- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-232-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01740-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- J. I. D.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-309-232/2018 pagal ieškovės J. I. D. ieškinį atsakovui V. D. dėl turto atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. I. D. kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti 135,79 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip, kad ieškovei būtų paskirtas visas butas natūra, o atsakovui V. D. iš ieškovės priteista 45 197,14 Eur suma už jam tenkančią 3 665,50/13 579 nuosavybės dalį.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, padalintas santuokos metu įgytas turtas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl buto padalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo ir butą padalijo lygiomis dalimis, nustatė buto naudojimosi tvarką, priteisė iš ieškovės J. I. D. atsakovui V. D. 3 661,82 Eur kompensaciją už ieškovei naudotis tekusią didesnę buto ploto dalį. 2018 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė iš atsakovo įsigijo 3 124/13 579 buto dalį, todėl ieškovei nuosavybės teise iš viso šiuo metu priklauso 9 913,50/13 579 dalis buto, o atsakovui 3 665,50/13 579 dalis buto. Ieškovė paaiškino, kad siekiant taikiu būdu išspręsti buto atidalijimo klausimą, atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas išmokėti ieškovei ginčo buto dalies vertės dydžio piniginę kompensaciją arba sutikti, kad ieškovė išmokėtų atsakovui ginčo buto dalies vertės piniginę kompensaciją, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Ieškovės tvirtinimu, buto turimų nuosavybės dalių atidalijimas natūra nėra įmanomas, o gyvenimas su atsakovu viename bute yra komplikuotas. Ieškovės teigimu, pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Capital vertinimas“ atliktą turto vertinimą buto kaina sudarė 174 000 Eur, o pagal valstybės įmonės Registrų centro atliktą vertinimą 2018 m. kovo 19 d. buto vertė buvo 181 000 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovui priklausančios buto dalies vertės piniginė kompensacija turi būti sumažinta 3 661,82 Eur suma, kurią atsakovas gavo pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu V. D. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šį butą priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisė 45 197,14 Eur kompensaciją.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad atsakovas tinkamai neprižiūri bendro naudojimo patalpų, nemoka už komunalinius patarnavimus, šalių santykiai įtempti ir konfliktiški, paties atsakovo pripažinimu, šalių gyvenimas viename bute yra apsunkintas, nes šalys gyvena nuolatinėje emocinėje įtampoje dėl galimų konfliktinių situacijų ir negali susikurti sau minimaliai patogių, saugių, ramių gyvenimo sąlygų.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė siekia atidalijimo iš buto, esančio daugiabučiame name, kuriame visiškas atsidalijimas natūra nėra galimas, nes akivaizdu, jog, išskyrus kambarius, visos kitos buto patalpos, kuriomis jame gyvenantiems asmenims būtina naudotis kasdieniniams buitiniams poreikiams tenkinti, t. y. virtuvė, vonia, tualetas, turint omenyje, kad atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra kur kas mažesnė, šiuo atveju negali būti atidalintos, negalimas ir atskiro įėjimo į butą įrengimas. Teismas pastebėjo, kad atsakovas iš esmės nesutinka nei su vienu iš ieškovės siūlomų ir šioje situacijoje įmanomų bei konfliktinę situaciją išsprendžiančių visiško atidalijimo būdų – nesutinka nei gauti kompensaciją pats, nei išmokėti kompensaciją ieškovei, nors neginčija ieškovės pateikto ginčo buto įvertinimo, taip pat fakto, jog pats išmokėti kompensaciją ieškovei už jai tenkančią kur kas didesnę buto dalį neturi galimybės. Savo ruožtu ieškovė yra pateikusi teismui banko pažymą, kad bankas yra priėmęs sprendimą suteikti ieškovei 45 197,14 Eur paskolą, atsakovui priklausančiai buto daliai pirkti, kuri bus išmokėta ieškovei, jai įkeitus perkamą nekilnojamąjį turtą.
6. Teismo vertinimu, atsakovo elgesys, kai pastarasis neapžiūrėjo nė vieno iš ieškovės pasiūlytų butų, kurie atitiko atsakovo reikalavimus, atsakovui argumentuojant, jog ginčo bute jis užima kambarį, kurio langas yra į pietų pusę su balkonu, kuriame jis gali degintis, jog netoli yra prekybos centras ir kad atsakovas yra iš dalies neįgalus, nors 40 proc. darbingumo lygis jam buvo nustatytas terminuotai (nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2016 m. gegužės 6 d.), negali būti vertinamas kaip atitinkantis pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes bei pažymėjęs, kad atsakovas nepasiūlė kitokios išeities, pats neturi galimybės sumokėti ieškovei kompensacijos, ieškovė įrodė jos galimybę sumokėti atsakovui kompensaciją, už kurią pastarasis gali realiai įsigyti jo paties įvardintus poreikius atitinkantį būstą, taip pat įvertinęs, jog atsakovo dalis ginčo bute yra kur kas mažesnė, teismas priėjo išvadą, kad atsakovo teisės, priteisus jam kompensaciją už buto dalį, nebus pažeistos, o tarp šalių po ilgai trukusių konfliktų bus pasiekta socialinė taika. Teismas pastebėjo, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog atsakovo, kaip savininko, teisė savo nuožiūra disponuoti jam priklausančia dalimi bendrojoje nuosavybėje negali būti priešpastatoma ieškovės ir kartu gyvenančio sūnaus teisėms į ramią ir nekonfliktišką bei saugią gyvenamąją aplinką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas V. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas priėmė sprendimą, nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ir įrodymus. Atsakovas nesutiko su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu, nes šis butas atitinka atsakovo specialius poreikius. Atsakovas yra silpnos sveikatos: serga cukriniu diabetu, širdies nepakankamumu, jam buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, o ginčo butas atitinka jo fizines galimybes ir būtinus poreikius, t. y. butas yra neaukštai (3 aukšte), erdvus patalpų tūris, reikalingas dėl širdies nepakankamumo, iš gyvenamojo kambario galima patekti į balkoną pietų pusėje, kuriame atsakovas gali gauti saulės šviesos, be to, netoli buto yra prekybos centras (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas gali pasinaudoti visomis jam reikalingomis paslaugomis. Tai, kad 40 proc. darbingumo lygis apeliantui buvo nustatytas terminuotai iki 2016 m. gegužės 6 d., nereiškia, jog jo sveikatos būklė pagerėjo. Šiuo metu atsakovas yra pensininkas, todėl darbingumo nebenusistatinėjo, o jo sveikata tik pablogėjusi ir apie dabartinę sveikatos būklę atsakovas į bylą buvo pateikęs medicinos dokumentų išrašą, tačiau teismas šio dokumento nevertino.
7.2. Teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, kai nėra bendraturčio sutikimo, tik nustatęs išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes. Toks išimtinis atvejis šioje byloje nebuvo nustatytas. Išvadą dėl būtinybės užtikrinti ieškovės ir kartu gyvenančio sūnaus teises į ramią, nekonfliktišką bei saugią gyvenamąją aplinką teismas padarė neturėdamas jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovo sūnus yra nepatenkintas, jog kartu gyvena jo tėvas, bei neturėdamas įrodymų, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl konfliktų. Byloje aptarti šešerių metų senumo įvykiai, kai atsakovas smurtavo prieš ieškovę, pavartojo alkoholį, tačiau jokių vėlesnių įrodymų apie netinkamą atsakovo elgesį į bylą nepateikta. Atsakovas teismui nurodė, kad jis tyliai ir ramiai gyvena jam paskirtame kambaryje, jokių konfliktų nekelia, kiek jam leidžia galimybės ir sveikatos būklė, palaiko tvarką bendro naudojimo patalpose, o pateiktos prie ieškinio nuotraukos yra padarytos po to, kai atsakovą buvo ištikęs priepuolis ir jis buvo susižeidęs.
7.3. Pardavęs 2018 m. kovo 19 d. dalį savo turimos nuosavybės ieškovei ir iš gautų pinigų apmokėjęs visas turėtas skolas, t. y. įsiskolinimą ieškovei ir skolas už komunalines paslaugas, atsakovas tikėjosi, kad taip bus pasiekta taika ir jis galės gyventi jam likusiame kambaryje. Atsakovui priteisus 45 197,14 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jo nuosavybės dalį, jis neturėtų galimybių už tokią sumą susirasti jo poreikius atitinkantį kitą gyvenamąjį būstą. Prioritetas turi būti skiriamas atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, skiriama kompensacija pinigais, todėl ieškovė, norėdama įgyvendinti atidalijimo teisę, pirmiausia turėjo pateikti atidalijimo natūra projektą arba pateikti įrodymus, kad toks atidalijimo būdas nėra galimas. Atsakovas sutiko, kad ginčo butas būtų atidalintas natūra, o pagal kasacinio teismo praktiką bendraturčiams priklausančių dalių atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog negali likti jokių bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad turto negalima padalinti natūra, todėl jos ieškinys dėl atidalijimo, skiriant kompensaciją pinigais, negalėjo būti tenkinamas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė J. I. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Siekiant taikiu būdu išspręsti buto atidalijimo klausimą, atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas išmokėti ieškovei ginčo buto dalies vertės dydžio piniginę kompensaciją arba, kad ieškovė išmokėtų atsakovui ginčo buto dalies vertės piniginę kompensaciją, tačiau atsakovas jokio atsakymo nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui vėl buvo pateikta daug pasiūlymų dėl galimybės už siūlomą piniginę kompensaciją įgyti atskirą būstą, tačiau atsakovas pasiūlymais pasinaudoti nenorėjo ir net nesistengė jais pasidomėti. V. D. prieš ieškovę (buvusią sutuoktinę) ne vieną kartą naudojo smurtą, atsakovas daug metų nemokėjo už jam suteiktas komunalines paslaugas bei jokių kitų įmokų, susijusių su jam tenkančia ginčo buto dalimi, neteikė išlaikymo sūnui ir dėl skolų buvo areštuota atsakovui priklausanti buto dalis. Skolos buvo padengtos ieškovės lėšomis, jai iš atsakovo bylos nagrinėjimo metu įsigijus dalį atsakovui priklausančios ginčo buto dalies. Tačiau, kaip paaiškino pats atsakovas posėdžio metu, jis ir toliau nuo 2018 m. kovo 19 d. nemoka savo dalies už butui suteiktas paslaugas. Ieškovas ir šiuo metu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl būna agresyvus, kelia pavojų tiek ieškovei, tiek ir kartu gyvenančiam, dabar jau pilnamečiui, sūnui. Atsakovas niekada nei darbu, nei lėšomis neprisidėjo ir neprisideda prie būsto remonto, tvarkymo darbų, nesirūpina būsto būkle ir jo neprižiūri. Nesaugu palikti būstą, nes ne kartą jis buvo rastas suniokotas.
8.2. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismų praktikoje pasisakoma, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas, nes tik visiškas daikto atidalijimas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Atsakovas visus savo teiginius grindžia išimtinai savo norais ir pageidavimais, tačiau visiškai nesiekia jokio esamos problemos sprendimo. Šioje situacijoje turimų nuosavybės dalių atidalijimas natūra nėra galimas. Daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus daiktą, ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta. Pagrindinio ir antraeilio daikto apibūdinimas taip pat turi reikšmės, sprendžiant klausimus dėl bendraturčio atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Tačiau daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturtis negali būti atidalijamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
8.3. Buto, esančio daugiabučiame name, atidalijimas natūra dažniausiai neįmanomas dėl to, kad nėra jokių techninių galimybių atidalinti bendro naudojimo patalpas. Be to, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra kur kas mažesnė ir šiuo konkrečiu atveju negalimas atskiro įėjimo į butą įrengimas. Atsakovo sveikatos būklė nėra tokia, dėl kurios jis nesugebėtų apsigyventi kitame būste? prekybos centrų, kuriuose jis galėtų lankytis, (duomenys neskelbtini) yra dešimtys, o butų, kurių langai yra pietinėje pusėje, yra keliasdešimt tūkstančių. Kaip matyti iš atsakovui teiktų būstų pasiūlymų, galima įgyti netgi geresnį ir didesnį būstą už kompensacijos sumą, nei dabar turi atsakovas (su baldais ir įranga) ir dar liktų lėšų. Atsakovo teiginys, esą už siūlomą piniginę kompensaciją jis negalėtų įsigyti kito būsto, yra visiškai neatitinkantis tikrovės ir melagingas. Atsakovui buvo pasiūlyta būtent jo dalį atitinkanti suma, įvertinus ginčo buto rinkos kainą.
8.4. Nepagrįstai skunde teigiama, kad būtent ieškovė, norėdama įgyvendinti atidalijimo teisę, pirmiausia turėjo pateikti atidalijimo natūra projektą arba pateikti įrodymus, jog toks atidalijimo būdas nėra galimas. Civiliniame procese šalys turi vienodas teises bei pareigas, todėl ir atsakovas turėjo galimybę įrodyti, kad atidalijimas natūra be žalos buto paskirčiai yra galimas, tačiau to nedarė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. D. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
16. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad ginčo butas atitinka specialiuosius V. D. poreikius ir todėl jis negali keisti gyvenamosios vietos ir nesutinka su ieškovės siūlomu atidalijimo būdu. Apelianto įsitikinimu, ieškovė neįrodė, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomas prioritetinis buto atidalijimo natūra būdas ir (ar) jog yra kitos išimtinės aplinkybės, leidžiančios taikyti atidalijimą, priteisiant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais, todėl ieškovės ieškinys tenkintas nepagrįstai.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apelianto skunde dėstoma pozicija.
18. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
19. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).
20. Nors apeliantas pagrįstai pastebėjo, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.), ir įstatyme griežtai nereikalaujama būtinai atidalyti absoliučiai visą bendrąją dalinę nuosavybę, atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011), o toks tikslas (kad neliktų jokių bendrai naudojamų daiktų) gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs ir tai, kad bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, jog atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015; 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; kt.), o tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas iš esmės neginčijo, kad ginčo buto bendraturčių (buvusių sutuoktinių) santykiai yra konfliktiški. Nors apeliantas savo skunde akcentuoja, kad teismas skundžiamame sprendime aptarė šešerių metų senumo įvykius, kai atsakovas smurtavo prieš ieškovę ir sūnų, vartojo alkoholį, o jokių vėlesnių įrodymų apie smurtinį atsakovo elgesį nenurodė, pastebėtina, jog atsakovas neneigia kitų teismo sprendime nustatytų ir ne mažiau svarbių aplinkybių apie kitokio pobūdžio atsakovo ieškovei keliamus gyvenimo viename bute, naudojant dalį patalpų bendrai, nepatogumus – nepakankamą atsakovo indėlį į bendrų patalpų priežiūrą, valymą, remontą, o taip pat sistemingą atsakovo nemokėjimą už komunalinius patarnavimus ir šių atsakovo veiksmų sukeliamą nuolatinį stresą, diskomfortą ir gyvenimo kokybės pablogėjimą ieškovei, nes esant bendriems vandentiekio, šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo įvadams, paslaugų tiekėjų raginimai ir įspėjimai dėl skolos už komunalinius patarnavimus išieškojimo teisme, karšto vandens tiekimo sustabdymo ir pan., kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų paslaugų tiekėjų raštų turinio, adresuojami abiem buto bendraturčiams, nepaisant to, kad ieškovė moka jai tenkančią mokesčių dalį. Atsakovas neginčija ir pirmosios instancijos teismo argumento, kad ir po 2018 m. kovo 19 d., pardavęs dalį ginčo buto ieškovei bei gavęs pinigų, atsakovas toliau nemoka už komunalinius patarnavimus, nes iki teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 8 d., nebuvo apmokėjęs sąskaitų už komunalines paslaugas, teiktas į ginčo butą kovo ir balandžio mėnesiais.
23. Ieškovė, įrodinėdama gyvenimo su atsakovu bendrame bute sunkumą, taip pat pateikė 2017 m. liepos 26 d. antstolio surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. liepos 13 d. ieškovės telefonu (ieškovės paaiškinimu, jai su sūnumi grįžus į ginčo butą po atostogų) buvo padarytos nuotraukos, iš kurių matyti, jog visa vonioje esanti kriauklė, praustuvas, vonios ir tualeto sienos ir grindys aplietos ir ištepliotos krauju. Atsakovas neneigia, kad būtent jis padarė šią netvarką minėtose patalpose, bei teisinasi, jog buvo susižeidęs, tačiau nepateikia jokių įtikinamų paaiškinimų, kodėl po įvykio nesutvarkė bendro naudojimo patalpų ir jas paliko tokios būklės.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje paminėtas, o taip pat pirmosios instancijos teismo plačiai sprendime išdėstytas šalių santuokos nutraukimo byloje nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias, kad tolimesnis bendro naudojimo patalpų palikimas yra neracionalus, neužtikrinantis socialinės ir teisinės taikos tarp šalių, ramios ir tinkamos gyvenimo aplinkos bendraturčiams, suponuojantis naujų konfliktų ir teisminių ginčų atsiradimą, atsižvelgusi į pakankamai akivaizdžią, nereikalaujančią papildomo įrodinėjimo aplinkybę, kad daugiabučio namo trečiame aukšte esančiame bute visiškas atsidalijimas natūra, kai atsakovui priklauso viso labo 0,27 dalis buto, nėra galimas, neegzistuojant techninėms galimybėms protingomis sąnaudomis suformuoti atskiras vonios, virtuves patalpas, įrengti atskiras vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas bei atskirą įėjimą į butą, nepadarant neproporcingos žalos visam butui, jo paskirčiai, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju proporcingumo, taip pat protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus atitinka tik atidalijimas, priteisiant vienam iš bendraturčių kompensaciją pinigais už jam tenkančią buto dalį, todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo skundo argumentą, jog byloje nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti subsidiarų turto atidalijimo būdą.
25. Atsakovas neneigia, kad jis pats nėra finansiškai pajėgus sumokėti ieškovei kompensaciją už jai tenkančią didesnę buto dalį. Savo ruožtu atsakovo akcentuojama sveikatos būklė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tokia, kad paneigtų atsakovo galimybę persikelti gyventi kitur ar patvirtintų išimtinį būtinumą apeliantui gyventi būtent ginčo bute, kaip vieninteliame galinčiame atitikti jo fizines galimybes ir poreikius.
26. Antai, nors iš pateikto 2017 m. spalio 27 d. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovui iš tikrųjų diagnozuotos jo nurodomos ligos, byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo butas pasižymi kokiais nors unikaliais parametrais, požymiais, būtinais šiomis ligomis (cukriniu diabetu ir širdies nepakankamumu) sergantiems asmenims. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, (duomenys neskelbtini) yra ir daugiau trečiame aukšte esančių, turinčių balkoną pietų pusėje butų. Atsakovas nepateikė ir jokių konkrečių duomenų, kuo ypatingas yra prekybos centras (duomenys neskelbtini), ir kodėl butas, esantis prie kokio nors analogiško dydžio prekybos centro, kurių (duomenys neskelbtini) yra ne vienas, neatitiktų jo poreikių ar tuo labiau atsakovo sveikatos.
27. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).
28. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ne tik teikė įrodymus, pagrindžiančius būtinumą atidalinti ginčo butą, priteisiant jai visą turtą natūra, o atsakovui iš ieškovės piniginę kompensaciją, bet ir stengėsi bendradarbiauti su atsakovu, surasti jo poreikius atitinkantį butą, kainuojantį jam priteistiną pinigų sumą – tuo tikslu per nekilnojamojo turto brokerę suorganizavo atsakovui butų apžiūras, taip pat 2018 m. vasario mėnesį siuntė atsakovui per jį atstovaujančią advokatę daug parduodamų butų pasiūlymų, į kuriuos atsakovas apskritai niekaip nesureagavo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks atsakovo elgesys, jam nesistengiant suderinti abiejų bendraturčių interesų ir savo siekį pasilikti ginčo bute argumentuojant faktiškai tik tuo, kad jo sveikatos būklei palaikyti būtinas trečias aukštas, balkonas į pietų pusę ir prekybos centras (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas, kaip neatitinkantis pamatinių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir todėl, esant tokiai atsakovo pozicijai ir nenorui bendradarbiauti, teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad atsakovo teisė savo nuožiūra disponuoti jam priklausančia dalimi bendrojoje nuosavybėje negali būti priešpastatyta ieškovės teisei reikalauti atidalinti jos dalį taip, jog būtų užtikrintas orus, saugus ir ramus jos gyvenimas.
29. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ir apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo ieškovės pateiktų ginčo buto įvertinimų sumų ir atitinkamai siūlomos sumokėti ieškovui kompensacijos dydžio teisingumo. Tačiau, atsakovo teigimu, jam priteisus 45 197,14 Eur dydžio piniginę kompensaciją už šiuo metu jo turimą nuosavybės dalį, jis neturėtų galimybių už tokią sumą susirasti jo poreikius atitinkantį kitą gyvenamąjį būstą.
30. Nesutikdama su šiuo argumentu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad, remiantis 2018 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, atsakovas, pardavęs ieškovei dalį nuosavybės teisės į jam priklausančią ginčo buto dalį, po visų jo turimų skolų padengimo, turėjo gauti dar 10 041,82 Eur sumą, savo ruožtu šios ir skundžiamu sprendimu priteistinos kompensacijos už likusią buto dalį sumos, atsižvelgiant į byloje esančius ieškovės atsakovui siųstus parduodamų butų pasiūlymus, akivaizdžiai pakanka butui, atitinkančiam atsakovo poreikius (be kita ko, esančiam ne aukščiau nei 3 aukšte, turinčiam balkoną ir pan.) nusipirkti. Priešingų įrodymų atsakovas neteikė, apsiribodamas tik deklaratyviais pareiškimais šiuo klausimu (CPK 178 straipsnis).
31. Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2018 m. birželio 25 d. sumokėjo advokatei 800 Eur, todėl ši suma, kaip neviršijanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų dydžių, priteistina ieškovei iš atsakovo.
Lietuvos Respublikos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. I. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.