- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-23
- Bylos Nr.
- 1-396-1011/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Zarasų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Z. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2018-10-31 apie 22.22 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais M. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d.
Kaltinamasis M. Z. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir paaiškino, kad naktį (nepamena kiek valandų buvo) ėjo namo, buvo nusipirkęs alaus. Išgėrė alaus, tada atėjo draugė K. P. ir jie nuėjo dar į parduotuvę. Nusipirkę 5 l alaus kartu išgėrė ir kažkas „susišvietė“, kad reikia pavažiuoti. Jis paėmė brolio mašiną, kuri buvo palikta kieme, rakteliai kabėjo namie, važiavo pas pusbrolį. Netyčia kliudė kitą automobilį, subraižė šiek tiek. Gatvės, kurioje buvo vairuota, nelabai pamena, tačiau kaltinime nurodoma matyt teisingai (duomenys neskelbtini). Bandė su tuo žmogumi susitarti, tačiau draugė iškvietė policiją. Tada atvažiavo policija, jis pripūtė 2 promiles, todėl buvo nuvežtas padaryti kraujo tyrimus, vėliau paleistas namo. Nurodo, jog iš pradžių būdamas pasimetęs, norėjo nurodyti, kad vairavo ne jis, tačiau išsiblaivęs susiprotėjo ir apklaustas policijoje prisipažino. Nurodė, kad jam vairuoti automobilio, kuris stovėjo kieme nenaudojamas, niekas nedavė, ją paėmė ir naudojo savavališkai. Šiuo metu gyvena su sese, jos vyru ir mažu vaiku, bet tame bute neregistruotas. Brolis kartu negyveno, jis tuo metu, kai buvo paimtas automobilis, buvo išvykęs į Angliją; sesuo buvo išvažiavusi į Zarasus. Kitą diena sesei pasakė apie įvykį, o broliui pasakė po dviejų dienų. Sesuo jį sukritikavo, rėkė ant jo, nekalbėjo, pyko, tačiau dabar susitaikė – pasikalba apie šią situaciją. Ieškosi darbo pagal įgytą šaltkalvio–suvirintojo specialybę. Prieš 4 metus neilgai, apie 4 mėn., dirbo, po to buvo metams išvažiavęs į Angliją, grįžęs į Lietuva užsiregistravo darbo biržą, kurioje jau registruotas apie 4 mėnesius. Pajamų turi iš atsitiktinių darbų. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis M. Z., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2018-11-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamuoju M. Z. paaiškinimais, jog jam įteikto pranešimo apie įtarimą esmę pilnai supranta. Parodymus duoti sutinka. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nėra sirgęs, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. Galvos traumų nėra turėjęs. Nėra registruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. Jis 2018-10-31 d. apie 16.00 val., vienas, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Maždaug apie 17.30 val. prie alkoholio vartojimo prisijungė ir jo draugė K. Kiek per visą vakarą jis pats galėjo išgerti, nurodyti negali, nes neskaičiavo, žino tiksliai, jog gėrė tik alų. Maždaug apie 22.00 val., pamatė bute kabančius raktus nuo brolio automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), brolio bute nebuvo, nes jis yra išvažiavęs į užsienį. Kada sugrįš nežino, nes neseniai tik išvažiavo. Pamatęs raktus nusprendė pasinaudoti brolio automobiliu ir nuvažiuoti pas pusbrolį, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 22.10 val. jis su drauge išėjo į kiemą, surado brolio automobilį Opel. Jis atsisėdo už vairo, o K. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, ir jiedu pradėjo važiuoti. Išvažiavus iš kiemo į (duomenys neskelbtini), bei besukant į kairę, į M. S. g., nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio VW Jetta ir atsitrenkė į automobilio kairės pusės galinę dalį. Išlipęs iš automobilio jis sutarė su VW Jetta vairuotoju, nuvažiuoti į aikštelę ir ten iki galo susitarti, pasitraukus nuo kelio į aikštelę, bei ten besitariant, kartu važiavusi draugė, K. P. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, ir pranešė apie eismo įvykį. Po maždaug 10 minučių į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsiaiškinę eismo įvykio aplinkybes patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu. Po patikros jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas. Atvykus pareigūnams jis išsigando ir nurodė, jog automobilį vairavo K., ji sutiko padėti, todėl tą patvirtino. Tačiau po to pagalvojęs, jis nusprendė prisipažinti, jog automobilį Opel vairavo jis pats, nes K. irgi buvo neblaivi, tad nenorėjo jai pakenkti. Po patikros jis ir jo draugė K. P. buvo pristatyti į priklausomybės ligų centrą, kur iš jų buvo paimtas kraujo mėginys. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į kelių policiją. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 48).
2018-11-08 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju A. S. paaiškinimais, jog 2018 m. spalio 31 d., dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule G. J., kuomet apie 22.24 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Visi dalyviai vietoje, o vienas iš vairuotojų įtariamas neblaivus. Pagal šį pranešimą jie nuvyko į įvykio vietą, kur paaiškėjo, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Pareigūnus pasitikusi K. P. paaiškino, jog vairuodama automobilį bei sukdama iš (duomenys neskelbtini), kliudė VW Jetta automobilį ir jį apgadino. Abu eismo dalyviai sutiko pildyti eismo įvykio deklaracijas, todėl pavažiavo nuo gatvės į aikštelę, kad netrukdytų eismui. Bendraujant su K. P. buvo juntamas jai iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o patikrinus jos blaivumą alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 1,70 promilių girtumas. Priėjęs prie jų VW Jetta vairuotojas T. B. paaiškino, jog automobilį Opel vairavo ne K. P., o kartu su ja važiavęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai M. Z.. T. B. nurodė, jog matė, kaip automobilį vairavo būtent jo nurodytas asmuo M. Z., abi pusės iš karto sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, nes liudytojas iš karto nebuvo supratęs, jog kitos transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Tik po kurio laiko suprato, jog M. Z. yra galimai neblaivus, tuomet M. Z. atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, sakydamas jog jis nevairavo automobilio. Tuomet kartu su M. Z. buvusi mergina paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, ir pranešė apie eismo įvykį. Atvykę pareigūnai įsitikino, jog M. Z. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jo blaivumas irgi buvo patikrintas alkoholio matuokliu ir jam buvo nustatytas 2 promilių girtumas. Tačiau M. Z. neigė, jog vairavo automobilį Opel, sakydamas, jog vairavo jo draugė K. P. Į pagalbą atvažiavęs patrulių ekipažas V1713, M. Z. ir K. P. pristatė į priklausomybės ligų centrą, kur iš jų buvo paimtas kraujo mėginys. Automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo išvežtas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
2018-11-08 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apklaustos liudytoja K. P. paaiškinimais, jog 2018-10-31 apie 18 val., grįžo iš darbo, namo adresu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko su draugu pasidariusi vakarienę, nusprendė atsigerti alaus. Tą vakarą M. išgėrė apie 3-4 litrinius butelius alaus, 4,6 laipsnių, o ji pati išgėrė apie 2–3 litrus alaus. Vakarojant, M. susirašė su savo pusbroliu, ir tada ji su M. nusprendė nuvažiuoti pas pusbrolį, su juo pabendrauti, parūkyti. M. savo automobilio neturi, bet nuo brolio automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktai kabėjo namie. Todėl buvo nuspręsta jais pasinaudoti ir nuvažiuoti pas pusbrolį. Brolis leisdavo tuo automobiliu naudotis M. ir jo sesei. Apie 22.00 val. išėjęs į lauką, M. atsisėdo už automobilio Opel vairo, o ji atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir jiedu pajudėjo (duomenys neskelbtini) link. M. privažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, užkabino sankryžoje besukantį kitą automobilį VW Jetta. Po susidūrimo, jie pasitraukė į kiemą, nes M. ketino užsipildyti eismo įvykio deklaraciją. Po kurio laiko, VW Jetta vairuotojui kilo įtarimas, jog M. yra neblaivus ir jie pradėjo ginčytis. Tada ji nusprendė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, bei pranešė apie eismo įvykį. Po maždaug 5–10 minučių į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jai ir M. patikrino blaivumą alkoholio matuokliu. Po patikros ji ir M. buvo pristatyti į priklausomybės ligų centrą, kur iš jų buvo paimtas kraujo mėginys, o tolimesniam tyrimui buvo pristatyti į kelių policiją. M. po eismo įvykio iki atvykstant policijai jokio alkoholio nevartojo ir su savimi neturėjo, tik daug rūkė. M. ankščiau niekada nevairavo neblaivus, ji irgi nevairuoja, nes nemoka (b. l. 25).
2018-11-01 Vilniaus aps. VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės G. J. tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuriame nurodyta, kad 2018-10-31 apie 22.24 val. patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu A. S. iš VPK OVS dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Visi vietoje. Opel vairuotoja neblaivi (pati ir pranešė). Laukia. Atvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Eismo įvykio aplinkybes pasakojo K. P. Ji paaiškino, kad važiavo iš kiemo, (duomenys neskelbtini). Privažiavusi sankryžą suko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) ir kliudė Volkswagen automobilį. Ji teigė, kad iš automobilio išlipusi nebuvo, prie jos priėjo Volkswagen Jetta vairuotojas T. B., su kuriuo pabendravus nusprendė pildyti eismo įvykio deklaraciją, todėl nuvažiavo į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kad netrukdytų eismui. K. P. buvo nustatyta 1,70 prom. su alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747, patikros sertifikato Nr. 0847428. Nustačius neblaivumą VW automobilio vairuotojas T. B. pasakė, kad vairavo ne K. P., o kartu su ja važiavęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai M. Z. VW vairuotojas T. B. paaiškino, kad jo automobilį (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje kliudė Opel automobilis, kurį vairavo M. Z. VW vairuotojas paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui jis matė, kaip iš Opel vairuotojo vietos išlipo M. Z., kuris priėjo prie jo automobilio ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, VW vairuotojas sutiko, dėl to automobiliai iš eismo įvykio vietos buvo patraukti į automobilių stovėjimo aikštelę. Išlipus iš automobilio M. Z. VW vairuotojui siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją, vėliau sakė, kad suremontuos automobilį arba vietoje sumokės pinigus už padarytą žalą. Tačiau VW vairuotojui kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Po kiek laiko iš OPEL automobilio, keleivio vietos išlipo K. P., kuri pasakė, kad jei nepavyksta susitarti gali kviesti policiją. M. Z. buvo patikrintas blaivumas su „Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747, patikros sertifikato Nr. 0847428, nustatyta 2 prom. Tačiau jis neigė vairavęs Opel automobilį, sakė, kad vairavo jo draugė K. P. EĮ metu asmenys nenukentėjo. Paklausus ar M. Z. turi vairuotojo pažymėjimą, jis pasakė, kad neturi, pažymėjimas buvo atimtas. Į įvykio vietą buvo iškviestas ekipažas „V1713“, kuris M. Z. ir K. P. nuvežė į narkologinį, vėliau pristatė į (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10880/2018(01), kurioje konstatuota, jog M. Z. kraujyje, paimtame 2018-10-31 23.15 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,99 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
Alkotesterio rodmenų kvitu, iš kurio matyti, kad 2018-10-31 22.46 val. M. Z. buvo nustatytas 2 promilių neblaivumas (b. l. 28).
VĮ „Regitra“ išrašas liudija, kad automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. Z. (b. l. 8).
VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Opel Omega vertė su PVM yra 800 Eur (b. l. 9).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino M. Z. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme M. Z. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį – gėrė alų. Tai, jog M. Z. vairavo automobilį būdamas girtas, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10880/2018(01), liudytojų A. S. ir K. P. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai, vyriausiosios patrulės G. J. tarnybinis pranešimas.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. Z. 2018-10-31 apie 22.22 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,99 promilės etilo alkoholio.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais M. Z. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.
Dėl M. Z. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme buvo gautas kaltinamojo M. Z. sesers A. R. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai. Pagal BK 40 str. 4 d., laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad M. Z. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju bei teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai, anksčiau niekada nebuvo teistas (b. l. 56). Teismas įvertina ir tai, kad M. Z. nors ir buvo anksčiau, 2016 m., baustas už administracinio teisės pažeidimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, padarymą, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas grubiu, paskirta 11 Eur bauda sumokėta, nuobauda negaliojanti (b. l. 57).
Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad M. Z. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
Laiduotoja A. R. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo sesuo, brolis gyvena kartu su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini); šiame bute kartu taip pat gyvena jos sutuoktinis ir sūnus. Su broliu bendrauja, santykiai puikūs, jis klausia jos nuomonės, patarimų, taip pat ir išskirtinai asmeniniais klausimais. Kai M. Z. buvo išvykęs į užsienį, su juo dažnai susirašinėdavo, bendraudavo telefonu. Nors ji pati yra 4 metais jaunesnė už brolį, tačiau sukūrusi šeimą, taigi socialiai labiau subrendusi, vertinanti atsakomybę, pati dirba. Nurodo, kad M. Z. po nusikaltimo padarymo ją iškarto informavo žinute, gailėjosi, kad „prisidirbo“. Šiuo metu brolis ieškosi darbo pagal šaltkalvio specialybę, o gyvendamas kartu, padeda tvarkyti namus, padaro valgyti, prižiūrėti jos 3 metukų sūnų. Nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis buvo paliktas jai pardavimui kito brolio, kuris šiuo metu išvykęs į užsienį. Tvirtina, kad M. Z. galės daryti teigiamą įtaką, taip pat padėti jam spręsti gyvenimiškas situacijas.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas pažymi, kad A. R. neteista, praeityje administracine tvarka nebausta.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad A. R. yra ne tik M. Z. artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas M. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant sesers A. R. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomųjų priemonių taikymo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).
M. Z. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant vidutinės trukmės, t. y. 2 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jo tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. sumatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. Z. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo broliui G. Z. (b. l 8). Kaltinamasis automobilį paėmė vairuoti, kai G. Z. buvo išvykęs į užsienį, t. y. savininkui nežinant ir be jo leidimo. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 5 d., gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad vidutinė Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvoje yra 800 Eur (su PVM) (b. l. 15). Pažymėtina ir tai, kad minėtoje pažymoje automobilio vertė nurodoma ir be PVM mokesčio – 661 Eur. Kita vertus VšĮ „Empreksis“ atstovai ne kartą yra išaiškinę, kad visais atvejais automobilio rinkos vertė atitinka pažymoje nurodomą vertę su PVM, o šio mokesčio išskyrimas pažymoje pateikiamas siekiant palengvinti vartotojų darbą (pvz. apskaičiuojant importo muitus, buhalteriniais tikslais ir pan.).
Vertinant ar nagrinėjamu atveju M. Z. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertės išieškojimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog M. Z. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (1,99 prom.) ženkliai viršijo ribą nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 5 d. nuostatos ir iš M. Z. valstybės naudai išieškotina automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur.
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 str. 7 d. sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju M. Z. taikytina BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį mažesnį nei vidutinis, t. y. 35 MGL (1 750 Eur). Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju.
M. Z. nustatytinas 12 mėnesių terminas teismo paskirtai įmokai sumokėti (BK 71 str.).
Kaltinamajam M. Z. 2018-11-01 nutarimais (b. l. 53, 54) paskirtos kardomosios priemonės – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), saugomos voke prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina kaltinamajam; rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
M. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 1, 6, 7 p., paskirti M. Z. baudžiamojo poveikio priemones:
1) 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2) išieškoti iš jo automobilio Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 800 (aštuonis šimtus) Eur;
3) įpareigoti sumokėti 35 MGL dydžio (1 750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.
M. Z. paskirtas kardomąsias priemones – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), saugomos voke prisegtame prie bylos galinio viršelio, paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. Z.; rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai A. R., kad ji, būdamas laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.