Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. (V. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. J. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. priimto nutarimo Nr. LK-48 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. lapkričio 29 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi V. J. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir V. J. pasiųstas atlikti pagal 2016 m. balandžio 15 d. nuosprendį likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Galutinė bausmė 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 8 (aštuonios) dienos.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nagrinėjamu atveju nei Komisija, nei apylinkės teismas aukščiau nurodytos išvados nepadarė, šiai išvadai reikiamų duomenų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog V. J. nežymiai koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu mokosi staliaus profesijos profesinėje mokykloje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, t. y. vykdo sudarytą pataisos planą. Socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, drausminėmis nuobaudomis nėra baustas, yra tris kartus paskatintas, nuo 2019 m. vasario 13 d. bausmę atlikinėja lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistojo požiūris į administracinį personalą yra teigiamas, pataisos įstaigos administracija jį taip pat charakterizuojama teigiamai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

9. Bylos medžiaga liudija, kad V. J. elgesio problemos prasidėjo dar paauglystėje, o vėliau peraugo į nusikalstamą elgesį. Pirmą kartą jis teistas būdamas septyniolikos metų ir nuo to laiko sistemingai nusikalsta. Šis teistumas V. J. jau septintas. Anksčiau jam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir vieną kartą lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos buvo pažeistos du kartus ir vieną kartą pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos. Šiuo metu nuteistasis tęsia bausmės atlikimą po lygtinio paleidimo panaikinimo. Šie duomenys patvirtina, kad pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą V. J. nepavyksta, jis kartoja tas pačias klaidas ir iš ankstesnio savo patyrimo nesimoko. Nepaisant to, nuteistasis save vertina labai gerai, ypatingai asmenų su panašiomis vertybėmis rate. V. J. teigia suprantantis, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarąją yra linkęs menkinti. Jis taip pat linkęs kiek pateisinti nusikalstamą elgesį platesniais bendrais veiksmais.

10. Sutiktina su nuteistuoju, kad jam nustatyta vidutinė, o ne aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, t. y. 87 balai pagal OASys metodiką. Iš minėtų balų 35 yra statiniai, o 52 balai – dinaminiai (kintantys). Nors apylinkės teismas klaidingai įvardijo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šis apsirikimas buvo tyčinis, o teismas V. J. skundą nagrinėjo atmestinai ar paviršutiniškai. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jo neteisėtumą patvirtinanti aplinkybė. Duomenų, kad apylinkės teismas būtų šališkas, nenustatyta. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju turi būti atidžiai svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar ši pažanga yra akivaizdi bei įtikinanti. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, o ne atskiras dalis, kaip skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo skundą. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuo ankstesnio svarstymo V. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos penkiais balais – nuo 92 iki 87, daugiau nei pusė balų yra koreguotini, t. y. nuteistasis, įdėdamas daugiau pastangų į pataisos procesą, gali priklausyti ir žemos rizikos grupei, tačiau šiuo metu V. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra net artima žemai. Ši informacija patvirtina, kad nuteistasis savo elgesio bei mąstysenos korekcijai skiria nepakankamai dėmesio bei pastangų.

11. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę (teisę) prokurorui teikti atsiliepimą į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo (Lietuvos Respublikos BPK 360 straipsnio 3 dalis). Analizuojamu atveju Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. K. šia teise pasinaudojo ir pateikė atsiliepimą (b. l. 46-48), kuriame prašė V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir išdėstė tokio prašymo motyvus. Pažymėtina, jog apylinkės teismas šį atsiliepimą vertino visų duomenų kontekste ir jam išskirtinės reikmės nesuteikė. Prokurorės atsiliepime išdėstytus teiginius laikyti demagoginiais nėra jokio pagrindo, toks vertinimas laikytinas subjektyvia nuteistojo nuomone, kuri aukštesnės instancijos teismui nėra privaloma.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys, gyvenimo sąlygos bei turimos finansinės skolos šiuo metu neleidžia spręsti apie sėkmingą probaciją. Bylos medžiaga liudija, kad prieš suėmimą nuteistasis su žmona gyveno nuomojamame bute. Grįžęs iš pataisos namų, jis vyktų gyventi pas tėvus, o vėliau su žmona nuomotųsi butą. Taigi, nuosavo būsto V. J. neturi, kas lemia gyvenamosios vietos nepastovumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimą, už kurio padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė (duomenys neskelbtini) miesto nakvynės namuose, vadinasi, dėl stabilių gyvenimo sąlygų neturėjimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, jam teko nakvoti ir nakvynės namuose, kur ir kilo smurtu pasibaigęs konfliktas. Pažymėtina ir tai, kad V. J. turi priteistą 7767,07 Eur civilinį ieškinį, kuris atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, laikytinas pakankamai dideliu. Nors nuteistasis teigia išėjęs į laisvę dirbsiantis ir dengsiantis priteistą ieškinį, tačiau Socialinio tyrimo išvada liudija, kad V. J. darbinė patirtis nėra didelė. Prieš suėmimą jis apie šešis mėnesius dirbo suvirintoju ir tiek pat laiko autošaltkalviu. Po lygtinio paleidimo nuteistasis žada įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, tačiau šioje srityje jis niekada nėra dirbęs, o jo išsilavinimas tėra vidurinis. Todėl realiai įsidarbinant nuteistasis gali turėti problemų. Be to, ir Psichologinės tarnybos specialistas yra pastebėjęs, kad V. J. pernelyg tiki sėkmės galimybe, nors turi susikūręs tam tikrus tikslus, tačiau stokoja jų ilgaamžiškumo. Pokalbio su nuteistuoju metu buvo stebimi tam tikri socialinių/tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo sunkumai. V. J. yra linkęs pasielgti impulsyviai, ypač apsvaigus nuo alkoholio, kai praranda savitvardą.

13. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu lankė anoniminių alkoholikų programą „Padėk sau“, apie metus laiko nevartoja alkoholio, vis dėlto, laisvėje alkoholį jis vartojo itin neatsakingai ir dideliais kiekiais, apsvaigimo nuo alkoholio metu yra smurtavęs kitų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, jog vos tik paleistas lygtinai V. J. sistemingai vartojo alkoholį, kiekvienu atveju jam buvo nustatomas sunkus arba artimas sunkiam girtumas. Lygtinio paleidimo laikotarpiu V. J. padarė keturis administracinius nusižengimus, būdamas įpareigotas lankyti anoniminių alkoholikų grupę, lankė ją nesistemingai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsisakyti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nuteistasis sugeba tik struktūrizuotoje aplinkoje, kur griežtai kontroliuojamas šių medžiagų gavimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad, nors nuteistasis rodo tam tikrą motyvaciją nevartoti alkoholio, tačiau šiuo metu gali nesugebėti atsisakyti jo vartojimo.

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad V. J. šiuo metu nustatyti net devyni kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai, neatsakingas alkoholio vartojimas laisvėje, socialinių, prognostinių įgūdžių stoka, savikontrolės problemos, ypač esant apsvaigimo būsenoje, negebėjimas atpažinti bei įvardinti problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, negebėjimas išsikelti ilgalaikių planų bei jų siekti, asocialios vertybinės nuostatos, didelė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, motyvacijos stoka savo elgesio keitimui) ir tik du apsauginiai veiksniai (narkotinių medžiagų nevartojimas, dalinis elgesio pasekmių suvokimas). Kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykis liudija, kad nuteistasis nėra linkęs apsvarstyti kitų nuomonių bei požiūrių, kas jam trukdo renkantis su įstatymais neprasilenkiančius veikimo būdus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad deramo elgesio įgūdžių stoką V. J. tikslinga ir toliau lavinti pataisos įstaigoje, dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, įskaitant smurtinį elgesį keičiančias programas.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. V. J. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. J. (V. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.