Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16993-20255 (ROIK 25282001657) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja Rasa Girdauskienė 2025 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. G. buvo nubaustas 800 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis, 2025 m. rugpjūčio 15 d. 10.17 val., Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,67 promilės (įvertinus paklaidą) girtumas. Šia neteisėta veika V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatytą draudimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai kvalifikuoti tinkamai, ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. V. G. teismui pateiktu skundu tik prašo paskirti švelnesnes nei įstatymu numatytas poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai kuo trumpesniam laikui arba vienos iš jų apskritai neskirti. Su jam skirta bauda sutinka.

ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, už V. G. padarytą administracinį nusižengimą privaloma kartu su bauda skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – paskirta minimali bauda - 800 Eur, bei administracinio poveikio priemonės minimaliam įstatyme numatytam terminui - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir, pažeidėjo prašymu bei sutikimu, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam 12 mėnesių terminui.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. dėl vairavimo esant neblaiviam kaltu prisipažino, gailėjosi ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. V. G. yra dirbantis, vedęs, turi tris dukras, viena iš jų mažametė, jis taip pat prižiūri garbingo amžiaus sulaukusius tėvus. Per paskutinius penkerius metus už KET pažeidimus nebaustas. Šios aplinkybės yra palankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja teigiamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Institucijos nutarimu V. G. ir buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės. Nurodytos aplinkybės buvo svarbios administracinės nuobaudos individualizavimo procese, tačiau sprendžiant dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos minimalios, nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymo – nepakankamos ir nėra išskirtinės.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, yra vertinamos ne tik su pažeidėjos asmenybe, bet ir su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, kurių visuma suponuotų pagrįstą manymą, kad konkretaus asmens atžvilgiu net ir minimalios nuobaudos taikymas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

V. G. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis grėsmę ne tik pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų turtui. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo leistiną ribą (pirmuoju pūtimu nustatytas 0,71 promilės neblaivumas, o antruoju – 0,69 promilės neblaivumas, o pritaikius alkotesterio pasklaidą – 0,67 promilės neblaivumas), kas iš tiesų verčia abejoti pažeidėjo tvirtinimu, kad jis nesijautė neblaivus. Pažeidėjas teigė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 10 valandų iki vairavimo, iš vakaro, tvirtino, kad išgėrė apie 300 g. degtinės. Taigi, nors iš gertas alkoholio kiekis ir nebuvo labai didelis, tačiau tai buvo stiprus alkoholinis gėrimas, kuris neabejotinai turėjo poveikį asmens blaivumui ir pakankamai ilgalaikį. Todėl pažeidėjas, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, privalėjo suvokti ir suvokė, kad vis dar gali būti neblaivus, tačiau vis tiek vairavo padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, nors nenurodė, kad buvo būtinybė tą daryti. Tokia pareiškėjo būsena neabejotinai galėjo ir įtakojo jo gebėjimus vairuoti transporto priemonę. Vien tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus V. G. nepadarė ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savaime nereiškia, jog savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas nekėlė didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad jis buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

Pareiškėjas savo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl teisės vairuoti reikalingumo asmeninių poreikių tenkinimui - nuvykimui į darbą, darbo funkcijų vykdymui bei rūpinimuisi dukra, žmona ir tėvais. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniniai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ar jo artimųjų poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismo vertinimu, tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, jog V. G., būdamas brandžia asmenybe, turėdamas mažametį vaiką bei garbingo amžiaus tėvus ir žinodamas, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones kyla nepatogumų norint užtikrinti šeimos kasdienius poreikius, neabejotinai suvokdamas, jog dėl savo neteisėto poelgio jam gali būti apsunkinta judėjimo laisvė, nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties ar jos šeimos asmeniniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninti labiau, nei numato įstatymas. Duomenų, kad pažeidėjo tėvais negali pasirūpinti niekas kitas, byloje taip pat nepateikta. V. G. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mieste gyvena jo sesuo. Be to, V. G. nėra paskirtas tėvų globėju, kaip nurodė, tėvai gyvena atskirai, jiems nėra nustatytas neįgalumas, o tai leidžia teigti, kad jie geba savarankiškai užtikrinti būtinuosius savo poreikius. Pažeidėjo argumentas, kad netekęs teisės vairuoti, neteks ir darbo, taip pat nėra išskirtinė aplinkybė administracinio poveikio priemonės švelninimui, nes pats savaime tokios priemonės taikymas neužkerta asmeniui galimybės dirbti, ko nenutiko ir nagrinėjamu atveju. Pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta nuo nusižengimo padarymo momento, t. y. jau daugiau kaip du su puse mėnesio, tačiau pažeidėjas ir toliau dirba toje pačioje darbovietėje, kas tik patvirtina, kad laikini apribojimai netrukdo tęsti darbinės veiklos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens/jo šeimos gyvenimą apsunkins neproporcingai asmens padarytam nusižengimui.

Neabejotina, kad teisės vairuoti atėmimas kiekvienam vairuotojui sukelia diskomfortą, tačiau dėl to kaltas ne kas kitas, bet paties pažeidėjo neatsakingas elgesys ir jis turi prisiimti iš to išplaukiančias neigiamas pasekmes. Apsunkintas judėjimas praradus teisę vairuoti nėra išskirtinė aplinkybė ir neeliminuoja įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos taikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, vairavimas nėra konstitucinė žmogaus teisė, tai tėra privilegija tiems, kurie gali įrodyti, jog gali vairuoti nesukeldami pavojaus visuomenei ir gebėdami tai daryti saugiai, kelyje laikantis taisyklių, o tokios teisės praradimas, kaip jau minėta, yra tik neatsakingo ir grubiai įstatymus pažeidžiančio asmens elgesio pasekmė.

Kaip jau minėta, V. G. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o vien tik simbolinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekį užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Padarius tokio pavojingumo administracinį nusižengimą, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar termino sutrumpinimas, prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, nurodytos administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo atveju atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus, nepažeidžia proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų, todėl negali būti laikomas priemone, varžančia asmens teises labiau, nei reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo ir nenustačius išskirtinių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą ar išvis panaikinti, asmeniui ir taip paskyrus minimalias nuobaudas/poveikio priemones - nėra galimybės, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16993-2025 (ROIK 25282001657) - palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.