- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1076-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03415-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. R., Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys T. R. ir Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 pratęsė suinteresuotam asmeniui T. R. terminą palikimui priimti po jos tėvo R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-09-09, mirties, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos bei atnaujino T. R. terminą įregistruoti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. išduotą 1994-08-29 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. 1-5564, pagal kurį R. R. paveldėjo po V. R. (V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 1993-08-06) mirties ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja V. R. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 (b. l. 3).
3.1. prašymas atnaujinti procesą pateikiamas nepraleidus 3 mėnesių termino. Pažymėjo, kad apie civilinės bylos išnagrinėjimą bei apie tai, kad T. R. yra buto, kuriame pareiškėja gyvena, savininkė, sužinojo tik 2015-07-23, kai pareiškėjos advokatą apie tai informavo elektroniniu paštu notarė S. V., atsiuntusi nutartį;
3.2. nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinę bylą Nr. 2-478-855/2014 išnagrinėjo neįtraukęs jos suinteresuotu asmeniu, todėl pareiškimas reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu;
3.3. išnagrinėdamas civilinę bylą teismas nepagrįstai nusprendė, jog ne pareiškėja, o T. R. priėmė palikimą po R. R. mirties. Pažymėjo, kad ji 2014 metais kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinimo bei palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti (civilinės bylos Nr. 2-1416-855/2014), tačiau gavusi duomenis iš VĮ Registrų centro apie V. R. vardu neįregistruotą nekilnojamąjį turtą, pateikė prašymą pareiškimą palikti nenagrinėtu;
3.4. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės jog suinteresuotas asmuo T. R. kreipusis į teismą dėl palikimo priėmimo nenurodė aplinkybės, jog pareiškėja nuo 1993 metų jau yra priėmusi palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pažymėjo, jog dėl nurodytos aplinkybės mirusysis R. R. palikimo nepriėmė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono 5-ojo notaro biuro notarė S. V. pateiktame atsiliepime nurodė, jog suinteresuotumo bylos baigtimi neturi (b. l. 16). Pažymėjo, jog palikimą 2014 m. sausio 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu priėmė pirmos eilės įpėdinė T. R., o mirusiajam butas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, jog pareiškėja V. R. yra ketvirtos eilės įpėdinė ir paveldėti mirusiojo R. R. turtą galėtų tik nesant aukštesnės eilės įpėdinių arba jiems atsisakius, ar nepriėmus palikimo.
5. Suinteresuotas asmuo T. R. pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo atmesti (b. l. 20-23). Nesutikimą grindė tokiais argumentais:
5.1. civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas palikimo, atsiradusio po V. R. mirties, priėmimo klausimas, ji neįrodinėjo savo ar savo tėvo R. R. teisių į šio asmens palikimo priėmimą;
5.2. pareiškėjos V. R., kaip įstatyminės įpėdinės, pretenzijos yra teisiškai nepagrįstos, kadangi remiantis įstatymu, palikimą priėmus testamentiniam įpėdiniui, nebelieka to turto, į kurį būtų galimas paveldėjimas pagal įstatymą. Paaiškino, jog pareiškėjos V. R. tėvas V. R. 1993-07-15 buvo sudaręs testamentą, kuriuo jam priklausantį butą, Pakryžės k., Siužonių apyl., Vilniaus r. bei kitą jame nurodytą turtą, po savo mirties paliko savo sūnui R. R., kuriam kaip testamentiniam įpėdiniui 1994-08-29 Vilniaus notarų biure buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas;
5.3. paveldimą turtą po palikėjo mirties priėmus testamentiniam įpėdiniui ir gavus paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, teisine prasme neturi reikšmės pareiškėjos siekis kreiptis į teismą įrodinėjant palikimo priėmimą pradėjus faktiškai jį valdyti;
5.4. išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas neturi teisinės reikšmės pareiškėjos teisėms ir pareigoms, kadangi R. R. palikimą priėmė testamento pagrindu;
Šalies argumentai
5.5. pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nurodė, kad Vilniaus rajono teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2492-494/2015 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovei V. R. (šioje byloje – pareiškėjai) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (buto), kurioje teikdama ieškinį T. R. nurodė esanti buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė bei kartu su ieškiniu pateikė šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą – Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. Suinteresuoto asmens teigimu, V. R. 2015-05-29 parengtame atsiliepime į ieškinį nurodė gavusi 2015-05-13, todėl minėta data ir turėtų būti laikoma sužinojimo apie pareiškėjos V. R. galimai pažeistą teisę momentu ir nuo šios datos skaičiuotinas įstatymo nustatytasis trijų mėnesių terminas prašymui dėl bylos atnaujinimo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2016 m. vasario 5 d. nutartimi konstatuodamas, kad nenustatyta pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bei praleistas įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą (b. l. 41-46).
7. Teismas nustatė, jog po V. R. mirties 1993-08-06 jo turtą pagal testamentą paveldėjo mirusiojo sūnus R. R., kuriam išduotas 1994-08-29 paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Konstatavo, jog duomenų apie testamento negaliojimą ar nuginčijimą nėra.
8. Atmetė pareiškėjos teiginius dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti, kadangi testatoriaus V. R. valia paveldėjimo teisės neteko visi kiti asmenys, galintys būti įpėdiniais pagal įstatymą, tarp jų ir pareiškėja.
9. Pažymėjo, jog suinteresuotas asmuo T. R. yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, o tuo tarpu palikėjo broliai ir seserys (šiuo atveju pareiškėja yra mirusiojo R. R. sesuo), proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra ketvirtos eilės įpėdiniai, kurie paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnis).
10. Teismas konstatavo, jog pareiškėja 2015-10-20 prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Nustatė, jog pareiškėja apie savo teisių pažeidimą objektyviai turėjo žinoti ir žinojo dar 2015 m. gegužės mėnesį, t. y. 2015-05-13 gavusi ieškovės procesinius dokumentus. Pažymėjo, jog svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas, nenustatyta.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Apeliantė (pareiškėja) V. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-02-05 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (arba perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą nagrinėti iš naujo; b. l. 49). Atskirajame skunde nurodo tokius argumentus:
11.1. teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja kartu su ieškiniu gavo tik VĮ Registrų centro išrašą iš nekilnojamojo turto duomenų registro, kuriame nebuvo nurodytas išsamus suinteresuoto asmens T. R. nuosavybės pagrindas. Apie palikimo priėmimo pagrindą sužinojo tik 2015-07-23 gavusi iš notarės teismo nutarties kopiją, todėl tik nuo minėto momento galėjo pasirinkti tinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą;
11.2. teismas be pagrindo nurodė, jog nebus panaikintos ar pakeistos teismo nutartimi nustatytos teisės ir pareigos. Nurodo, jog pareiškėja turtą faktiškai valdė kaip savo, todėl teismas vien tik formaliais motyvais užkirsdamas pareiškėjai teisę ginti savo teises, priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka keliamas įstatyme numatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimo ir proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 klausimai.
13. Vilniaus rajono apylinkės teismas pareiškėjos prašymo netenkino, konstatuodamas, jog pareiškėja praleido proceso įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis), o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 nepažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.
14. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija dviem aspektais: pirma, netinkamu vertinimu, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą; antra, formaliais motyvais užkertant pareiškėjai teisę apginti savo teises.
15. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl pirmojo aspekto apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūrėjimo procedūra, o prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymams atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai.
16. Nors apeliantė nurodo, jog apie suinteresuoto asmens T. R. palikimo priėmimo pagrindą sužinojo tik 2015-07-23 gavusi notarės S. V. nutartį (b. l. 11), tačiau apeliacinės instancijos teismas visgi pritaria pirmosios instancijos teismui, jog apeliantei aplinkybė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra suinteresuotas asmuo T. R., tapo žinoma dar gavus procesinius dokumentus iš Vilniaus rajono apylinkės teismo, nagrinėjančio civilinę bylą Nr. 2-2492-494/2015 pagal ieškovės T. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Minėtą aplinkybę nurodė ir pati apeliantė pateiktame atsiliepime civilinėje byloje Nr. 2-2492-484/2015, be to, apeliantei tokia aplinkybė buvo žinoma ir iš ieškinio turinio (b. l. 29-30). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog apeliantei nebuvo žinomas suinteresuoto asmens T. R. nuosavybės teisės pagrindas, dėl kurio ji negalėjo pasirinkti savo gynybos būdo, nesudaro esminės teisinės reikšmės, kadangi apeliantė turėjo teisę prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad proceso įstatyme įtvirtintas 5 metų naikinamasis terminas prašymo pateikimo dieną nebuvo suėjęs.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas netenkintas ne tik konstatavus trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo faktą, tačiau ir įvertinus pareiškėjos nurodytą prašymo atnaujinti procesą pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų išsprendimo teismo sprendimu.
18. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas formaliais motyvais netenkino jos prašymo atnaujinti procesą ir nurodo palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti aplinkybes, tačiau ir minėti apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo bei atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateikiant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes; pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė jo neįtraukęs į procesą, pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2014 ir kt.).
20. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-855/2014 pratęsė T. R. terminą palikimui priimti po jos tėvo R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-09-09, mirties, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos ir atnaujino T. R. terminą įregistruoti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. išduotą 1994-08-29 paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. 1-5564, pagal kurį R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2000-09-09, paveldėjo po V. R. (V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 1993-08-06) mirties ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
21. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog suinteresuotas asmuo T. R. paveldėjo po tėvo R. R. mirties butą (terminas pratęstas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-01-23 nutartimi), kuris pastarojo kartu su kitu turtu buvo paveldėtas testamento pagrindu po V. R. mirties (b. l. 27-28). Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens (testatoriaus) patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo, t. y. įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Taigi testatorius V. R. išreiškė valią testamentu palikti butą T. R. tėvui R. R., todėl pareiškėja, galiojant testamentui (apeliacinės instancijos teismas neturi rašytinių įrodymų, jog testamentas buvo nuginčytas), neteko teisės paveldėti pagal įstatymą.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog apeliantė iki šiol gyveno bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), jį valdydama kaip savo, esant galiojančiam testamentui, neeliminuoja paveldėjimo pagal testamentą bei nesudaro pagrindo pakeisti testatoriaus valios, išreikštos sudarant testamentą kaip vienašalį sandorį.
23. Be to, nustatyta, jog suinteresuotas asmuo T. R. paveldėjo tėvui R. R. priklausantį asmeninės nuosavybės teise butą paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai ir teisingai nurodė, jog apeliantė yra ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą, kuri turi teisę paveldėti tik tuo atveju, jeigu nebūtų pirmesnės eilės įpėdinių, jie būtų atsisakę palikimo arba iš jų būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliantė pagal faktinę situaciją, esant aukštesnės eilės įpėdiniams (suinteresuotam asmeniui T. R.), negalėtų nepriimti palikimo pagal įstatymą.
24. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nenustatydamas proceso atnaujinimo pagrindo (apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo) pareiškėjos prašymo netenkino, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį nepakeistą.