- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-547-278/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-61-3-26534-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- V. Z.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1440-294/2020 pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau ir AB) „Kauno tiltai“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Grinda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Z. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 567,45 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019-05-03 apie 15,42 val., valdydamas nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Chrysler Sebring, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje, Vakariniu aplinkkeliu ir važiuodamas nuo Gariūnų link Karoliniškių įvažiavo į atvirą šulinį, ko pasekoje buvo apgadintas jo automobilio priekinės dešinės pusės ratas - prakirsta padanga, nepataisomai sulankstytas ratlankis. Teigė, kad dėl šio įvykio patyrė 567,45 Eur žalą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ji yra kelių, esančių Vilniaus mieste savininkė, tačiau negali būti laikoma atsakinga už žalą, nes UAB „Grinda“ turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos valdytoja pagal sutartį. Be to, nesutiko su žalos dydžiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 sprendimu ieškov o ieškinys patenkintas visiškai.
5. Teismas nustatė, kad 2019-05-03, apie 15,42 val., ieškovas vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Gariūnų link Karoliniškių Vakariniu aplinkkeliu, Vilniuje, įvažiavo į atvirą šulinį, dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės ratas ir ieškovas patyrė 567,45 Eur žalą.
6. Atsižvelgęs į civilinio kodekso normas, reglamentuojančias Statinio, pastato ar kitos konstrukcijos savininko (valdytojo) teises ir pareigas bei atsakomybę, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, Kelių įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Sprendė, kad pagal teismų praktiką atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvimas savaime nepaneigia atsakovės atsakomybės dėl automobilio „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos jam įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, atvirą šulinį. Įvertinęs, jog UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovo nurodymus, darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės motyvai, kuriais tvirtinama, jog UAB „Grinda“ privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, yra nepagrįsti. Konstatavo, kad būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra ieškovo nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.266 straipsnio prasme ir ji yra atsakinga už žalą, ieškovui apgadinus automobilį.
7. Įvertinęs byloje esančius duomenis, kritiškai vertino atsakovės keliamas abejones dėl vairuotojo galimo didelio neatsargumo, nes byloje nepateikta įrodymų, jog pats vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies turėjo įtakos žalos atsiradimui.
8. Sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl patirtos žalos visiškai įrodo prašomos priteisti žalos dydį ir nekelia abejonių. Nurodė, kad ieškovas, fizinis asmuo, nesikreipdamas į draudimo bendrovę, neturėjo pareigos kviesti atsakovę apžiūrėti apgadintą automobilį, tuo labiau, kad į raštu reiškiamas pretenzijas atsakovė atsikirtinėjo ir ieškovui su reikalavimais nurodė kreiptis į kitus asmenis, UAB „Grinda“ arba AB „Kauno tiltai“. Konstatavo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų argumentų, paneigiančių ieškovo reikalaujamos priteisti žalos dydį ar naikinančių (mažinančių) jo, kaip kelio dangos valdytojo atsakomybę. Įvertinęs tai, kad ieškovas naujai įsigyjamų daiktų kainą sumažino per pusę, darė išvadą, kad toks patirtas žalos atlyginimas nepanašus į nepagrįstą praturtėjimą ar ieškovo siekį pasipelnyti ir ieškovas įrodė atsakovės atsakomybės būtinąsias sąlygas bei pagrindė prašomos priteistos žalos dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. Z. ieškinį atmesti.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Teigia, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Tvirtina, kad iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Nurodo, kad, vadovaujantis 2018-12-31 sudaryta sutartimi Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) (toliau ir Sutartis), Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo tikslą perduoti Vilniaus miesto Centrinės dalies gatvių valdymą UAB „Grinda“, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms, be užsakovo raštiško užsakymo (Sutarties 9.4 punktas). Teigia, kad užsakymas yra nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir panašiai, saugumui, o UAB „Grinda“ nuo Sutarties pasirašymo dienos (2018-12-31) iki jos galiojimo pabaigos (2023-12-31) turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Centrinės dalies valdytoju ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės. Nurodo, kad sisteminis sutarties, jos priedų ir teisinio reglamentavimo vertinimas leidžia daryti išvadą, jog būtent UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti ne tik atskirus pavienius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus, bet ir pagal Sutartį ir imperatyvias teisės aktų nuostatas, vykdydama nuolatinę jai perduotų objektų priežiūrą, turėjo šiuos objektus savo žinioje ir teisę savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio šioms gatvėms darymo.
11. Nurodo, kad 2020-01-30 teismo posėdyje ieškovas V. Z. tvirtino, kad nespėjo pastebėti atviro šulinio dangčio, tačiau matė, kad buvo įvykęs eismo įvykis, kuris galimai sutrikdė eismą nurodytame kelio ruožą, todėl pats patvirtino, jog nesiėmė visų Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.
12. Teigia, kad byloje nebuvo įrodytas žalos dydis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo nurodytą, tačiau jokiais dokumentais ar įrodymais neįrodytą tariamos žalos dydį. Pažymi, kad piniginės žalos išraiška yra nuostoliai, kurie privalo būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Tvirtina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti ir patvirtinti nurodomą patirtos žalos dydį, nes pateikė tik preliminarias būsimas išlaidas, t.y., padangų ir ratlankių vidutines kaina. Be to, nėra duomenų kokios techninės būklės transporto priemonė buvo prieš eismo įvykį. Nurodo, kad iš ieškovo į bylą pateiktos fotonuotraukos yra identifikuota sugadinta padanga ir ratlankis, tačiau ši fotonuotrauka nepatvirtina ir neįrodo, jog padanga ir ratlankis yra būtent tie, kurie buvo sugadinti minėto eismo įvykio metu. Be to, byloje nėra ir duomenų apie detalių nusidėvėjimo įvertinimą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašo tenkinti apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, su skundo dalimi dėl UAB „Grinda“ atsakomybės nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
14. Akcentuoja, kad Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja bei galinčia būti atsakovu šioje byloje, savarankiškai atsakinga už šių statinių sukeltą žalą tretiesiems asmenims. Nurodo, kad Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teigia, kad apeliantas klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasirašydama Sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto gatves (kiemus), nes visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, pateikiant specialią darbų užsakymo formą, kas patvirtina, jog UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas.
15. Teigia, kad apeliantė yra pripažinusi, jog yra nurodyto kelio ruožo ir lietaus nuotekų sistemos, o kartu ir atšokusio dangčio, savininkas ir pateikė paslaugų (rangos) sutartį, pagal kurią perdavė šio kelio techninę priežiūrą. Nurodo, kad nei pačiame Sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose Sutarties punktuose nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad vakarinis aplinkkelis Vilniuje yra perduodamas savarankiškam rangovo valdymui.
16. Pažymi, kad UAB „Grinda“ nevykdė vakarinio aplinkkelio statybos darbų ir neužsakinėjo, nemontavo kanalizacijos šulinių, šį aplinkkelį statė AB „Kauno tiltai“. Vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu, konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (iškritusios vandens šulinėlio grotelės), nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, nes negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą bei tokius trūkumus nedelsiant pašalintų. Teigia, kad savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus bei šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo, todėl vien tokios aplinkybės absoliučios UAB „Grinda“ atsakomybės taikymui, nevertinant nei išorės aplinkybių, nei paties vairuotojo veiksmų ir jam keliamų itin didelių apdairumo bei rūpestingumo reikalavimų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse, nepakanka.
17. Nurodo, kad UAB „Grinda“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Vilniaus miesto savivaldybė, todėl apeliantė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Be to, nurodo, kad tai, jog statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, bendrovė nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė, yra kontatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-05-03, apie 15,42 val., ieškovas V. Z., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler Sebring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Gariūnų link Karoliniškių Vakariniu aplinkkeliu, Vilniuje, įvažiavo į atvirą šulinį, dėl ko buvo apgadintas automobilio priekinis dešines pusės ratas - prakirsta padanga, sulankstytas ratlankis. Dėl kilusios žalos ieškovas pretenzijas reiškė Vilniaus miesto savivaldybei, kuri prieš ieškovui kreipiantis į teismą laikėsi pozicijos, jog už kilusią žalą yra atsakingas trečiasis asmuo AB „Kauno tiltai“, o ieškovui pareiškus ieškinį teisme, kad pagal 2018-12-31 sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 29- 621/18(1.2.16-TD2) gatvių valdymas pavestas atlikti UAB „Grinda“, todėl būtent minėta bendrovė yra atsakinga už kilusią žalą.
20. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismą netinkamai aiškino UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-12-31 sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) ir darė nepagrįstą išvadą, jog savivaldybė trečiajam asmeniu nėra perdavusi Vakarinio aplinkkelio valdymo. Teigia, kad būtent UAB „Grinda“ nuo Sutarties pasirašymo dienos (2018-12-31) iki jos galiojimo pabaigos (2023-12-31) turi būti laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir / arba netinkamos gatvių ir kiemų būklės.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė tiek materialinės tiek procesines teisės normas, aiškino atsakovę ir trečiąjį asmenį siejančius santykius bei padarė pagrįstą ir išsamiai argumentuotą išvadą, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodyto kelio (jo dalies) savininkas (valdytojas) CK 6.266 straipsnio prasme. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties su UAB „Grinda“ faktas, vadovaujantis tiek Sutarties turiniu, tiek aktualia teismų praktika, Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės dėl automobilio Chrysler Sebring, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalos, jam įvažiavus į kelyje buvusią, jokiais ženklais nepažymėtą duobę, atvirą šulinį, nepaneigia, nes UAB „Grinda“ gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal atsakovės nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išsamiai išdėstytais motyvais bei padarytomis išvadomis, nesikartoja ir pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, tuo labiau, kad ir apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose ar nebuvo vertinamos skundžiamo sprendimo priėmimo metu.
22. Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 2 dalimi, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal minėto straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 201211-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad kelio ruožas, kuriame ieškovas V. Z. patyrė žalą, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri vykdydama jai įstatymais ir kitais teisės aktais priskirtas funkcijas, privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus (Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas, LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad 2018-12-31 Sutartimi apeliantė perdavė Vilniaus Centrinės dalies valdymą trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ ir tai išreikšta Sutarties 9.4 punkte, dėl ko UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ nurodo, kad ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2018-12-31 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2) 9.4 punktas numato, kad UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro užsakovo užsakymo šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Atsakovė byloje taip pat pateikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018-12-19 sprendimą Nr. 1-1863 „Dėl UAB „Grinda“ <...> atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimo“, iš kurio matyti, kad Sutarties objektas yra apibrėžtas kaip rangovo atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų pirkimas, kurie, kaip matyti detalizuojami Sutarties 1 priede. Įrodymų, kurie leistų spręsti, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą dėl savivaldybei priklausančio turto perdavimo valdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas, 48 straipsnio 2 dalis) byloje nėra, tokios aplinkybės nepatvirtina ir minėto sprendimo turinys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2018-12-31 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), šių paslaugų teikėjas UAB „Grinda“ perėmė ir ginčo objekto valdymą bei kartu prisiėmė atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, o ne vien veikia, kaip rangovas.
25. Be to, pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis šalių pasirašytos Sutarties nuostatomis (9.4 punktas), tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Esant minėtiems duomenims teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantė neturi pareigos atlyginti trečiųjų asmenų patirtos žalos.
26. Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos dydžio, nes pateikė tik preliminarias būsimas išlaidas, t.y., padangų ir ratlankių vidutines kaina, byloje nėra duomenų kokios techninės būklės transporto priemonė buvo prieš eismo įvykį, o sprendžiant dėl nuostolių dydžio turėtų būti įvertinamas ir automobilio detalių nusidėvėjimas. Be to, apeliantės vertinimu, žala atsirado ir dėl vairuotojo neatsargių veiksmų. Šiems apeliacinio skundo argumentams į apeliacinį skundą pritarė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“.
27. Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų – rašytinių įrodymų (2019-05-03 sąskaitą faktūrą UIN Nr.0366303 dėl ieškovui suteiktos techninės pagalbos – transportavimo paslaugų; UAB „Martonas“ sąskaitą faktūrą Nr. 0395 SER2 05 dėl laikinų remonto darbų; fotonuotraukas; internetinių puslapių su padangų bei ratlankių kainomis išklotines; 2019-05-03 eismo įvykio fiksavimo protokolą bei Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pažymą apie eismo įvykį) bei šalių paaiškinimų visumą, sprendė, kad ieškovas V. Z. įrodė, jog įvykio metu buvo sugadinta automobilio padanga bei ratlankis ir pagrindė prašomų priteisti nuostolių dydį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškiniu prašomą priteisti sumą ieškovas yra pareiškęs įvertinęs buvusį detalių nusidėvėjimą, kuris, ieškovo teigimu, buvo 50 proc., ir atitinkamai šia dalimi mažino reikalavimus už padangą bei ratlankius priteistinai sumai. Kitas ieškovo dėl aptariamo įvykio patirtas išlaidas transportavimui bei remonto darbams patvirtina 2019-05-03 sąskaita faktūra UIN Nr.0366303 bei UAB „Martonas“ sąskaitos faktūra Nr. 0395 SER2 05. Duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo nurodytu žalos dydžiu, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyti automobilio apgadinimai – padangos prakirtimas ir ratlankio sulankstymas, laikytini atitinkančiais aptariamo įvykio mechanizmą, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad minėti automobilio apgadinimai nėra susiję su aptariamu įvykiu ar, kad ieškovo pateiktose nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai atsirado ne 2019-05-03 eismo įvykio metu. Tuo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad ieškovo automobilis dalyvavo kitame eismo įvykyje, kurio metu galėjo būti apgadintos automobilio priekinės dešinės pusės ratas ar ratlankis.
28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo (automobilio vairuotojo) neatsargumo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šiuos, iš esmės deklaratyvius, apeliantės teiginius, tai yra, byloje nėra duomenų, kad nukentėjęs asmuo būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles. Tai, kad ieškovas, prieš įvažiuodamas į atvirą šulinį, matė įvykusį ir kitą eismo įvykį, kuris galimai sutrikdė eismą nurodytame kelio ruožą, nesudaro pagrindo spręsti, kad vairuotojas galėjo numatyti, jog kelyje bus atviras šulinys – jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėta netikėta kliūtis.
29. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas įrodė atsakovės atsakomybės būtinąsias sąlygas bei pagrindė prašomos priteistos žalos dydį, o apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.
30. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
31. Duomenų apie šalių apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas negauta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.