- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- I1-9016-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02125-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. Z. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 2 800 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo gyvenamojoje patalpoje nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 12 d. buvo daromas remontas. Remonto metu neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas. Kiekvieną kartą norint iškviesti pareigūną tekdavo daužyti į duris. Taip pareiškėjas jautėsi nesaugus. Taip pat tvirtino, kad prausiantis dušo patalpoje nebuvo užtikrinamas privatumas. Šalia buvo rūkomasis ir nuteistieji eidami rūkyti galėjo jį matyti. Nurodė, kad buvo šalta, nebuvo veidrodžio ir ventiliacijos. Pareiškėjas jautėsi žeminamas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7–10) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 12 būryje (5 lokalinis sektorius), 1 gyvenamojoje patalpoje. 2021 m. liepos mėnesį 12 būryje buvo gerinamos buities sąlygos ir po vieną remontuojamos visos patalpos. Kadangi darbai buvo vykdomi greitai, o nuteistieji nepageidavo būti perkelti į kitą būrį ar miegamąjį, todėl administracija leido 12 būrio nuteistiesiems, tarp jų ir pareiškėjui, laikinai persikraustyti su visais baldais ir gyventi būrio maisto produktams laikyti kambaryje ir laisvalaikio kambaryje. Šios laikinos gyvenamosios patalpos nebuvo rakinamos. Remonto metu pareiškėjo miegamasis nebuvo rakinamas ir nuteistieji gyvendami maisto produktų laikymo ir laisvalaikio kambariuose nekliudomai naudojosi savo miegamojo sanitarinio mazgo patalpa, kurioje yra įrengtas ir dušas. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2021 m. liepos 12 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog patalpoje, kurioje jis gyveno, kol buvo atliekamas remontas jo gyvenamosiose patalpose, neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukas.
Byloje esantis 2021 m. birželio 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu 12 būryje buvo atliekamas remontas (b. l. 13). 2021 m. rugsėjo 15 d. pareigūno M. K. pranešime nurodyta, kad šių metų liepos mėnesį 12 būryje grupė šio būrio nuteistųjų atliko remontus gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose. Remontuojama buvo po vieną patalpą, todėl nuteistiesiems, kurių miegamasis buvo remontuojamas, administracija buvo leidusi laikinai persikraustyti ir gyventi būrio laisvalaikio ir maisto produktų laikymo kambariuose. Kadangi 1 gyvenamojoje patalpoje buvo 9 asmenys, todėl maisto produktų laikymo kambaryje gyveno ne daugiau kaip 5, o kiti gyveno laisvalaikio kambaryje. Šios patalpos nebuvo rakinamos. Remontuojamos gyvenamosios patalpos taip pat nebuvo rakinamos, todėl nuteistieji naudojosi savo miegamųjų sanitariniais mazgais ir juose esančiais įrenginiais. Nei O. Z., nei kiti nuteistieji nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuomet laikinai gyveno šiose patalpose. Remonto metu būrio 2, 3, 4, 5 ir 6 miegamuosiuose buvo nuo 10 iki 12 laisvų miegamųjų vietų, tačiau niekas iš 12 būrio 1 miegamojo nuteistųjų nesikreipė (b. l. 23). Byloje nekeliamas ginčas dėl laikinos patalpos, kurioje pareiškėjas gyveno, kol buvo remontuojamos jo gyvenamosios patalpos, tačiau pareiškėjas tvirtino, kad nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 12.11 punkte numatyta, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taigi, teisės aktai nenumato pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo gyvenamosiose patalpose. Be to, kaip nurodyta Alytaus PN pareigūno pranešime (b. l. 23), patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas ginčo laikotarpiu, nebuvo rakinamos, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl iškvietimo sistemos nebuvimo gyvenamosiose patalpose atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigė, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi savo gyvenamųjų patalpų sanitariniais įrenginiais (b. l. 23). Pagal byloje esančią fotonuotrauką spręstina, kad 12 būrio dušinėje yra dvi dušų galvutės, kurios viena nuo kitos atskirtos aukšta pertvara (b. l. 30).
Pagal naujausią vyraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose, bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1672-968/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-543-789/2021 ir kt.). Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtino, kad buvo šalta, prausykloje nebuvo veidrodžio ir dušinėje nebuvo ventiliacijos.
Patalpų temperatūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Atsakovės atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra būtų 18°C – 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35–65 proc., šaltuoju 35–60 proc., šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15–0,25 m/s, šaltuoju – 0,05–0,15 m/s. Alytaus pataisos namuose esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas.
Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu, dėl to sprendžia, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro temperatūrą. Nors pareiškėjas skunde tvirtino priešingai, tačiau, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, prieštaravimų nereiškė, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepaneigė. Nors byloje esantis patikrinimo aktas nepatenka į ginčo laikotarpį, tačiau įvertinus tai, kad ginčo laikotarpis patenka į vasaros sezoną (liepos mėn.), pareiškėjo deklaratyvus teiginys, jog buvo šalta, atmetamas kaip nepagrįstas bylos duomenimis. Taip pat pažymėtina, kad prausyklos ir dušinės fotonuotraukos patvirtina, jog prausykloje yra veidrodis, o dušinėje aiškiai matoma įrengta ventiliacijos sistema (b. l. 30). Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 23). Pareiškėjo skundo argumentai dėl veidrodžio ir ventiliacijos nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti.
Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.