- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-21
- Bylos Nr.
- A6.-5-418/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00253-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Leonora Jakubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei N. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą Alytaus apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 21 d. pradėta administracinio nusižengimo byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui vykdė atsiskaitymus su prekių – paslaugų teikėjais, mokėjo darbo užmokestį darbuotojams, tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas E. K. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė N. L. teismo posėdyje palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui E. K. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę nuobaudą. Papildomai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2019 m. liepos 1 d. buvo 15 828,76 Eur, o 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 17 690,01 Eur, kas įrodo, kad nebuvo atsiskaitoma su pareiškėja ir buvo pažeista mokėjimo eiliškumo tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K. teismo posėdyje prisipažino padaręs nusižengimą. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja nuo 2012 m. Pagrindinė įmonės veikla – tarptautinis krovinių pervežimas, veikla buvo vykdoma nuomotomis transporto priemonėmis, tačiau senstant automobilių parkui ir matant bendrovės perspektyvas, buvo nuspręsta įsigyti nuosavas transporto priemones pasinaudojant finansavimo priemonėmis. Įsigijus 8 transporto priemones bendrovė veiklą vykdė vakarų Europoje, tačiau dėl dažnų transporto priemonių gedimų prasidėjo prastovos, nuostoliai. Pasiekus susitarimą su finansuotoju buvo nuspręsta transporto priemones perduoti finansuotojui, tačiau vėliau sandoris nutrūko, bendrovės padėtis blogėjo, dėl ko bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Atlikti mokėjimai pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę buvo būtini įmonės veiklos tęstinumui ir įmonės strategijai vykdyti, t. y. atsiskaitant su būtiniausiais kreditoriais už kurą, transporto priemonių draudimą, telefoninio ryšio, keltų paslaugas, išmokėti darbo užmokesčiai. Prašo netaikyti administracinės atsakomybės, arba taikyti kuo švelnesnę.
Motyvuojamoji dalis
Be E. K. prisipažinimo, jo kaltė įvykdžius kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą įrodyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. lapkričio 12 d. pareiškimu (b. l. 1–4), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu (b. l. 5–19), Integruotos kliento informacijos balansų 2019 m. liepos 1 d., 9 d., 10 d., 12 d., 15 d., 16 d., 19 d., rugpjūčio 2 d., lapkričio 12 d. išrašais (b. l. 20–28), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 29–30), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 31 d. ir 2019 m. rugpjūčio 31 d. kasos knygos kopijomis (b. l. 32), UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. LT77 7044 0600 0200 9231, esančios AB SEB banke išrašu (b. l. 33–35), iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 1 d. duomenimis turėjo 15 828,76 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurią sudarė 6,22 Eur Gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM) ir 15 822,54 Eur Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), o 2019 m. rugpjūčio 2 d. 17 690,01 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 3 968,37 Eur GPM ir 13 721,64 Eur PVM. Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad iš bendrovės banko sąskaitos Nr. LT77 7044 0600 0200 9231, esančios AB SEB banke, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 1 d. UAB atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais – UAB „AS 24 Lietuva“, IF P&C Insurance AS filialas“, „DFDS A/C“, UAB „TELE2“, t. y. prekių ir paslaugų tiekėjams 2019 m. liepos 1 d. iš viso sumokėjo 5 898,56 Eur, 2019 m. liepos 10 d. ir 12 d. darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, sudarantį 1 750 Eur, 2019 m. liepos 16 d. sumokėjo 1 500 Eur UAB „X Law“ bei iš įmonės kasos 2019 m. liepos 15 d. ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. bendrovės darbuotojams išmokėjo darbo užmokestį, sudarantį 1 777,68 Eur, 2019 m. liepos 19 d. sumokėjo UAB „Apskaitos sprendimai“ 1 760 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. K..
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, joje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši norma teisės subjektams yra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Administracinio nusižengimo byloje surinktais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. būdama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininke, atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais – UAB „AS 24 Lietuva“, IF P&C Insurance AS filialas“, „DFDS A/C“, UAB „TELE2, UAB „X Law“ ir UAB „Apskaitos sprendimai“, t. y. žemesnės eilės kreditoriais. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog bendrovė, žinodama apie skolą valstybei ir jos nelikvidavusi, privalėdama atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su ketvirtoje bei penktoje eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais), t. y. pažeidė bendrovės kreditorių teises, nes bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje. Tokie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo E. K. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Nors Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, išmokėdama darbo užmokestį darbuotojams, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio straipsnio taikymo ir aiškinimo, konstatavo, kad, atsiskaitymo metu pareikšti reikalavimai reiškia visus pradelstus (privalomus sumokėti) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Toks įstatymų leidėjo atsiskaitymo eiliškumo ir darbuotojo prioriteto ir atitinkamai darbdavio prievolės nustatymas yra susijęs tiek su nacionalinės, tiek su tarptautinės teisės reikalavimais – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje numatyta konstitucinė kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą, gauti teisingą apmokėjimą už jį ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, o valstybė šią žmogaus teisę užtikrina sudarydama ekonomines, socialines ir įstatymines prielaidas, įskaitant ir apsaugą vienos iš svarbiausių darbuotojų teisių – teisės į atlyginimo išmokėjimą laiku, todėl pripažintina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjusi bendrovės darbuotojams atlyginimus, nors tuo metu buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, kreditorės teisių nepažeidė, nes buvo atsiskaitoma su pirmesnės eilės kreditoriais – darbuotojais (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarimas byloje Nr. AN2-142-497/2018).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. neteistas, nebaustas. Sprendžiant nuobaudos skyrimo klausimą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. ATP-510-508/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, jog nusižengimas padarytas siekiant išsaugoti bendrovės veiklą, atsiskaitant už būtiniausias teikiamas paslaugas, tai, kad dalis mokesčių valstybei buvo sumokėta (mokestinė nepriemoka 2019 m. liepos 1 d. duomenimis sudarė 15 828,76 Eur, o 2019 m. liepos 9 d. duomenis – 2 418,19 Eur), ir tai, kad bendrovės vadovas, siekdamas išvengti didėjančių skolų ėmėsi visų įmanomų priemonių bei kreipėsi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo taip pat tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog šioje byloje už ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų per griežta, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais E. K., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.