- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-216-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49460-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Pranas Šimkus, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- A. T.
- Advokatai
- Gediminas Bukauskas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Prano Šimkaus, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjo apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 287 straipsnio 1 dalį 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda.
Į paskirtą bausmę įskaitytos dvi paros išbūtos laikinajame sulaikyme ir nustatyta galutinė bausmė – 21 MGL (790,86 Eur) dydžio bauda.
A. T. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. T. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 23 val. 50 min. Biržų m., Kaštonų g. 13, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodamas psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. D. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio postinei D. Č., t. y. pareigūnams apžiūrint A. T. automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame suradus ir paėmus narkotines medžiagas ir prietaisus joms gaminti, A. T. reikalavo iš valstybės tarnautojų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo, grasindamas pareigūnams Dž. D. ir D. Č., šaukdamas: „norit karo? Bus“, „viskas, žinau kur gyveni, tu už tai atsakysi“, „tau taip lengvai viskas nesibaigs“, „už tai tu atsiimsi“, „turėsi daug problemų“.
2. Taip pat A. T. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-05-27 nuosprendžio dalį, kuria A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas, jų neatitinkančias išvadas.
3.2. Nesutinka su skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo padaryta išvada, kad A. T. policijos pareigūnams išreikštos frazės: „norit karo? Bus“, „viskas, žinau kur gyveni, tu už tai atsakysi“, „tau taip lengvai viskas nesibaigs“, „už tai tu atsiimsi“, „turėsi daug problemų“ yra konkretus, realus ir akivaizdus grasinimas policijos pareigūnams, atitinkantis BK 287 str. 1 d. įtvirtintos veikos padarymo būdą - psichinės prievartos panaudojimą. Tiek nukentėjusioji D. Č., tiek ir D. D., duodami parodymus teisme, nurodė, kad A. T. nesulaikė, siekdami užtikrinti įvykio vietos ir įkalčių išsaugojimą. Priešingai nei konstatuota skundžiamame teismo nuosprendyje, nė vienas iš nukentėjusiųjų nepatvirtino, kad jų veiksmai (neveikimas) nesulaikant ir jokiu kitu būdu nebandant sustabdyti iš įvykio vietos pėsčiomis išeinančio nuteistojo buvo susiję su jo išsakytomis frazėmis, kuriomis A. T. neva grasino policijos pareigūnams. Teismo išvada, vertinant grasinimo realumą, apie tai, kad paveikti grasinimų policijos pareigūnai netgi nesiėmė jokių veiksmų siekdami, kad A. T. nepasišalintų iš įvykio vietos, yra visiškai nepagrįsta bei prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms.
3.3. Nurodo, kad vertinant nuteistojo išsakytų frazių poveikį pareigūnams yra būtina atsižvelgti į pareigūnų darbo pobūdį, darbinę patirtį, pasiruošimą veikti kritinėmis situacijomis. Šiuo atveju pareigūnai yra savo srities profesionalai, paruošti veikti įvairiomis situacijomis, taip pat ir susiduriant su agresyviais asmenimis, netgi tokiais, kurie gali imtis smurto pareigūnų atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į A. T. išsakytas abstrakčias frazes, tokius nuteistojo žodžius nebuvo pagrindo laikyti realu grasinimu.
3.4. Pažymi, kad kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant ir į situacijos grėsmingumą, kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančių asmenų skaičių, jų elgesį. Nors šiuo atveju teismas, vertindamas tai, kaip A. T. žodžius suprato pareigūnai, pabrėžė ir tai, kad įvykio vietoje iš viso buvo 7-8 asmenys, tačiau pažymi, kad nukentėjusiųjų teigimu nė vienas iš šių asmenų jų atžvilgiu nesielgė agresyviai, nė vienas, išskyrus A. T., neišsakė žodžių, kuriuos pareigūnai būtų vertinę kaip grasinimą. Atkreipia dėmesį ir tai, kad nurodytos frazės, kurias teismas įvertino kaip realų grasinimą, dėl kurio pareigūnai jautėsi nesaugiai, buvo išsakytos A. T. išėjus iš įvykio vietos, tolstant nuo pareigūnų ir būnant nuo pareigūnų jau apie 20 metrų atstumu. Taigi nurodytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad A. T. išsakyti žodžiai buvo tokie grėsmingi, kad juos būtų galima vertinti kaip realų grasinimą policijos pareigūnams imtis kokių nors neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu.
3.5. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nuteistojo išsakytos frazės buvo konkretus grasinimas policijos pareigūnams, nes frazės buvo abstraktaus pobūdžio, jose nėra išreikštas konkretus grasinimas, bet to, iš jų turinio nėra aišku, kad grasinama atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu ateityje ar juo labiau pačios nusikalstamos veikos metu. Proceso metu nuteistasis teigė, kad išsakydamas nurodytas frazes, turėjo omenyje ne kažkokius smurtinius ar kitokius neteisėtus veiksmus, bet teisinius veiksmus, dėl ko vėliau konsultavosi su advokatu. Liudytojas K. B., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad A. T. sakė, kad prieš pareigūnus ketina imtis teisinių veiksmų. Teismo išvadą, jog išsakytomis frazėmis A. T. išreiškė konkretų grasinimą nukentėjusiesiems, paneigia pačių nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad jie nesuprato jo frazių kaip grasinimo atlikti konkrečius veiksmus.
3.6. Nurodo, kad teismo išvados, dalyje dėl policijos pareigūnams išreikštų reikalavimų susilaikyti nuo veiksmų (nuo A. T. automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo), neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismo išvada, jog - A. T. bandė sutrukdyti pareigūnams apžiūrėti jo automobilį, ir nors automobilio bagažinę atidarė savo noru, vėliau nueidamas nuo automobilio, tam nesant policijos pareigūnų draudimo, išsakė grasinimus, reikalaudamas policijos pareigūnų susilaikyti nuo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš jo paėmimo - prieštarauja faktinėms bylos aplinkybės, yra nelogiška. Nors teismas jau pirminius A. T. veiksmus, t. y. priėjimą prie automobilio ir bandymą išsiaiškinti, ką daro policijos pareigūnai, laiko grasinimo pradžia, tačiau pažymi, kad suformuluotas kaltinimas, kuris ir apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, bei jame nurodytos faktinės aplinkybės nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 str. 1 d., pradžios momentą sieja ne su A. T. veiksmais, siekiant išsiaiškinti, kokiu tikslu ir pagrindu pareigūnai bando apžiūrėti jo automobilį, bet su nurodytų frazių išsakymu, kurios buvo pasakytos jau po automobilio apžiūros, A. T. nuėjus nuo automobilio ir tolstant. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. T. iki nueidamas nuo transporto priemonės būtų išsakęs nukentėjusiesiems kokius nors žodžius, kurie pastarųjų būtų suprasti kaip grasinimas, ar naudojęs kitokią psichinę prievartą, juo labiau jis nereiškė pareigūnams jokių konkrečių ar abstrakčių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo išvados apie nuteistojo reikalavimus policijos pareigūnams susilaikyti nuo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų paėmimo panaudojant psichinę prievartą prieštarauja ne tik A. T., bet ir pačių nukentėjusiųjų parodymams.
3.7. Pažymi, kad nuteistojo išsakyti žodžiai, pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip realūs grasinimai policijos pareigūnams, buvo išsakyti A. T. nuėjus iš įvykio vietos ir toliau tolstant nuo policijos pareigūnų. Po išsakytų frazių nebuvo išsakyti jokie nei teisėti, nei neteisėti, nei konkretūs, nei abstraktūs reikalavimai policijos pareigūnams. Nors teismas nurodo, kad šie grasinimai buvo nukreipti į tai, kad policijos pareigūnai negalėtų patekti į A. T. automobilį ir iš jo paimti narkotines medžiagas, tačiau tiek iš nuteistojo, tiek iš pačių nukentėjusiųjų parodymų akivaizdu, kad A. T. žodžiai buvo kaip reakcija į pareigūnų jau atliktus veiksmus (kuriuos jis laikė neteisėtais). Po tariamų grasinimų nesekė joks reikalavimas pareigūnams dabar ar ateityje atlikti kokius veiksmus arba nuo jų susilaikyti. Toks su jokiais reikalavimais nesusietas grasinimas neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 287 str. 1 d., sudėties požymių, todėl netgi darant prielaidą, kad teismo išvados apie nukentėjusiųjų atžvilgiu A. T. išsakytus grasinimus yra teisingos, konstatuotina, jog jo veiką kvalifikuodamas pagal BK 287 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.
3.8. Jeigu teismas manytų, kad nuteistasis savo veiksmais trukdė pareigūnams atlikti teisėtus veiksmus, jo veiksmai turėjo būti vertinami ne BK 287 straipsnio, bet Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau - ATPK) 187 straipsnio kontekste. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad grasinimas policijos pareigūnui, kai grasinama su pareigūnu susidoroti ne tuojau pat, o ateityje, padaryti materialinės žalos, laikytinas veika, atitinkančia ATPK 187 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-336/2007, Nr. 2K-298/2009, Nr. 2K-229/2014).
4. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. T. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, pagrįstu laikomas toks nuosprendis, kuriame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
7. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė neteisėtą nuosprendį ir nepagrįstai A. T. pripažino kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį bei skyrė jam bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu tiek dėl faktinių bylos aplinkybių, tiek teisiniais aspektais vertinant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą jo veikoje – nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
9. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė tokias aplinkybes: A. T. 2015 m. rugsėjo 3 d. apie 23 val. 50 min. Biržų m., Kaštonų g. 13, automobilių stovėjimo aikštelėje, panaudodamas psichinę prievartą, grasino valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. D. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus operatyvaus valdymo poskyrio postinei D. Č., t. y. pareigūnams apžiūrint A. T. automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame suradus ir paėmus narkotines medžiagas ir prietaisus joms gaminti, A. T. reikalavo iš valstybės tarnautojų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo, grasindamas pareigūnams Dž. D. ir D. Č., šaukdamas: „norit karo? Bus“, „viskas, žinau kur gyveni, tu už tai atsakysi“, „tau taip lengvai viskas nesibaigs“, „už tai tu atsiimsi“, „turėsi daug problemų“. Tokius A. T. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
10. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo aukščiau nurodytos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties buvimo A. T. veiksmuose, nėra pagrįstos bylos įrodymais.
11. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai reiškiasi: 1) veika – reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų naudai bei 2) būdu – panaudojant psichinę prievartą.
12. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, jog jis ne tik kad valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atžvilgiu panaudojo psichinę prievartą, tačiau kartu su psichine prievarta turi būti keliami reikalavimai atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taigi būtinasis šio nusikaltimo požymis yra ryšys tarp psichinės prievartos panaudojimo ir reikalavimo atlikti tam tikrus veiksmus, nes vien psichinės prievartos naudojimas, nekeliant jokių reikalavimų, nesudaro minėto nusikaltimo sudėties.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas BK 287 straipsnio 1 dalies sudėties požymių buvimą A. T. veiksmuose grindė tokiais A. T. atliktais veiksmais: pareigūnams apžiūrint A. T. automobilį, jame suradus ir paėmus narkotines medžiagas ir prietaisus joms gaminti, A. T. reikalavo iš valstybės tarnautojų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo, grasindamas pareigūnams Dž. D. ir D. Č., šaukdamas nunuosprendyje nurodytus žodžius. Kaip matyti, teismas konstatavo, kad A. T., išsakydamas aukščiau nurodytas frazes ir taip grasindamas policijos pareigūnams, reikalavo susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo. Taigi psichinės prievartos panaudojimas susietas būtent su minėtų frazių išsakymu reikalaujant susilaikyti nuo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš automobilio paėmimo.
14. Tačiau bylos medžiagoje esantys duomenys apie A. T. atliktus veiksmus, jų eigą aukščiau minėtų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimo A. T. veiksmuose nepagrindžia.
15. Iš nukentėjusiųjų Dž. D. ir D. Č. parodymų matyti, jog jų atžvilgiu panaudotą psichinę prievartą – grasinimus, jie siejo su A. T. išsakytomis jau minėtomis frazėmis, kas ir suformuluota kaltinime kaip psichinės prievartos panaudojimas – grasinimai policijos pareigūnams. Tačiau be šio, apylinkės teismas pripažino pagrįstą ir kaltinimo dalį, kad būtent minėtomis frazėmis, t. y. panaudodamas psichinę prievartą, A. T. reikalavo policijos pareigūnų susilaikyti nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš jo paėmimo. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
15. 1. Iš nukentėjusiojo Dž. D. tarnybinio pranešimo (1 t., b.l. 4) bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų (2 t. b.l. 46-48) matyti, kad jis A. T. išsakytas kaltinime nurodytas frazes suprato kaip grasinimus jam, kaip policijos pareigūnui, dėl jo atliktų veiksmų apžiūrint A. T. automobilį; parodė, kad kaltinime nurodytas frazes A. T. išsakė jau po to, kai buvo iš dalies apžiūrėtas jo automobilis, ir eidamas tolyn nuo įvykio vietos, kai tuo metu jis (D. D.) pats jokių veiksmų nebeatlikinėjo, tik saugojo įkalčius ir laukė kitų policijos pareigūnų. Nukentėjusioji D. Č. parodė, kad A. T. išsakytas kaltinime nurodytas frazes ji suprato kaip grasinimus jai ir Dž. D., kaip policijos pareigūnams, dėl prieš tai atliktos A. T. automobilio apžiūros. Parodė, kad A. T. grasinimus išsakė jau po dalinės automobilio apžiūros, toldamas nuo jos ir Dž. D., tuo metu kai ji ir D. D. laukė kitų policijos pareigūnų (2 t., b.l. 48-49). Kaip matyti abu policijos pareigūnai A. T. išsakytas kaltinime nurodytas frazes patys vertino tik kaip grasinimus jiems dėl jų atliktų darbinių funkcijų. Įvertinus bylos įrodymus, nepagrįstu pripažįstamas apeliacinio skundo argumentas, jog A. T. pareigūnams išsakyti žodžiai nebuvo psichinės prievartos panaudojimas. Tačiau pareigūnai šių grasinimų nesiejo su kaltinime apibrėžtu reikalavimu - susilaikyti nuo A. T. automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš jo automobilio paėmimo. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos požymis – reikalavimas, turi pasireikšti nukentėjusiajam daromu tam tikru psichiniu poveikiu siekiant, kad šis padarytų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tam tikrų veiksmų paties kaltininko ar kitų asmenų naudai. Šiuo atveju bylos įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvados, kad kaltinime nurodytomis frazėmis A. T. siekė to, kad policijos pareigūnai susilaikytų nuo jo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš jo paėmimo. Nukentėjusiųjų Dž. D., D. Č., paties nuteistojo A. T. parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytos frazės buvo išsakytos jau po dalinės jo automobilio apžiūros, kai jame buvo rastos narkotinės medžiagos ir prietaisas joms gaminti, policijos pareigūnams saugant surastus įkalčius ir laukiant kitų pareigūnų, o A. T. einant iš įvykio vietos, tolstant nuo policijos pareigūnų. Šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog A. T., išsakydamas nuosprendyje nurodytas frazes, taip išreiškė savo neigiamas emocijas dėl susidariusios situacijos, tačiau nėra įrodymų, kad būtų reikalavęs, jog policijos pareigūnai atliktų kokius nors veiksmus ar nuo jų susilaikytų.
16. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje motyvuodamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje, A. T. veiksmuose buvimą, nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nesuformuluotos kaltinime. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad A. T. išsakytų grasinimų negalima susieti tik su tuo momentu, kai jis nueidamas ištarė žodžius, nurodytus kaltinamajame akte, o grasinimų pradžią reikia sieti pirmiausia su tuo, kad jis pakeltu tonu bandė pasiekti, kad policijos pareigūnai netikrintų jo automobilio, ir vėliau su kitais atliktais veiksmais. Pažymėtina, kad suformuluotame kaltinime turi būti nurodomos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tokiu būdu apibrėžiant bylos nagrinėjimo teisme ribas. Nagrinėjamu atveju, kaltinime nurodytos faktinės bylos aplinkybės nusikalstamos veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje, buvimą sieja būtent su konkrečių kaltinamajame akte nurodytų frazių išsakymu, tačiau ne su kitais A. T. atliktais veiksmais, kuriuos skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas.
17. Iš nukentėjusiųjų Dž. D. ir D. Č. parodymų matyti, kad jiems apžiūrint automobilį A. T. klausė, kodėl apžiūrimas jo automobilis, kalbėjo pakeltu tonu, agresyviai šaukė, teigė, kad pareigūnai neturi teisės tikrinti jo automobilio (2 t., b.l. 82, 83-84), ir tokiu savo elgesiu A. T. rodė nenorą, jog būtų apžiūrimas jo automobilis, nepasitenkinimą dėl policijos pareigūnų atliekamų veiksmų, tačiau nei D. D., nei D. Č. neparodė, kad būtent automobilio apžiūros metu A. T. jiems grasino ar panaudojo kitokią psichinę prievartą reikalaudamas susilaikyti nuo automobilio apžiūros ir narkotinių medžiagų iš jo paėmimo. Priešingai, policijos pareigūnams pareikalavus leisti jį apžiūrėti, pats atidarė automobilio bagažinę. Nukentėjusieji D. D. ir D. Č., duodami parodymus patvirtino, kad frazes, nurodytas kaltinime, A. T. jiems išsakė jau po automobilio dalinės apžiūros, jam išeinant iš įvykio vietos ir būtent kaltinime nurodytas frazes jie suprato kaip grasinimą.
18. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. T. pripažinimo kaltu pagal BK 287 straipsnio 1 dalį naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis – A. T. išteisintinas pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
19. Įvertinus visą šios baudžiamosios bylos medžiagą - pareigūnų Dž. D., D. Č., paties A. T. parodymus, rašytinius bylos dokumentus - matyti, kad A. T. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje, požymių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju byla nagrinėjama pagal A. T. gynėjo skundą, A. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą privalo spręsti tam įgaliotas organas (pareigūnas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. T. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį bei šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
A. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti A. T. paskirtas kardomąsias priemones ir proceso išlaidų priteisimą.
Kitą Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.