Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. I. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl turto atidalijimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

I.GINČO ESMĖ

Ieškovė J. I. D. prašė atidalinti 135,79 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tokiu būdu – ieškovei paskirti natūra visą butą, priteisiant iš ieškovės atsakovui 45 197,14 Eur už jam tenkančią 3665,50/13579 nuosavybės dalį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas; grąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį.Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 07 29 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, padalintas santuokos metu įgytas turtas. Vilniaus apygardos teismas 2016 02 15 nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 07 29 sprendimą dalyje dėl buto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, butą padalijo lygiomis dalimis, nustatė buto naudojimosi tvarką, priteisė iš ieškovės J. I. D. atsakovo V. D. naudai 3 661,82 Eur kompensaciją už jai naudotis tekusią didesnę buto ploto dalį.Taip pat nurodė, kad ieškovė 2018-03-19 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš atsakovo 3124/13579 buto dalį. Tokiu būdu ieškovei nuosavybės teisėmis priklauso 9 913,50/13579 dalis buto, o atsakovui 3665,50/13579 dalis buto.Paaiškino, kad siekiant taikiu būdu išspręsti buto atidalijimo klausimą, atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas išmokėti ieškovei ginčo buto dalies vertės dydžio piniginę kompensaciją arba, kad ieškovė išmokėtų atsakovui ginčo buto dalies vertės piniginę kompensaciją. Atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui buvo pateikta eilė pasiūlymų dėl galimybės už siūlomą piniginę kompensaciją įgyti atskirą būstą, tačiau atsakovas jais pasinaudoti nenorėjo.Pažymėjo, kad buto turimų nuosavybės dalių atidalijimas natūra nėra galimas. Pabrėžė, kad gyvenimas su atsakovu viename bute yra komplikuotas. Padarė išvadą, kad atsakovas neturi galimybės išmokėti ieškovei priklausančios dalies buto vertės piniginę kompensaciją.Nurodė, kad pagal UAB „Capital vertinimas“ atliktą turto vertinimą buto kaina sudarė 174 000 Eur, pagal VĮ Registro Centrą atliktą vertinimą 2018 03 19 buto vertė buvo 181 000 Eur. Pažymėjo, kad atsakovui priklausančio buto dalies vertės piniginė kompensacija turi būti sumažinta 3 661,82 Eur suma, kuria atsakovas gavo už 4,47 Eur ploto buto dalį pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 02 15 nutartį.Atsakovas V. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu. Pažymėjo, kad prioritetas yra skiriamas atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais. Ieškovė, norėdama įgyvendinti atidalijimo teisę, pirmiausia turėjo pateikti atidalijimo natūra projektą arba pateikti įrodymus, kad toks atidalijimo būdas nėra galimas. Kadangi ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turto negalima padalinti natūra, todėl ieškinys dėl atidalijimo skiriant kompensaciją pinigais, negali būti tenkinamas.Paaiškino, kad atsakovas yra silpnos sveikatos, 2-os grupės invalidas, todėl dėl sveikatos būklės negali keisti savo gyvenamosios vietos. Nurodė, kad 2018 03 19 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė dalį savo nuosavybės ieškovei. Padengė skolas susidariusias dėl buto išlaikymo ir turi santaupų, iš kurių gali išlaikyti jam likusią nuosavybės dalį.Nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju neturėtų galimybių už siūlomą 45 197,14 Eur dydžio piniginę kompensaciją susirasti jo poreikius atitinkantį kitą gyvenamąjį būstą.Sutinka, kad 135,79 kv. m. bendro ploto butas būtų atidalintas natūra, paskiriant jam natūra patalpas, plane pažymėtas 30-6 (19,65 kv. m bendro ploto), 30-2 (3,47kv.m bendro ploto), paliekant bendro naudojimo patalpas plane pažymėtas 30-1, 30-3, 30-8, 30-9 (iš viso 36,65 kv. m).

II.TEISMO NUSTATYTOS FAKTINĖS BYLOS APLINKYBĖS IR PRIIMAMO SPRENDIMO MOTYVAI

Ginčas byloje yra kilęs dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės.Šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta įsiteisėjusiu 2015 07 29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-13630-862/2016, kuris buvo pakeistas 2016 02 15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje 2A-901-614/2016 iš dalies patenkinus V. D. apeliacinį skundą. Minėtoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės svarbios sprendžiant šį ginčą tarp tų pačių šalių. V. D. 2011-12-07 ieškiniu bei 2012-12-18 patikslintu ieškiniu minėtoje byloje kreipėsi į teismą, prašydamas santuoką, sudarytą 1993-09-09 Vilniaus miesto CMS, tarp V. D. ir atsakovės J. I. D. nutraukti dėl J. I. D. kaltės ir ginčo butą padalinti jam priteisiant didesniąją buto dalį, įrodinėjo, kad didesnė dalis buto turi priklausyti jam dėl to jog butas pirktas už jo motinos dovanotus pinigus.J. I. D., savo ruožtu, buvo pateikusi teismui priešieškinį bei patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė patvirtinti, kad J. I. D. ir V. D., gyvena skyrium nuo 2005 m. liepos mėnesio; prašė santuoką nutraukti dėl V. D. kaltės; atsižvelgiant, kad su ja lieka gyventi nepilnametis šalių sūnus prašė priteisti jai didesniąją buto dalį.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-29 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl V. D. kaltės nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisė iš V. D. nepilnamečiui sūnui Tomui išlaikymą; priteisė J. I. D. 2/3 dalis ginčo buto, V. D. 1/3 dalį nustatė, kad J. I. D. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 30-4 (plotas 32,10 kv.m.); 30-7 (plotas 19,70 kv.m.); V. D. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 30-6 (plotas 19,65 kv.m.) ir tamsiu kambariu; nepilnametis sūnus T. D. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 30-5 (plotas 15,13 kv.m.); nustatė, jog bendrojo naudojimo patalpomis: virtuve, vonia, koridoriumi, tualetu naudojasi abi šalys ir jų sūnus bendrai. Teismas nustatė, jog V. D. prieš sutuoktinę ne vieną kartą vartojo smurtą. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo remdamasis Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2005-07-08 specialisto išvada, patvirtinančia, kad J. I. D. kreipusis į ekspertus dėl fakto, jog sutuoktinis kumščiu trenkė į galvą ir laikė už rankos, ko pasėkoje jai padaryta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu, dėl ko sužalojimas išvadoje vertinamas nežymiu sveikatos sutrikimu. Teismas taip pat rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad 2011-09-23 apie 01,00 val. V. D. būdamas neblaivus sukėlė konfliktą, garsiai rėkavo, pažadino sūnų, padarydamas ATPK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, dėl ko V. D. skirtas įspėjimas. Taip pat rėmėsi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-17 nutartimi, kuria V. D. už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta 200 litų dydžio bauda, už tai, kad jis prievarta paimdamas sūnaus telefoną, vartodamas fizinį ir psichologinį smurtą T. D. atžvilgiu pažeidė savo vaiko teises į sveiką ir apsaugotą nuo smurto aplinką. Taip pat vertino ir rėmėsi kaip įrodymais Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotomis nuotraukomis, kuriose V. D., būdamas neblaivus miega ant grindų, bei Vilniaus apsk. VPK Vilniaus m. 1 PK tarnybiniame pranešimu, kad 2012-10-21 apie 20,10 val. į komisariatą pristatytas girtas (2,36 prom.) pil. V. D., išblaivinimui buvo pristatytas į Vilniaus miesto nakvynės namus „Sala“. Teismas remdamasis byloje pateiktomis 632-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus energija“ pažymomis, nustatė, jog visus komunalinius mokesčius nuo 2011-12-01 iki 2014-10-23 mokėjo sutuoktinė, pats V. D. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už buto paslaugas nemokėjo apie metus laiko, nuo 2014 metų, kadangi nuo 2010 metų gauna tik invalidumo pensiją, tačiau nepateikė įrodymų, jog mokėjo mokesčius iki 2014 metų.Įvertinęs minėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas santuokos nutraukimo byloje priėjo išvados, jog V. D. veikė priešingai vaiko ir savo sutuoktinės interesams, savo neteisėtais veiksmais sukėlė fizinį skausmą sutuoktinei, pažeidė savo vaiko teises į sveiką ir apsaugotą nuo smurto aplinką, nesirūpino šeima, nemokėjo mokesčių, neprisidėjo prie šeimos gerovės ir materialinio palaikymo. Atmetė ieškovo teiginius, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio (ieškovo) kaltės, kadangi sutuoktinis pažeidė savitarpio pagarbos ir moralinės paramos pareigas.Vilniaus apygardos teismas 2016 02 15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-901-614/2016, nurodė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, iš bylos įrodymų visumos pagrįstai konstatavo, kad šeima iširo dėl to, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, to pasėkoje buvo agresyvus, smurtavo, metus laiko nemokėjo komunalinių mokesčių, nepateikė duomenų, kad būtų mokėjęs juos anksčiau ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.Minėta 2016 02 15 nutartimi Vilniaus apygardos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-29 sprendimą dalyje dėl buto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir priteisė šalims po ½ ginčo buto, nustatė naudojimosi butų tvarką, pagal kurią J. I. D. paskyrė naudotis kambariais, pažymėtais plane indeksais 30-4 (plotas 32,10 kv.m.) ir 30-5 (plotas 15,13 kv.m.); V. D. - kambariais, pažymėtais plane indeksu 30-6 (plotas 19,65 kv.m.) ir 30-7 (plotas 19,70 kv.m.) ir tamsiu kambariu pažymėtu plane indeksu 30-2 (plotas 3,47 kv.m.); nustatė kad šalys bendrai naudojasi patalpomis: koridoriumi, pažymėtu plane indeksu 30-1 (bendras plotas 22,03 kv.m.), virtuve, pažymėta plane indeksu 30-3 (bendras plotas 14,11 kv.m.); vonia, pažymėta plane indeksu 30-8 (bendras plotas 7,89 kv.m.), tualetu, pažymėtu plane indeksu 30-9 (bendras plotas 1,71 kv.m.).Atsakovui ir po santuokos nutraukimo toliau nemokant už į butą teikiamas komunalines paslaugas iš atsakovo ieškovės naudai 2016 05 11 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu priteista 1627,92 Eur skolos, to paties teismo 2016 08 19 sprendimu išsprendus santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų padalinimo klausimą ieškovei iš atsakovo priteista 490,06 Eur kompensacija už jam atitenkančių daiktų didesnę vertę ir 268 bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas taip pat neteikė išlaikymo sūnui, buvo susidariusi 1464,20 Eur skola, dėl skolų buvo areštuota atsakovui priklausanti buto dalis. Iš viso pagal antstolio D. B. į bylą pateiktą pažymą, atsakovo įsiskolinimas ieškovei 2017 07 14 sudarė 8244,30 Eur. Dėl atsakovo skolų šalims, buvo siunčiami įspėjimai iš komunalines paslaugas teikiančių įmonių, UAB „Vilniaus energija“ bei UAB „Vilniaus vandenys“, kuriais įspėjama, jog skolų nepadengus bus kreipiamasi į teismą, o 2016 09 15 UAB „Vilniaus energijos“ pranešime nurodyta, jog įsiskolinimo nesumokėjus bus sustabdytas karšto vandens tiekimas į butą.Šios bylos eigoje, 2018 03 19 šalys sudarė pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, kuria ieškovė iš atsakovo nusipirko 3124/13579 dalis ginčo buto už 21 000 Eur, iš kurių 10 958,18 Eur suma pervesta į antstolio D. B. depozitinę sąskaitą skoloms padengti, šia sutartimi nustatyta, jog atsakovas naudosis kambariu plane pažymėtu indeksu 30-6 (19,65 kv.m) bei tamsiu kambariu 30-2 (3,47 kv.m.), koridoriumi, virtuve ir vonia šalys naudosis bendrai, kitais 3 kambariais naudosis ieškovė. Ieškovė į šią bylą taip pat pateikė 2015 02 26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2012 02 29 apie 18 val. 30 min. ginčo bute sudavė nepilnamečiui sūnu,i kuriam tuo metu buvo 13 metų vieną smūgį į nugarą sukeldamas jam fizinį skausmą. Ieškovės į bylą pateiktos nuotraukos parodo, jog ieškovas tinkamai neprižiūri bendro naudojimo vietų. Iš šalių pasisakymų galima spręsti, jog šalių santykiai ir toliau yra įtempti ir konfliktiški. Ieškovė nurodė, jog atsakovas ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, nurodė, jog jos į bylą pateiktos nuotraukos fotografuotos 2017 07 03 jiems su sūnumi grįžus iš atostogų. Ieškovas šių nuotraukų tikrumo neginčijo tačiau nurodė, jog nuotraukose užfiksuota betvarkė bendro naudojimosi patalpose kilo dėl to, kad jį buvo ištikęs priepuolis ir jis buvo susižeidęs, kas atsižvelgiant į nuotraukose užfiksuotą vaizdą nelabai tikėtina.Ieškovas ir pardavęs dalį ginčo buto bei gavęs pinigus toliau nemoka už komunalinius patarnavimus iki teismo posėdžio vykusio 2018 05 08 nebuvo apmokėjęs už komunalines paslaugas teiktas į ginčo butą už kovo ir balandžio mėn. Ieškovė teigia viena valanti ir prižiūrinti bendro naudojimo patalpas ir buitinius prietaisus. Jos žodžiais ieškovas gyvena kaip viešbutyje, kur nieko pačiam nereikia tvarkyti, maitinasi ieškovės sau ir sūnui pirktu maistu. Taigi ieškovės ir jo sūnaus gyvenimo sąlygas apsunkina toks ieškovo elgesys. Pats ieškovas irgi nurodė, jog stengiasi nesirodyti ieškovei minimaliai naudojasi virtuve ir kitomis paslaugomis siekdamas išvengti konfliktų su ieškove. Taigi, ieškovas ir pats pripažįsta, jog šalių gyvenimas viename bute yra apsunkintas šalys gyvena nuolatinėje emocinėje įtampoje dėl galimų konfliktinių situacijų ir negali susikurti sau minimaliai patogių, saugių ramių gyvenimo sąlygų, gyvendamos viename bute kartu. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste LAT arba kasacinis teismas) praktika sprendžiant bylas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nekilnojamojo turto atidalijimą, yra išplėtota (pavyzdžiui kasacinio teismo 2016 12 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2016 ir joje įvardijama kasacinio teismo praktika). Pagal šią praktiką remiantis CK 4.80 straipsnio 2 dalimi daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015, kt.).Šiuo atveju ieškovė siekia atidalijimo iš buto esančio daugiabučiame name. Todėl visiškas atsidalijimas nėra galimas, nes akivaizdu, kad išskyrus kambarius visos kitos buto patalpos, kuriomis, jame gyvenantiems asmenims būtina naudotis kasdieninių buitinių poreikių tenkinimui: virtuvė, vonia, tualetas, turint omenyje, kad ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra žymiai mažesnė šiuo atveju negalimas, negalimas ir atskiro įėjimo į butą įrengimas. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (LAT 2007 10 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (LAT 2011 04 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą. Jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturčiai) sutinka gauti kompensaciją, paprastai kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturčiui (bendraturčiams). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo ji prašo palikti jai nuosavybės teises į butą natūra. Atsakovas šioje byloje iš esmės nesutinka nei su vienu iš ieškovės siūlomų ir šioje situacijoje vieninteliu įmanomu bei konfliktinę situaciją išsprendžiančių visiško atidalijimo būdų. Jis nesutinka nei gauti kompensacijos pats, nei išmokėti kompensaciją ieškovei, neginčija ieškovės pateikto ginčo buto įvertinimo ir to kad ieškovė yra nurodžiusi, jog iš priteistinos sumos už ieškovo buto dalį išskaičiuoja 3661,82 Eur sumą, kurią atsakovas jau gavo pagal Vilniaus apygardos 2016 02 15 nutartį, pats tokio vertinimo irgi nėra pateikęs, neginčija ir fakto, kad pats išmokėti kompensaciją ieškovei už jai tenkančią žymiai didesnę buto dalį neturi galimybės. Tuo tarpu ieškovė yra pateikusi teismui adresuotą SEB banko pažymą, kad bankas yra priėmęs sprendimą suteikti ieškovei 45 197,14 Eur paskolą, atsakovui priklausančios 7331/27158 buto dalies pirkimui, kuri bus išmokėta ieškovei, jai įkeitus perkamą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas teismo posėdyje išsakė, jog nesutinka su pinigine kompensacija, nes ginčo bute jam naudotis paskirto kambario 30-6 (19 kv.m.) langai yra į pietų pusę su balkonu, kuriame jis galįs gulėti ir degintis, pažymėjo, jog kadangi jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, jam šis butas tinka ir dėl to, kad yra palyginus neaukštai trečiame aukšte, netoli prekybos centro Panorama. Tačiau kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktos darbingumo lygio pažymos darbingumo lygis 40 proc. jam buvo nustatytas terminuotai nuo 2014 03 19 iki 2016 05 06. Šiuo metu ieškovas yra pensininkas. Teismas buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, ieškovė buvo įsipareigojusi ir dėjo pastangas padėti atsakovui susirasti tinkamą, jo iškeltas sąlygas atitinkantį butą už siūlomos kompensacijos kainą. Tačiau kaip nurodė ieškovė nors ji per nekilnojamojo turto brokerę buvo suradusi ir pateikusi atsakovui visą eilę butų pasiūlymų atitinkančių jo reikalavimus atsakovas nei vieno iš jų net neapžiūrėjo. Atsakovas tokį savo atsisakymą motyvavo iš esmės tais pačiais argumentais, jog ginčo bute jis užima kambarį kurio langas yra į pietų pusę su balkonu, kad netoli yra prekybos centras ir kad yra iš dalies neįgalus. Toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis pamatinius teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus suformuluotus Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.Teismas konstatuoja, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp šalių buvusių sutuoktinių gyvenančių viename bute, esant įtemptiems santykiams, kai atidalinti buto bendro naudojimo patalų, kurios naudojamos kasdieninėje šalių buityje nėra galimybės, atsakovui nepasiūlius kitokios išeities, jam neturint galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, ieškovei įrodžius jos galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją, už kurią jis turi realią galimybę įsigyti jo paties įvardintus poreikius atitinkantį būstą, atsižvelgus, kad jo dalis ginčo bute yra žymiai mažesnė, sudaranti 7331/27158 dalis, darytina išvada, jog ieškovo teisės priteisus jam kompensaciją už jo ginčo buto dalį nebus pažeistos, o tarp šalių po ilgai trukusių konfliktų bus pasiekta socialinė taika. Teismas mano, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo kaip savininko teisė savo nuožiūra disponuoti jam priklausančia dalimi bendrojoje nuosavybėje negali būti priešpastatoma ieškovės ir kartu gyvenančio sūnaus teisėms į ramią ir nekonfliktišką bei saugia gyvenamąją aplinką.Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis išdėstytais argumentais ieškinys tenkinamas.Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo, ieškovės naudai, remiantis CPK 93 straipsniu priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 500 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis, 484 Eur už buto vertės nustatymą, 1000 Eur advokato paslaugos, 40 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, bei 8,80 Eur sumokėtų renkant rašytinius įrodymus gaunant atitinkamas pažymas. Viso 2 032,80 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti.

Atidalyti ieškovę J. I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į butą unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovei J. I. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą unikalus Nr, (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (natūra) iš ieškovės J. I. D. priteisti atsakovui V. D. 45 197,14 Eur (keturiasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 14 euro centų) kompensacijos už jo dalį bute.

Priteisti iš atsakovo V. D. ieškovės J. I. D. naudai 2 032, 80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas 30 dienų laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.