Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2YT-15283-909/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-07
Bylos Nr.: e2YT-15283-909/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02004-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justa Raciūtė
Pareiškėjas: V. L.
Suinteresuotas asmuo: Vilniaus apygardos prokuratūra

Kategorijos

3.1.3.7Prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, ginantys viešąjį interesą, ir jų teisės bei pareigos
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2YT-15283-909/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02004-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.7; 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2VI-61 panaikinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja V. L. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2VI-61 ir grąžinti skundą dėl 2023 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, 2023 m. kovo 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą (toliau – Prokuratūra) prašydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones ryšium su skaidria nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūra ir tinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, priimant administracinius aktus pagal suteiktą kompetenciją ir tam tikrų asmenų savivale pasinaudojant jų tarnybine padėtimi. Prokuratūra 2023 m. balandžio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-45 (toliau – Nutarimas I), kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjo prašymo, kadangi prokurorė nenustatė teisės akto pažeidimo, laikomo viešojo intereso pažeidimu, t. y. pareiškėja turėtų savarankiškai pasirūpinti teisingu savo privačios nuosavybės įforminimu. Dėl priimto Nutarimo I pareiškėja 2023 m. gegužės 15 d. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui, nurodydama, kad jos prašymas taikyti viešojo gynimo priemones ir prašyme išdėstyti motyvai ne visiškai pilna apimtimi išnagrinėti, kas galėjo lemti neteisingą nutarimo priėmimą neįžvelgiant teisės aktų pažeidimų. Prokuratūros 2023 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 2VI-61 (toliau – Nutarimas II) paliktas galioti Nutarimas I ir atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjos manymu, prokurorė skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, tik formaliai pritaikydama teisės normas, neatskleidė kreipimosi esmės. Pasisakė tik dėl tų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kuriomis ji nurodė, kad jos teikiami skundai susiję ir su jos namų valdos sklypo ar sklypo, reikalingo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, suformavimu. Teigė, kad prokurorė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, faktiškai nerinko, nenagrinėjo ir nevertino duomenų, reikalingų pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti. Pareiškėjos teigimu, prokurorė visiškai neįsigilino į skundo argumentus ryšium su tokių asmenų kaip J. B., kuris dirba Architektūros ir teritorijos planavimo skyriuje, veiksmais; jo tėvo M. B. vardu atkūrinėjamomis žemėmis; Vilniaus rajono sav. Administracijos (duomenys neskelbtini) sen. buvusio seniūno T. A. ryšiais su J. B., kuris visiškai neseniai buvo nušalintas nuo seniūno pareigų dėl galimo kyšininkavimo ir neskaidrių veiksmų. Nei viena iš šių aplinkybių dėl kiekvieno asmens ir jų kartu atliktų veiksmų nebuvo patikrinta ir vertinta, nebuvo įvertinta, ar šie asmenys veikė bendrai kartu, dėl ko, pasinaudojant savo tarnybine padėtimi galėjo įtakoti institucijų sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo procese (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus raj. Netyrė ir neanalizavo pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir argumentų apie tai, ar nurodyti asmenys teisėtais pagrindais atkūrinėja žemes pasitelkdami nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Pareiškime taipogi nurodė, kad prokurorė neanalizavo ir nepasisakė apie tai, ar buvo laikytasi nuosavybės teisės atkūrimo procedūrų, kadangi visiškai liko nepatikrinti duomenys apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus rajono skyrius (toliau – NŽT), prieš atkuriant piliečiui M. B. nuosavybės teises į žemės sklypą privalėjo atlikti faktinį duomenų patikrinimą, kurio neatliko arba atliko taip, kad tyčia nematė ar nenorėjo matyti egzistuojančio ir naudojamo kitų asmenų ūkio pastato. Šie duomenys, pareiškėjos nuomone, turėjo svarios reikšmės institucijoms priimant sprendimą dėl ginčo žemės sklypo galėjimo apskritai būti nuosavybės teisės atkūrimo objektu, nes akivaizdu, jog žemės sklypas užstatytas nekilnojamuoju turtu, todėl objektyviai negalėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Tyčia nenustačius tokių aplinkybių, liko pažeistas įstatymas dėl tokios žemės atkūrimo proceso skaidrumo. Nurodė, kad vien aplinkybė, kad pareiškėjos nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos ar suformuotas ir viešame registre įregistruotas žemės sklypas iki priimto sprendimo atkurti nuosavybės teises M. B. nesudaro pagrindo išvadai, jog neturi būti laikomasi nuosavybės teisės atkūrimo procedūros tvarkos, imperatyvių įstatymo nuostatų, neeliminuoja fakto, kad toks žemės sklypas, ant kurio yra nekilnojamojo turto objektas, išlikę jo pamatai ir pastatas, panaudojamas pagal jo paskirtį net ir atlikus jo teisinę registraciją po nuosavybės teisės atkūrimo procedūros negalėjo būti grąžintas natūra, nes yra priskirtas valstybės išperkamam turtui. Pareiškėjos manymu, prokurorai nenustatinėjo, kokioje vietoje, kada ir kokiu pagrindu pareiškėjai buvo suteiktas asmeninio naudojimo žemės sklypas, nors ši aplinkybė aktuali M. B. nuosavybės teisių atkūrimo procese, nes nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės suteikimas gyventojų asmeniniam ūkiui – sudėtinės žemės reformos dalys, kurios vykdomos paraleliai, o šie duomenys pateikti su archyvine bylos medžiaga, kurią NŽT prieš įtraukiant tokį sklypą į laisvą valstybinį žemės fondą privalėjo tikrinti. Negana to, pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos A. K. sūnus dar iki nuosavybės teisės atkūrimo, 2018 m. lapkričio mėnesį, kreipėsi į NŽT su prašymu dėl tokios valstybinės žemės išsipirkimo, tačiau įtartinai šis prašymas dingo.

3. Pareiškime dėstė, kad prokurorė taip pat nepatikrino, kodėl archyvo dokumentuose esantys duomenys neatitiko Juodšilių seniūno T. A. išduotų dokumentų ir juose pateiktos informacijos. Nėra suprantama, kodėl nebuvo teikiama reikšmė archyvo dokumentams, į kuriuos turėjo atsižvelgti prieš atkuriant nuosavybės teises M. B.. Kaip pavyzdį pareiškėja nurodė, kad seniūnui pateikiant kelis kartus skirtingą informaciją, pirmu kartu pagal paklausimą Vilniaus rajono sav. administracijos (duomenys neskelbtini) sen. seniūnas T. A. pateikė pažymą, kad pareiškėjai ir jos šeimai priklauso gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kitoje pažymoje, paprašius atidžiau patikrinti namų knygoje užfiksuotą informaciją jau seniūnas dviprasmiškai nurodė, kad priklauso ir pirtis, kuri neva naudojama kaip gyvenamasis namas. Taigi, jau vėliau atsiranda žodis pirtis, tačiau savo ruožtu seniūnas nusprendžia parašyti, kad jis naudojamas kaip gyvenamasis namas. Pareiškėja akcentavo, kad ji kreipėsi į Prokuratūrą dėl galimai padarytų imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimų nuosavybės teisių atkūrimo procese ne tik dėl sklypo, dėl kurio pareiškėja turi interesą, kadangi piliečio M. B. vardu atkurtame žemės sklype de facto egzistavo ir toliau egzistuoja pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turto objektas ir toks žemės sklypas objektyviai negalėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei, tačiau bendrai ir dėl kitų toje apylinkėje esančių sklypų, juos atkūrinėjant galimai neteisėtomis priemonėmis, masiškai dauguma valstybinių žemės sklypų užvaldant privačių asmenų vardais (tokiais kaip M. B.), kuris yra J. B. tėvas, o pastarasis yra Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. specialistas. Pareiškėjos teigimu, susiklostė situacija, kuomet NŽT galimai dalina valstybines žemes kam panorėjusi, ignoruodama teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus reikalavimus, tokiu būdu iš esmės pažeidžiant viešąjį interesą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas kreiptis dėl viešo intereso gynimo. Pareiškėja mano, kad esant tam tikrų asmenų didelei savivalei ir taip, kaip mato, vyksta žemės sklypų, miškų užvaldymas visoje Juodšilių sen. yra akivaizdus pagrindas patikrinti kompleksiškai visus šių asmenų veiksmus, susijusius su jų tarnybine padėtimi, atliktais veiksmais atkuriant valstybines žemes privačių asmenų vardu, patikrinant tokių veiksmų teisėtumą dėl visų žemės sklypų, kaip atitinkančių ar ne teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą ir atkūrimą, nuostatas. Priešingu atveju, pareiškėja nurodė, kad viešasis interesas liktų neapgintas, jeigu nebūtų išspręstas tų administracinių aktų, kurie iš tiesų buvo neteisėti, negaliojimo ir padarinių klausimas.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo Prokuratūra pateikė atsiliepimą ir prašė teismo Nutarimą II palikti nepakeistą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad prokurorė Nutarime I vertino nurodytas aplinkybes, t. y. kad 1995 m. gegužės 1 d. parengtame Namų valdos žemės plane, kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkės 1995 m. liepos 5 d., prie Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo pavardės parašo nėra. Statiniai patekę į namų valdos žemę – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre registruoti 2020 m. liepos 28 d. A. K. vardu vėliau nei parengtas namų valdos planas, t. y. 2018 m. gruodžio 4 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Todėl darė išvadą, kad pareiškėjos parengto Namų valdos plano derinimo (tvirtinimo) procedūros nebuvo pilnai užbaigtos ir nebuvo užbaigta žemės pirkimo-pardavimo procedūra. Be to, atsiliepime pridūrė, kad A. K. ir pareiškėjos nuosavybės teisės statinius (duomenys neskelbtini), įregistruotos tik 2022 m. gruodžio 30 d. Ginčo žemės sklype (kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo ir nėra Nekilnojamojo turto registre registruotų pareiškėjos nuosavybės teisių į statinius, o juridinis faktas, kaip pagalbinis pastatas su rūsiu (Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu pripažinta 2022 m. balandžio 6 d. Todėl žemės sklypai buvo priskirti laisvam žemės fondui ir 2019 m. gruodžio 5 d. įsakymu patvirtintame Žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai Nr. 448-5, Nr. 448-6 perduoti nuosavybės teisių atkūrimui. Šiuo gi atveju prokurorė Nutarime I akcentavo, kad susiklosčiusi konfliktinė situacija turėtų būti sprendžiama pasitelkiant į pagalbą ne viešojo intereso institutą, nes jo nėra. Nutarime II prokurorė atkreipė dėmesį, jog viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Šiuo gi atveju, į žemę pretenzijų turi konkretūs fiziniai asmenys. Prokuratūra pareiškėjai iš esmės paaiškino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesusijusios su neindividualizuotos visuomenės interesais, valstybės turtu. Tai yra privataus pobūdžio ginčas, iš esmės liečiantis privačius asmenis, ir spręstinas ne pasitelkiant viešojo intereso institutą. Aukštesnioji prokurorė sutiko, kad ginčas neišeina iš siauro asmenų rato interesų sferos ir kilęs ne dėl viešojo intereso, todėl šiuo atveju pagrįstai priimtas Nutarimas I atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Prokurorė išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą savo kompetencijos ribose, visapusiškai įvertino tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir priėmė motyvuotas išvadas. Atsiliepime akcentavo, kad pareiškėjos reikalavimas prokurorei ištirti (duomenys neskelbtini) seniūnijoje kitų žemės sklypų, prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo išnagrinėjimo teisėtumą yra nepagrįstas. Toks tyrimas, anot Prokuratūros, atitiktų anksčiau prokuroro vykdytą bendrosios priežiūros funkciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. vasario 14 d. nutarime konstatavo, kad bendroji kompetencija, anksčiau vadinta bendrąja prokurorine priežiūra, nesuderinama su Konstitucijos 118 straipsnyje nustatytomis prokuroro funkcijomis. Be to, pridūrė, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas užtikrinamas, jeigu teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Už viešojo intereso gynimą valstybėje yra atsakingi ne vien prokurorai, bet ir kitos valstybės institucijos. Taigi, pareiškėjos reikalavimas patikrinti kitų Juodšilių seniūnijoje žemės sklypų suformavimą ir nuosavybės teisių į juos atkūrimą yra atmestinas.

5. Teismas pareiškėjos pareiškimą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos ir suinteresuoto asmens, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, taip pat išsiuntus teismo nutartį. Proceso šalys nepareiškė pageidavimų civilinės bylos nagrinėjimą rengti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

6. Nagrinėjamoje byloje prašoma panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 2VI-61 ir grąžinti skundą dėl 2023 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėti iš naujo. Iš esmės pareiškėja nurodė, kad šiuo atveju buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų normos ir reikalavimai, dėl ko nepakankamai ištirta aplinkybių ir įrodymų visuma, o tai lėmė neteisingas Prokuratūros išvadas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. CPK 5 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nurodytos nuostatos detalizuotos, be kita ko, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai ginant viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos.

8. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju aktualu pažymėti, kad prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, nors yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui pateikti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

9. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

10. Įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas, kuris nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y., ar prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

11. Nagrinėjamu atveju, Prokuratūra, atsisakydama taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių, iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjos keliami reikalavimai yra susiję su jos namų valdos sklypo ar sklypo, reikalingo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, suformavimu, kurio teisingumas, tikslingumas nėra susijęs su visuomenės reikšmėmis, konstitucinėmis vertybėmis, reikšmingomis visai visuomenei, kurias turėtų ginti prokuroras. Prokuratūra pareiškėjai išaiškino, kad teisinės gynybos ji turi siekti kitu keliu, o ne kreipiantis į prokurorą, kuris turi teisę imtis priemonių tik gindamas viešąjį interesą. Atkreipė dėmesį, kad prokuroras negali naudotis jam įstatymu suteikta viešojo intereso apsaugos tikslais teise vien siekdamas apginti privataus asmens interesus, ypač tais atvejais, kai tokiam asmeniui sudarytos visos galimybės savo interesus ginti savarankiškai. Taipogi Prokuratūra akcentavo, jog vien aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl ginčo aplinkybių vertinimo ir pareiškimo išnagrinėjimo rezultato, negali būti pagrindu aukštesniajam prokurorui panaikinti prokuroro nutarimą.

12. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).

13. Pareiškėjos nuomone, Prokuratūra nevertino pareiškėjos nurodytų faktinių duomenų, aplinkybių ir neteisingai aiškino pareiškėjos iškeltas aplinkybes, nepakankamai motyvavo. Visgi teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo daryti išvados, jog skundžiamas Prokuratūros Nutarimas II yra neteisėtas, dėl ko būtų pagrindas pareiškimą tenkinti.

14. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl, jos manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K. 2023 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 2VI-45. Vyresnioji prokurorė, Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 4 dalies nustatyta tvarka, ištyrusi pareiškėjos skundą, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė E. M. 2023 m. balandžio 12 d. nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, paliko galioti.

15. Išsamiai susipažinus su teismui pateikta pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, teismo vertinimu, Prokuratūra, tirdama pareiškėjos pateikto skundo pagrįstumą, nepažeidė proceso teisės normų, ar reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Bylos duomenimis, Prokuratūra, tirdama pareiškėjos skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Nutarimo I atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino Nutarimą I, paliko galioti prokurorės Nutarimą I atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Šiuo gi atveju, prokurorė, priimdama skundžiamą Nutarimą II, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, skundžiamas Nutarimas II yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Prokuratūra atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Prokuratūra analizavo aplinkybes, dėl pareiškėjos nurodytų reikalavimų, dėl galimai neteisėtai privatiems asmenims perleistos Lietuvos Respublikai priklausančios valstybinės žemės, su tuo susijusių valstybinių institucijų ar atskirų fizinių asmenų veiksmus, galimai kilusio ginčo, vertino visumą surinktų įrodymų, analizavo nacionalinius teisės aktus. Byloje, priešingai nei teigia pareiškėja, nustatyta, kad Prokuratūra rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti, pateikė motyvuotas išvadas dėl iš visų pareiškėjos argumentų, dėl atitikimo teisės aktų reikalavimams. Todėl Prokuratūra, ištyrusi visus duomenis, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmingų ir kompetentingų veiksmų saugant viešąjį interesą, o skirtingas faktinių aplinkybių bei institucijų priimamų sprendimų vertinimas negali būti savaime vertinamas kaip viešojo intereso galimo pažeidimo įrodymas. Pareiškėja nenurodė, kodėl Prokuratūra turėjo pagrindo abejoti byloje surinktais duomenims. Pakartotina, kad, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorių padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.

16. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Nutarimo II motyvais ir detaliau jų papildomai nekartoja. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad Prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjų skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad Prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei neatsakė į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu, nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar Prokuratūra atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėja savo skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorių veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjos pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2VI-61 panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 49 straipsnio 1 dalis).

17. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

18. Teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi, asmuo, siekdamas pasinaudoti teise į teisminę gynybą privalo laikytis įstatymuose įtvirtintų taisyklių ir tvarkos. Tuo pagrindu pareiškėjai išaiškintina, kad ši turi teisę, suformavusi vientisą procesinį dokumentą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, kreiptis į teismą ir apginti savo, kaip privataus fizinio asmens, pažeistas teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 443 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. L. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 2VI-61 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė