Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui, kaltinamajam A. T., jo gynėjui advokatui G. B., nukentėjusiesiems D. D. ir D. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, dirbantis M. B. kaimo sodyboje sargu-ekspeditoriumi, teistas 2014-03-19 Panevėžio apygardos teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimu, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 23 val. 50 min. Biržų m., Kaštonų g. 13, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodamas psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojams- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. D. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio postinei D. Č., t.y. pareigūnams apžiūrint A. T. automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame suradus ir paėmus narkotines medžiagas ir prietaisus joms gaminti, A. T. reikalavo iš valstybės tarnautojų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo, grasindamas pareigūnams Dž. D. ir D. Č., šaukdamas: „norit karo? Bus“, „viskas, žinau kur gyveni, tu už tai atsakysi“, „tau taip lengvai viskas nesibaigs“, „už tai tu atsiimsi“, „turėsi daug problemų“.

Taip pat jis buvo kaltinamas tuo, kad tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 23 val. 50 min. Biržų m., Kaštonų g. 13, automobilių stovėjimo aikštelėje, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, t.y. vyriausiajam patruliui D. D. pastebėjus, kad automobilyje VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai yra narkotinių medžiagų bei jų vartojimo priemonių ir įrankių, ir, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 18 str. ir 20 str., A. T. paprašius atidaryti ir parodyti automobilio saloną ir jame esančius daiktus, A. T. atidarius automobilio bagažinę ir Dž. D. ją apžiūrint, tuo metu A. T. iš automobilio salono pagriebė stiklinį indą (kolbą), perdavė jį V. P. ir jam šaukė „bėk tolyn, neatiduok jiems, mesk ant žemės, daužyk“, A. T. nepakluso vyriausiojo patrulio Dž. D. nurodymui neliesti automobilyje esančių daiktų ir likti įvykio vietoje, užrakino savo automobilį, šiame automobilyje apžiūros, atliktos 2015-09-04 nuo 01:00 val. iki 03:00 val. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49439-15 metu, buvo rasta ir paimta kuprinė, stiklinė kolba, du smulkintuvai su narkotine medžiaga – kanapėmis, popierinės pakuotės su sieteliais, popieriaus lankstinukas su narkotine medžiaga – kanapėmis, taip trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49439-15 tyrimu susijusias pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo Bitės gatvėje esančioje biliardinėje, 200-300 m. nuo įvykio vietos. Atėjo švogeris, paprašė mašinos raktelių pavažiuoti, davė jam raktelius, nežino kur jis išvažiavo. Išėjo iš biliardinės parūkyti ir pamatė, kad kažkas vyksta prie jo automobilio. Stovėjo policijos mašina, vaikščiojo policininkai, pasišviesdami prožektoriais. Nutarė nueiti pažiūrėti. Priėjęs prie mašinos, paklausė pareigūnų, ką daro, kas atsitiko. Pasakė, kad tikrina mašiną. Paklausė kokią turi tam teisę, kadangi mašina stovėjo vietoje, nevažiavo, nebuvo eksplotuojama. Paprašė pradaryti bagažinę, neprieštaravo, atidarė bagažinę. Policininkas paklausė kas viduje, jis atsakė, kad nežino. Nesuprato kas vyko, ko norėjo pareigūnai. Mano, kad esant tokiai situacijai gal turėtų būti atitinkami kratos protokolai. Pareigūnams pasakė, ką jie čia daro, kad neturi teisės tai daryti. Gal ir kalbėjo pakeltu tonu, bet negrasino, buvo sąmyšis. Nesuprato kas atsitiko, mašiną atidavė be jokių daiktų, pamatė stiklinį daiktą. Klausė kieno, liepė pasiimti iš mašinos kieno tai yra, kas jam pridėjo, pareigūnas ir paėmė iš rankos. Stovėjo liudytojas sėdintis salėje. Pareigūnų klausė ką daro, sakė, kad atsakys. Nors jis įstatymų labai neišmano, tačiau įsivaizdavo, kad reikia tam tikro lapo. Norėjo rašyti skundą, kalbėjosi su advokatu. Mano, kad pareigūnas nebūtinai turi būti sąžiningas ir gali viršyti savo įgaliojimus. Pakalbėjęs su advokatu ir pastarajam pasakius, kad nelaimės, apskundė tyrėją G. dėl neteisėto jo uždarymo. Gyvena demokratinėje valstybėje, pasakė norit karo, kariausim teisinėmis priemonėmis, nekvies juk jis jų realiai kariauti. Nežino kokį padarė nusikaltimą. Atėjo nuo gatvės, pamatęs, kad kažkas vyksta, pareigūnai nieko nesakė, nedrausmino. Pareigūnų paklausė, ar gali eiti, atsakė, kad gali eiti, nepasakė, kad palauktų, nenaudojo jokių spec. priemonių. Nežino kieno buvo daiktai. Kai atidavė mašiną, tų daiktų tikrai nebuvo mašinoje. M. B. šovinis buvo mašinoje todėl, kad jis dirba pas M. B., jį vežioja. B. yra medžiotojas, reikia jo klausti dėl šovinio, jis nemedžioja. Mašiną užrakino jis. Paklausus pareigūnų ar gali eiti, pasakė, kad gali. Paklausė, ar gali likti stovėti mašina, pasakė, kad gali, jie išėjo. Pakeltu tonu kalbėjo, nes tokia jo natūra, tačiau jis negrasino. Galėjo pasakyti nueidamas „ norit karo, bus karas“. Galvoje turėjo tik teisinius veiksmus, skundus. Kad žino kur policininkas gyvena, tai tikrai ne jo žodžiai. Paklausus K. B., kas tokie yra, pasakė žinau, vadinasi galėjo sužinoti pavardes, kad galėtų rašyti skundą. Sakydamas, kad sužinos, kur gyvena, galės sužinoti pavardę, kad galėtų rašyti skundą. Nueinant nuo pareigūnų, pareigūnams jokių reikalavimų nekėlė. Sakė, kad kovos teisiniais veiksmais, bet negrasino.

Iš Licencijuojamos veiklos posistemio pažymos matyti, kad M. B. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus (duomenys prie proceso dalyvių asmens duomenų ).

Iš 2015-10-08 specialisto išvados Nr. 140-(5673)-ISI-6625 kopijos matyti, kad žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš popieriaus lankstinuko, rasto automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,036 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,52 %. Žalios spalvos augalinė medžiaga iš metalinio smulkintuvo yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,214 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 22,47 %. Cigarečių nuorūkose, ant plastikinio smulkintuvo vidinių paviršių, ant 5 vnt. metalinių sietelių, ant sietelio su koteliu, rastų automobilyje „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Rusvos spalvos skystyje iš vandens pypkės, rastos automobilyje, rasti kanabinoidai, galima daryti išvadą, kad buvo rūkoma narkotinės medžiagos - kanapės (antžeminės dalys) ar kanapių derva. (b.l. 37-40).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 287 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė gali pasireikšti įvairiais kaltinamojo veiksmais, kuriais jis daro psichinę prievartą nukentėjusiajam. BK 287 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja nustatyti konkretaus grasinimo turinio. Pabrėžiamas pats grasinimas, o ne jo turinys, todėl vien reikalavimo elgtis pagal kaltininko nurodymą ir bet kurio iš kvalifikuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyto grasinimo fakto pakanka veikai kvalifikuoti pagal LR BK 287 str. 1 d. Psichinė prievarta gali būti išreikšta žodžiu, raštu, kūno gestais arba kitokiais konkliudentiniais veiksmais. Kaltininko grasinimas visada susijęs su ateitimi. Būtinasis nusikaltimo požymis yra ryšys tarp psichinės prievartos prieš policijos pareigūną ir jo atliekamų tarnybinių pareigų.

Grasinimai – psichinės prievartos pasireiškimo forma, kuri suprantama kaip žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Bauginimas - tai kito žmogaus psichikos veikimas tokiu būdu, kad šis bijotų. Gali būti grasinama tiek konkrečiomis neigiamomis pasekmėmis, tiek neapibrėžtomis neigiamomis pasekmėmis, gali būti grasinama tiek konkrečiam žmogui, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui (kasacinės nutartys 2K-126/2008, 2K-180/2008, 2K-309/2009).

Nors kaltinamasis nurodė, jog manė, kad policijos pareigūnų veiksmai yra neteisėti, kadangi automobilis stovėjo vietoje, juo nebuvo važiuojama. Tačiau Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl pareigūnai elgėsi teisėtai, paaiškino, kodėl yra apžiūrimas automobilis, stengėsi neprovokuoti kaltinamojo, bendravo ramiai. Be to, manymas, kad pareigūnai elgiasi neteisėtai, nesuteikia pagrindo su pareigūnais bendrauti pakeltu tonu, išsakyti jiems grasinamojo pobūdžio žodžius. Be to manydamas, kad pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar peržengia jų įgaliojimų ribas, kaltinamasis visada gali juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Atmestinas kaltinamojo teiginys apie tai, kad policijos pareigūnams išsakytos grasinamojo pobūdžio frazės buvo tik pernelyg emocingas atsakas į galimai netinkamus pareigūnų veiksmus. Teismas laiko, kad policininkams pasakytos frazės – „„norit karo? Bus“, „viskas, žinau kur gyveni, tu už tai atsakysi“, „tau taip lengvai viskas nesibaigs“, „už tai tu atsiimsi“, „turėsi daug problemų“ – pripažintinas kaip konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas pareigūnams, taigi visiškai atitinkantis BK 287 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo būdą – psichinės prievartos panaudojimą. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės. Tiek kaltinamasis prisipažino, tiek pareigūnai nurodė, kad visą laiką kaltinamasis su pareigūnais kalbėjo pakeltu tonu. Bendraudamas su policijos pareigūnais. A. T. grasino, kad bus karas, kad už savo veiksmus atsakys, taip lengvai jiems viskas nesibaigs, už tai atsiims, turės daug problemų, nurodė, kad žino, kur pareigūnas gyvena. Taigi nėra jokio pagrindo šio pokalbio vertinti kaip draugiško ir realios grėsmės nereiškusio pašnekesio. Tai, kad A. T. išsakyti grasinimai pareigūnams buvo realūs ir juos iš tiesų įbaugino, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų policijos pareigūnų Dž. D. ir D. Č. parodymai, bet ir ta faktinė aplinkybė, jog pareigūnai, įvertinę situaciją, nebandė sulaikyti kaltinamojo ir kitų asmenų. Be to, nukentėjusysis Dž. D. ir liudytojas R. K. patvirtino, kad A. T. žinojo anksčiau, kiek susiję su darbu. Todėl dėl išsakytų grasinimų jautėsi nesaugiai ir susiejo tai su tiesiogine grėsme. Dž. D. namie apmąstė A. T. žodžius, nes pastaruosius suprato kaip grasinimą. Todėl A. T. veikoje yra psichinės prievartos panaudojimo objektyvusis požymis. Be to, ta frazė „žinau kur gyveni“, parodo, kad grasinimai buvo nukreipti ne į policijos pareigūno galimai neteisėtus veiksmus, kuriuos planuojama skųsti teisinėmis priemonėmis, o į policininką kaip asmenį, nes skundui surašyti nereikia žinoti policininko gyvenamosios vietos. Būtent dėl tokio A. T. agresyvaus elgesio, policijos pareigūnai, įvertinę situaciją, kad negali išsikviesti pastiprinimo, jo nesulaikė. Nors gynyba tai traktuoja kaip netinkamą pareigūnų elgesį, tačiau teismo nuomone, pareigūnai matydami, kad įvykio vietoje yra 7-8 asmenys, jie būdami tik dviese, nesulaikė įvykio vietoje esančių asmenų, o pagal galimybes stengėsi apsaugoti automobilyje esančius įkalčius.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodė, kad žodžiai „norit karo, bus“, „taip lengvai viskas nesibaigs, atsiimsit“, „turėsit problemų“, „žinau kur gyveni“, „už tai atsakysi“, yra logiškai paaiškinami ir tai nėra grasinimas, kadangi A. T. buvo nepatenkintas pareigūnų veiksmais, buvo įsitikinęs, kad pareigūnai yra neteisūs, ketino pareigūnams sukelti teisinių problemų, ketino apskųsti pareigūnų veiksmus, todėl taip ir sakė, t.y. kad pareigūnai bus už tai nubausti. Tačiau minėta veika negali būti vertinama tik vienu aspektu – dėl grasinimų pareigūnams realumo. Taip pat turi būti vertintina, kaip pats kaltinamasis suvokė pareigūnų veiksmus ir atsižvelgta į jo tyčios turinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. T. nurodė, jog galvojo, kad policijos pareigūnų veiksmai yra neteisėti, iš tikrųjų bandė nuslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus. Nukentėjusieji parodė, kad A. T. atidarius automobilio bagažinę ir Dž. D. ją apžiūrint, tuo metu A. T. iš automobilio salono pagriebė stiklinį indą (kolbą), perdavė jį V. P. ir jam šaukė „bėk tolyn, neatiduok jiems, mesk ant žemės, daužyk“. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, tiesiogiai susijusi su A. T. nusikalstama veika - V. P. padarytas baudžiamasis nusižengimas. Bylos duomenimis, Biržų rajono apylinkės teismas 2015-12-14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. pripažino kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 259 str. 2 d., ir skyrė 9 MGL (338,94 Eur) baudą. LR BK 64¹ str. 1 d. pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 6 MGL (225,96 Eur) bauda. V. P. kaltu prisipažino visiškai ir buvo nubaustas už tai, kad neteisėtai įsigytas narkotines medžiagas laikė A. T. priklausančiame automobilyje VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų m., Kaštonų g., ties namu Nr. 13 iki 2015-09-04 d. 03 val., kuomet automobilio apžiūros metu jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Minėtas baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad įvykio metu A. T. policijos pareigūnai informavo, jog automobilyje galimai yra narkotinės medžiagos ir, skirtingai nei pats nurodė, neturėjo jokio pagrindo vertinti policijos pareigūnų veiksmų kaip aiškiai neteisėtų ir, kaip patvirtina jo veiksmai, bandė automobilyje turimus įkalčius sunaikinti, liepdamas V. P. daužyti kolbą. Tai paneigia prielaidą, kad A. T. galvojo, jog policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai.

Kartu yra atmestini kaltinamojo gynėjo argumentai, kad A. T. sakydamas žodžius, nurodytus kaltinamajame akte, jokių reikalavimų nekėlė. Tik tuo metu, kai pareigūnas Dž. D. nešė iš V. P. paimtą kolbą, A. T. užrakino automobilį ir nuėjo ir tik paėjęs 20 m., toldamas tariamai išsakė kaltinime nurodytus žodžius. Kol A. T. nenuėjo nuo automobilio, apskritai neišsakė jokių grasinamo pobūdžio žodžių ir jokių reikalavimų. Anot gynybos, reikalavimo kažką daryti dabar ar ateityje, ar kažko nedaryti A. T. neišsakė, kadangi jis traukėsi, ėjo nuo automobilio ir reiškė pretenzijas dėl atliktų veiksmų. Tačiau negalima A. T. grasinimų susieti tik su tuo momentu, kai jis nueidamas ištarė žodžius, nurodytus kaltinamajame akte. A. T., informuotas, jog galimai jo automobilyje yra narkotinės medžiagos, pirmiausia pakeltu tonu bandė pasiekti, kad policijos pareigūnai netikrintų automobilio. Tačiau policijos pareigūnams nurodant, kad jie nori apžiūrėti automobilį ir pareikalavus automobilyje nieko neliesti, pirmiausia atidarė automobilio bagažinę. Kol policininkai ją apžiūrinėjo, čiupo nuo galinės sėdinės kolbą ir perdavė ją V. P., kad pastarasis bėgtų pasiėmęs tą kolbą. O pareigūnui pradėjus V. P. vytis, šaukė, kad ją sudaužytų. Kadangi automobilyje liko kuprinė, A. T. automobilį užrakino, kad pareigūnai negalėtų minėtos kuprinės paimti, o pats pasišalino. Todėl A. T. veiksmai vertintini kaip gerai apgalvoti, nukreipti į tai, kaip policininkams neatiduoti automobilyje esančių įkalčių. Pateiktų grasinimų aplinkybės, tonas, pobūdis, trukmė, intensyvumas, pačių pareigūnų reakcija į išsakytus grasinimus, leidžia teigti, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota psichinė prievarta, reikalaujant iš policijos pareigūnų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo. Atsižvelgtina, kad įvykio metu buvo 7-8 asmenys, policijos pareigūnai buvo tik dviese. Asmenys, buvę įvykio vietoje, elgėsi nenuspėjamai: K. B. pasičiupęs laikraščio ar žurnalo skiautę, nubėgo į stadioną, A. T. bendravo pakeltu tonu, darė psichologinį spaudimą, po to pastvėręs kolbą iš automobilio, perdavė ją V. P., liepė daužyti, neatiduoti policininkams, užrakino automobilį ir išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius pasišalino. Todėl minėta situacija vertintina, kaip pakankamai sudėtinga, policijos pareigūnams buvo sunku išsaugoti įkalčius, buvo juntama įtampa ir spaudimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad psichinė prievarta gali būti išreikšta ne tik žodžiu, bet ir kūno gestais ar kitokiais konkliudentiniais veiksmais. Pradžioje A. T. bendravo pakeltu tonu, tik po to išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, nukreiptus į ateitį. Pirmiau išdėstytos aplinkybės pagrindžia tyčinės kaltės buvimą A. T. veikoje. Jis suvokė, kad, grasindamas pareigūnams, kad bus karas, taip lengvai viskas nesibaigs, turės problemų, žino kur gyvena, vertė policijos pareigūnus įvykdyti jo neteisėtus reikalavimus – susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo, t. y. susilaikyti nuo šių veiksmų atlikimo, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kaltinamojo veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo požymiai pagal LR ATPK 187 str., o ne nusikalstamos veikos požymiai.

ATPK 187 str. 1 d. inter alia įtvirtinta, kad pasipriešinimas policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ATPK 187 str. 2 d. inter alia įtvirtinta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Kaip matyti, asmeniui administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 187 str. 1, 2 d. atsiranda pasipriešinus policijos pareigūnui, arba nevykdant policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, arba įžeidžiant jo garbę ir orumą. Tačiau šiuo atveju kaltinamasis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl grasinimo policijos pareigūnams. Minėtu atveju neiškyla administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo klausimas, kadangi LR ATPK 187 str. nėra numatyta administracinė atsakomybė už grasinimą policijos pareigūnams.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis dėl A. T. įvykdytų nusikalstamų veikų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad A. T. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 287 str. 1 d. Pats kaltinamasis posėdžio metu pripažino, kad gal ir kalbėjo pakeltu tonu, tačiau pareigūnams negrasino. Pakeltu tonu kalbėjo, nes tokia jo natūra, tačiau jis negrasino. Galėjo pasakyti nueidamas „ norit karo, bus karas“. Galvoje turėjo tik teisinius veiksmus, skundus. Paklausus K. B., kas tokie yra, pasakė žinau, vadinasi galėjo sužinoti pavardes, kad galėtų rašyti skundą. Sakydamas, kad sužinos, kur gyvena, galės sužinoti pavardę, kad galėtų rašyti skundą. Tačiau tokie kaltinamojo žodžiai: „norit karo? Bus“, „viskas, žinau kur gyveni, tu už tai atsakysi“, „tau taip lengvai viskas nesibaigs“, „už tai tu atsiimsi“, „turėsi daug problemų“, įvertintas kaip akivaizdus grasinimas, juolab, kad K. B. nurodžius, kad žino kur Dž. D. gyvena, šie išsakyti grasinimai buvo suprasti kaip keliantys tiesioginę grėsmę, nes kaltinamasis turėjo galimybę iš K. B. sužinoti, kur pareigūnas gyvena. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis, grasindamas, reikalavo iš policijos pareigūnų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo. Priežasčių, dėl kurių Dž. D. ir D. Č. galėtų apkalbėti kaltinamąjį A. T., teismas nenustatė.

T. veiksmai pagal LR 287 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, nes kaltinamasis, grasindamas Panevėžio AVPK Biržų r. PK VPS Patrulių būrio vyriausiajam patruliui Dž. D. ir Panevėžio AVPK Biržų r. PK VPS OVP postinei D. Č., kad bus karas, nes jis žino kur pareigūnas gyvena ir už tai atsakys, lengvai tai nesibaigs, už tai atsiims, turės daug problemų, reikalavo iš policijos pareigūnų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo, t.y. panaudojo psichinę prievartą savo naudai, reikalaudamas valstybės tarnautojui prilygintų asmenų, policijos pareigūnų Dž. D. ir D. Č. susilaikyti nuo veiksmų – automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų paėmimo.

Šioje byloje A. T. kaltinamas pagal LR BK 231 str. 1 d. tuo, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 23 val. 50 min. Biržų m., Kaštonų g. 13, automobilių stovėjimo aikštelėje, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai, t.y. vyriausiajam patruliui D. D. pastebėjus, kad automobilyje VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai yra narkotinių medžiagų bei jų vartojimo priemonių ir įrankių, ir, vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 18 str. ir 20 str., A. T. paprašius atidaryti ir parodyti automobilio saloną ir jame esančius daiktus, A. T. atidarius automobilio bagažinę ir Dž. D. ją apžiūrint, tuo metu A. T. iš automobilio salono pagriebė stiklinį indą (kolbą), perdavė jį V. P. ir jam šaukė „bėk tolyn, neatiduok jiems, mesk ant žemės, daužyk“, A. T. nepakluso vyriausiojo patrulio Dž. D. nurodymui neliesti automobilyje esančių daiktų ir likti įvykio vietoje, užrakino savo automobilį, šiame automobilyje apžiūros, atliktos 2015-09-04 nuo 01:00 val. iki 03:00 val. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-49439-15 metu, buvo rasta ir paimta kuprinė, stiklinė kolba, du smulkintuvai su narkotine medžiaga – kanapėmis, popierinės pakuotės su sieteliais, popieriaus lankstinukas su narkotine medžiaga – kanapėmis, taip trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 01-1-49439-15 tyrimu susijusias pareigas.

LR BK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą bet kokiu būdu teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui bei kitiems šio straipsnio dispozicijoje išvardintiems asmenims atlikti su atitinkamos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas. Tai yra tyčinė nusikalstama veika su formalia sudėtimi. Teismų praktikoje pripažinta, kad trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (kasacinė nutartis Nr. 2K-630/2007).

BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. Papildomas objektas gali būti konstitucinės asmens teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, garbė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.). Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu ikiteisminio tyrimo pareigūno profesinei veiklai. Ikiteisminio tyrimo įstaigų ir pareigūnų užduotis – siekti nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. Pagal šį straipsnį atsakoma tik už trukdymą konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai. (kasacinė nutartis 2K-381-697/2015).

Bylos duomenimis Dž. D. ir D. Č. patruliavo ir prevenciniais tikslais nusprendė patikrinti minėtą autombilį. Prokuroras nurodė, kad Dž. D. pareigybės charakteristikos 7.3 punkte nustatyta, kad „pareigūnas užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas, apsaugo įvykio vietas.“ Teismas neginčija prokuroro argumentų, kad Dž. D. tuo momentu buvo nustatęs pirminius nusikalstamos veikos požymius ir turėjo teisę ir pareigą veikti pagal Policijos įstatymo suteiktus įgaliojimus – patekti į transporto priemonę ir apsaugoti įvykio vietą. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas – ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Įstatyme yra išvardyti visi asmenys, trukdant kurių procesinei profesinei veiklai jiems vykdant konkretų ikiteisminį tyrimą, gali atsirasti pagrindas taikyti BK 231 straipsnį. Jei bandoma paveikti ne minėtus asmenis, bet kitus išvardytų institucijų darbuotojus, BK 231 straipsnis netaikytinas. Šie pareigūnai neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų, tik patruliavo ir jie nėra priskiriami įstatyme išvardytiems asmenims.

A. T. iš automobilio salono pagriebė stiklinį indą (kolbą), perdavė jį V. P. ir jam šaukė „bėk tolyn, neatiduok jiems, mesk ant žemės, daužyk“, taip nepakluso vyriausiojo patrulio Dž. D. nurodymui neliesti automobilyje esančių daiktų, užrakino savo automobilį ir pasišalino, kad policijos pareigūnai negalėtų apžiūrėti automobilio salono. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nebūtinas realus sutrukdymas policijos pareigūno veiklai, pakanka tik paties trukdymo fakto. Teismas neneigia prokuroro argumentų, kad šioje byloje trukdymas pasireiškė A. T. aktyviais veiksmais, siekiant sutrukdyti paimti iš automobilio daiktinius įrodymus dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau šių aplinkybių nepakanka tam, kad galima būtų pripažinti BK 231 straipsnyje numatytos veikos požymius A. T. veiksmuose. Nusikaltimų, numatytų BK 231 straipsnyje objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno normali veikla, atliekant ikiteisminio tyrimo pareigas. A. T. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymio: ikiteisminio tyrimo pareigūno, kuriam būtų trukdoma konkrečios baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui, todėl jo veiksmai nesudaro šio nusikaltimo sudėties. Nors prokuroras nurodo, kad netikslinga būtų formaliai žiūrėti į pareigūno statusą ir ikiteisminio tyrimo pradžios datą ir laiką, tačiau BK 231 straipsnyje be išlygų numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų normali veikla, o baudžiamoji atsakomybė kyla už trukdymą bet kokiu būdu ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikti su atitinkamos bylos tyrimu susijusias pareigas. ATPK 187 str. yra numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Todėl A. T. veiksmuose įžvelgtini administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Įvertinus tai, A. T. iš kaltinimo pagal BK 231 str. 1 d. išteisintinas, nesant nusikalstamos veikos sudėties, todėl nepadaryta veika turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę A. T. teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, ir kitas aplinkybes.

T. padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kadangi jis jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1 d.).

A. T. ankščiau teistas pagal LR BK 284 str. 1 d., teistumas neišnykęs, ATPK tvarka baustas, veikos padarymo metu turėjo neišnykusių nuobaudų. Visas ATPK pagrindu skirtas baudas A. T. sumokėjęs (1 t., b.l. 124-131). A. T. dirba M. B. kaimo sodyboje sargu-ekspeditoriumi, Biržų psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 132).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti skiriant kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – baudą.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos. Jos BPK 105 str. 1 d. pagrindu priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos ir naikintinos sulaikius nuteistąjį (1 t., b. l. 158-162).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 308 str.,

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 str. 1 d. ir nubausti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę A. T. įskaityti dvi paras, išbūtas laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusiu 4MGL (150,64 Eur) baudos ir nustatyti galutinę bausmę 21 MGL (790,86 Eur) dydžio baudą.

Paskirtą baudą A. T. turi sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. T. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš A. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8,56 Eur (aštuonis eurus penkiasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.