrindo teigti, kad nėra atskleistas J. B. tyčios turinys ir padarytos neteisingos išvadas dėl jos atsakomybės už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Bylos aplinkybių visuma rodo, kad ji savo automobilį nuvairavo į namų garažą, esantį jos pačios teigimu apie 1 kilometro atstumu nuo vietos, kur buvo eismo įvykio metu apgadintas ženklas, namuose nedelsiant policijos įstaigai apie įvykį nepranešė, pareigūnų buvo surasta neblaivi, iš karto patikrinus neblaivumą, jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; apie įvykusį eismo įvykį policijai pranešė, kaip pati teigia, po 1-2 valandų, kaip nurodė policijos pareigūnams tik paskaičiusi automobilio draudimo sąlygas. Taigi spręstina, kad Pareiškėja nevykdė pareigos, numatytos KET 222 punkte, nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, mano, kad institucija priėmusi skundžiamą nutarimą padarė pagrįstą išvadą, kad J. B., aiškiai suvokdama, kad ji sukėlė eismo įvykį ir dėl to jai kilo pareiga pranešti apie tai nukentėjusiam asmeniui ar policijos pareigūnams bei pareiga pasilikti eismo įvykio vietoje, sąmoningai šią pareigą ignoravo, taigi iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tuo metu siekdama išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydusi, ir tik vėliau tikėdamasi išvengti didelių nuostolių dėl apgadinto automobilio bei gauti draudimo išmoką, informavo policiją. Teismas kaip siekimą švelninti padėtį vertina, Pareiškėjos argumentus, kad ji detaliai nežinojo teisės aktuose numatytos pareigos, pažymėtina, kad teisė vairuoti transporto priemones nėra absoliuti, ją įgyvendinant būtina laikytis tiek bendrųjų, tiek specialiųjų kelių eismo dalyviams nustatytų pareigų. Be to, bylos duomenimis- neblaivumo nustatymo aktu (b.l.36) bei pačios pareiškėjos paaiškinimu pripažinta, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą sukėlusį kito turto apgadinimą, jos veiksmai taip pat atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl administracinį nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu administraciniu nusižengimu. J. B. teismo posėdyje patvirtino, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina darbinėms funkcijos tinkamai atlikti, rūpinantis savo artimaisiais. Vertindamas šiuos argumentus, teismas dar kartą pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, o taip pat, jog specialioji teisė vairuoti transporto priemones, jam reikalinga kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tai, kad J. B. nesilaikydama visuomenėje priimtų normų, elgdamasi itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jos pačios netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Nors skunde pareiškėja nurodo, kad nusižengimas laikytinas mažiau pavojingu, jis nesukėlė jokių pasekmių, teismas šios aplinkybės nelaiko mažinančia veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog J. B. ypatingai padarė šiurkščius pažeidimus, susijusius su eismo saugumu, nusižengimų pavojingumo laipsnį įstatymo leidėjas ir išreiškia atitinkamo griežtumo sankcija, nustatytas neblaivumas artimas tokiam už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar trumpinti jau minimalų šios poveikio priemonės taikymo terminą, į šias aplinkybes tinkamai atsižvelgta parenkant įstatyme numatytą švelniausią nuobaudą ir poveikio priemones. Pažymint, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gyvena mieste, kuriame yra puikios sąlygos naudotis įvairaus pobūdžio viešuoju transportu, sprendžiant artimųjų poreikių tenkinimo problemas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo J. B. neskirti ar trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
J. B. skunde cituoja nutartis analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, tačiau tose bylose tiek nusižengimų padarymo aplinkybės, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis charakterizuojantys duomenys, itin svarbūs nuobaudos individualizavimui, negali būti laikomi analogiškais. Teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Teismas pažymi, kad J. B. paskirta minimali nuobauda- paskiriant tiek minimumą atitinkančią baudą, tiek minimaliam terminui paskiriant administracinio poveikio priemones, nepažeidus ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams. Naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar trumpinant šios poveikio priemonės terminą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas
nutaria:
J. B. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. M. 2022 m. vasario 28 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR-_N-1165-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.