Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant pareiškėjai T. R., pareiškėjos atstovei adv. Jolitai Urbaitytei, suinteresuotiems asmenims V. R. (V. R.), J. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – V. R., J. D., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos dėl terminų palikimui priimti ir nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, kad sulaukusi pilnametystės į notarų biurą dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo nesikreipė dėl to, kad laukė savo sesers ir brolio pilnametystės, kad jie galėtų išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo, o pati susilaukė vaiko, be to sirgo sunkia onkologine liga, dėl kurios jai nustatytas neįgalumas.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. R. (R. R.) (b.l. 7). Pareiškėja T. R., suinteresuoti asmenys V. R. ir J. D. yra R. R. vaikai, t.y. pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (b.l. 6, 36-40). Paveldėjimo byla po R. R. mirties Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure nebuvo pradėta (b.l. 10), testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 12). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog po R. R. mirties liko turto – R. R. yra priėmęs ir paveldėjęs savo tėvo V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, kurį sudaro pajus bei vieno kambario butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir į kurį jam (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono notarų biuro notarė L. Š. išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9, 13-16, 21-23). R. R. minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą VĮ „Registrų centras“ per įstatyme nustatytą terminą neįregistravo, todėl šiuo metu butas įregistruotas V. R. vardu (b.l. 21).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui R. R., todėl taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus ir savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai padarydamas dviem būdais: arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme numatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja svarbia priežastimi, sutrukdžiusia priimti palikimą įstatymo nustatytu terminu, nurodo tai, kad tuo metu, kai mirė tėvas, ji pati buvo mažametė, o motina G. V. dėl po tėvo mirties užgriuvusių rūpesčių bei dėl teisinio neišprusimo neatliko įstatyme numatytų veiksmų palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu. Šios aplinkybės patvirtintos pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei liudytojos G. V. parodymais teismo posėdžio metu apie tai, kad mirus R. R., jo vaikų motina G. V. turėjo viena pasirūpinti trim nepilnamečiais vaikais, dideliu ūkiu (karvės, arklys, kiaulės, triušiai, žemė), todėl dėl šeimą užgriuvusių rūpesčių, naštos, būtinumo rūpintis nepilnamečių vaikų išlaikymu, auklėjimu, priežiūra, išlaikyti ūkį, nervinės įtampos bei teisinio neišprusimo neatliko įstatyme nustatytų veiksmų palikimui savo nepilnamečių vaikų vardu po jų tėvo mirties priimti per įstatyme nustatytą terminą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o kitų įstatyminių įpėdinių, išskyrus pareiškėją ir suinteresuotus asmenis, t.y. savo vaikus, ir kurie galėtų pretenduoti paveldėti mirusiojo turtą, R. R. neturėjo, pripažintina, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, laikytinos svarbiomis, todėl pratęstinas praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti (CK 1.5 str., 5.57 str. 1 d., CPK 578 str.). Pažymėtina ir tai, kad duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys būtų priėmę palikimą kreipęsi į notarą ar faktiniu valdymu, teismas neturi, pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, pareiškėjos motina G. V. su R. R. santuokos sudariusi nebuvo, todėl paveldėti turtą po jo mirties negali, o kiti R. R. vaikai - suinteresuoti asmenys V. R. ir J. D. nurodė, kad jie į palikimą nepretenduoja, jo priimti ir paveldėti nenori, todėl sprendimas pratęsti pareiškėjai praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti šiuo atveju nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir turi būti tenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo atnaujinti terminą jos tėvo R. R. nuosavybės teisėms į nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Pakryžės (duomenys neskelbtini), įregistruoti. Iš pareiškėjos pateikto VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013-03-12 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo atsisakyta įregistruoti R. R. nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kadangi (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas praleidus sandorio įregistravimo Nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje terminą (b.l. 11). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas R. R., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio pavaduotojo patvirtinto testamento pagrindu paveldėjo po savo tėvo V. R. mirties likusį turtą; R. R. Vilniaus rajono notarų biure (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriame yra įrašas apie privalomumą šį dokumentą per tris mėnesius įregistruoti Vilniaus (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Iš minėto paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad tarp R. R. paveldėto turto yra ir 1 kambario, 35,12 kv. m. naudingo ploto butas (plane pažymėtas (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. R. per nustatytą terminą privalomos paveldėjimo teisės liudijimo registracijos neatliko.

Teismas neturi duomenų, kad bet kokie kiti asmenys būtų pareiškę pretenzijas į minėtą butą. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytais teiginiais, kad R. R. dėl teisinio neišprusimo bei specialių žinių stokos nesuprato, jog pareiga per 3 mėnesius atlikti privalomą paveldėjimo teisės liudijimo registraciją buvo nustatyta būtent jam, o ne tretiesiems asmenims, dėl šios priežasties paveldėjimo teisės liudijimas privaloma tvarka nebuvo registruotas, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė nebuvo perregistruota R. R. vardu.

Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. 4 d. numatyta teismo pareiga, aiškinant įstatymus ir juos taikant, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismo vertinimu, atnaujinus pareiškėjai T. R. terminą jos tėvo R. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, tačiau neatnaujinus termino įregistruoti R. R. nuosavybės teisę į minėtą butą, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, todėl pripažintina, kad pareiškėjos T. R. teisė turi būti ginama ir terminas nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą įregistruoti turi būti atnaujinamas.

Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, liudijančių, kad R. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra faktinis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, minėtą butą įgijęs Vilniaus rajono notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pagrindu, ginčas dėl šio buto nėra kilęs, kas patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, kitų asmenų interesų, todėl konstatuotina, kad R. R. jį praleido dėl svarbių priežasčių ir praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Pratęsti T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po jos tėvo R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Atnaujinti T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) terminą įregistruoti Vilniaus rajono notarų biuro notarės L. Š. išduotą (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį R. R. (R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), paveldėjo po V. R. (V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) mirties ir tokiu būdu įgijo nuosavybės teisę į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.