Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

– Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, laikant, kad atlikta 2 MGL (100 Eur) dydžio bauda;

– Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie 40 parų arešto bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudos bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 38 MGL (1900) Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, laikant, kad neatlikta arešto bausmės dalis – 39 paros arešto;

– Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta 60 parų arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, prie skirtos bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, laikant, kad neatlikta arešto bausmės dalis – 39 paros arešto, arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,01 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. lapkričio 18 d., būdamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje 2021 m. birželio 23 dieną pasirašytinai supažindinus su bausmės vykdymo tvarka, jo teisėmis ir pareigomis, vengė vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teismo nustatytu laikotarpiu, nes 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,03 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais D. L. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

2022 m. spalio 5 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus ir 2022 m. gegužės 31 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9750-2022 patvirtina, kad D. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 7 d. 22.55 val. vairavo motorinę transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 154–159, 169–171).

2022 m. lapkričio 7 d. išrašas iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančio antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad nuo 2022 m. lapkričio 7 d. iš D. L. antstolės N. B. kontoroje yra vykdomas 535,61 Eur išieškojimas, gavus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl baudos, paskirtos administracinio nusižengimo byloje (1 t., b. l. 181–196).

2022 m. gruodžio 12 d. antstolės N. B. pateikta informacija patvirtina, kad yra vykdomas 535,61 Eur išieškojimas iš D. L. pagal 2022 m. rugpjūčio 24 d. mokesčių administratoriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą – institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9750-2022 (2 t., b. l. 19–22).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis D. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2–ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Š. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. V. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytas pranešėjas U. B., tačiau šiuose tarnybiniuose pranešimuose buvo padaryta akivaizdi klaida ir nurodyta neteisinga liudytojo pavardė. Pranešėjas, šioje baudžiamojoje byloje policijos pareigūnams pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją – U. P., o jo parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, turinys akivaizdžiai atitinka būtent šios baudžiamosios bylos aplinkybes.

Nors kaltinamojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas buvo užfiksuotas ne policijos pareigūnų, o kito asmens – liudytojo U. P. akivaizdoje, be to, kaltinamasis iš pradžių neigė vairavęs automobilį, tačiau šiuo metu ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė užfiksuota vietoje, kuri sutampa su ROIK medžiagoje nurodytu U. P. policijos pareigūnų iškvietimo adresu. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2–ojo būrio vyriausiojo patrulio V. Š. bei įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad būtent kaltinamasis, pareigūnams atvykus pagal U. P. kvietimą, buvo rastas įvykio vietoje automobilyje „Volvo“, tai yra šio automobilio, kuriame buvo ir kitų neblaivių asmenų, vairuotojo vietoje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam D. L. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad D. L. 2022 m. gegužės 7 d., apie 22.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,03 promilės neblaivumas. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Pažymėtina, kad D. L. pareikštame kaltinime nurodyta, jog kaltinamajam neblaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,03 promilės neblaivumas. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog pirmą kartą tikrinant kaltinamajam neblaivumą, buvo nustatytas mažesnis, t. y. 2,01 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis baudžiamajame procese galiojančiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, jog visos baudžiamojoje byloje esančios abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ši kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, konstatuojant, jog kaltinamajam buvo nustatytas pirmojo neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matavimo prietaisu metu užfiksuotas, tai yra 2,01 promilių, neblaivumas. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinimo esmės bei D. L. veiksmų kvalifikacijos nekeičia, jo teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, o tuo pačiu ir teisės į teisingą teismą, neapriboja.

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis D. L., vairuodamas motorinę transporto priemone, nepaisė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. D. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes. Tai patvirtina ir byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis po abiejų nuosprendžių įsiteisėjimo buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, be to Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus pateikti duomenys apie veikos padarymo metu tebesitęsusią D. L. priežiūrą. Šie įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį, neturėdamas tam teisės, būdamas tinkamai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemones jis jos nevykdo.

Vis dėlto, nors kaltinamojo veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai, teisinių prielaidų jo patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam 2022 m. gegužės 31 d. buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9750-2022 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2022 m. gegužės 7 d. apie 22.55 val. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės ir D. L. už jo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda. Byloje pateikta antstolės N. B. informacija patvirtina, kad šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir baudos dalies (535,61 Eur) išieškojimas yra vykdomas priverstinai. Nors šioje baudžiamojoje byloje D. L. kaltinimas pareikštas dėl to, kad transporto priemonę jis vairavo apie 22.40 val., tačiau, įvertinus tai, kad jau 22.57 val. policijos pareigūnai tikrino kaltinamojo blaivumą, aplinkybė, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodytas 15 min. kaltinamojo vairavimo laiko skirtumas nuo šioje byloje nurodyto laiko, nepašalina manymo, kad minėtas nutarimas jam buvo priimtas dėl to paties vairavimo fakto. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad jį patikrinus alkotesteriu, daugiau transporto priemonės jis nebevairavo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia tai, jog jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą konstatavo, kad administracinių pažeidimų mažesnis pavojingumas ir švelnesnė sankcija (palyginti su nusikalstamomis veikomis) nereiškia, kad dėl to Konvencijos požiūriu jie netenka baudžiamųjų pažeidimų statuso (pvz., Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03, p. 54–57; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas non bis in idem principo aiškinimą, taip pat yra išaiškinęs, kad šio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai (nusižengimai) savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių, neatsižvelgiant į veikų teisinį kvalifikavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-64-511/2021, 2K-171-976/2021, 2K-2-697/2022). Dar daugiau, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir Administracinių teisės pažeidimo (nusižengimų) kodekso straipsnio sankcijoje nustatyta vienintelė ir pati švelniausia nuobauda – įspėjimas, nepaneigia administracinio baudimo reikšmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019).

Iš šioje byloje esančių jau aptartų įrodymų visumos matyti, kad D. L. kaltinime pagal BK 243 straipsnį inkriminuotos esminės ir teisiškai reikšmingos faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – yra tapačios aplinybėms, dėl kurių jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn priimant minėtą 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą ir paskiriant jam administracinę nuobaudą už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Jos buvo žinomos jau atliekant ikiteisminį tyrimą, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, protokolas minėtoje administracinio nusižengimo byloje kaltinamajam buvo surašytas 2022 m. gegužės 7 d., o ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas 2022 m. gegužės 8 d. ir, dar jam besitęsiant, 2022 m. gegužės 31 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Tai rodo, kad non bis in idem principo laikymosi požiūriu susiklostė neleistina situacija, kai, esant iš esmės tapatiems reikšmingiems teisiniams faktams, dviem atskirais procesais siekta asmens administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Minėtas 2022 m. gegužės 31 d. nutarimas, jam įsiteisėjus, yra neatšaukiamas, t. y. nebegali būti skundžiamas pasinaudojant ordinarinėmis teisinės gynybos priemonėmis, todėl D. L. priimant apkaltinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 243 straipsnį, jis būtų antrą kartą nubaustas už veikas, kurių esminės faktinės aplinkybės sutampa, taip pažeidžiant non bis in idem principą.

Atsižvelgiant į aptartą EŽTT ir nacionalinių teismų praktiką, pagal kurią administraciniai nusižengimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, BK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu, taikoma ir tuo atveju, kai asmeniui įsiteisėjo teismo ar kitos institucijos sprendimas dėl tapataus administracinio nusižengimo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, procesas pagal BK 243 straipsnį D. L. šioje byloje nutrauktinas.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis D. L., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą, jam neišnykę teistumai, susiję su analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, administracine tvarka baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Asmuo jau ketvirtą kartą teisiamas dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, į Respublikinės priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus nesikreipė (1 t., b. l. 80), tačiau nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. liepos 16 d. dėl potraukio alkoholiui, nepajėgumo sustoti buvo gydytas Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Ūmių psichikos sutrikimų skyriuje dėl F10.2 diagnozės – psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo. Pateiktoje įstaigos epikrizėje nurodyta, kad alkoholį kaltinamasis vartoja nuo 18 metų, geria laikotarpiais iki 3 savaičių. Susiformavusi fizinė ir psichinė priklausomybė, pagirių sindromas (1 t., b. l. 82–83), tačiau kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nebuvo gydytas ir kad kasdien nevartoja alkoholio, planuoja kodavimo nuo alkoholizmo procedūrą. Kaip matyti iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš SODRA duomenų bazės išrašo, kaltinamasis darbo veiklą vykdė iš esmės nepertraukiamai nuo 2014 m., jis palaiko šeiminius ryšius, gyvena kartu su sugyventine ir jos 5 vaikais, juos išlaiko, kas rodo, jog jo palaikomi socialiniai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo. Iš byloje surinktų duomenų, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo teistumus, sprendžiama, kad jo elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, kaltinamajam yra būdingas.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Atsižvelgus į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamaisiais įsakymais ir nuosprendžiu skirta bauda bei arešto bausmė nebuvo pakankami faktoriai, kurie galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo jo tolesnio nusikalstamumo, į tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka daugybę kartų dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, duomenų apie dalies jam skirtų administracinių nuobaudų įvykdymą (baudų sumokėjimą) byloje nėra, asmuo yra linkęs nusikalsti ir daryti analogiškas nusikalstamas veikas, yra recidyvistas, kas didina jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam tikslinga skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą didesnę už vidurkį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis D. L. nėra atlikęs Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – nesumokėjęs 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudos, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės pridedama 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta baudos bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, taigi jis siekia pozityvaus užimtumo, bei savo veiksmus vertino neigiamai, savo kaltę visiškai pripažino, egzistuoja pagrindas spręsti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o bausmės tikslai jam gali būti įgyvendinti jo neizoliavus nuo visuomenės, atidedant jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytą intensyvią priežiūrą bei pareigas: bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam laikotarpiui – 5 metams.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. 2022 m. gegužės 17 d. Kauno apskrities Kauno miesto Nemuno policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos R. A. nutarimu D. L. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 113–116), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymas – ankstesniais nuosprendžiais, todėl jo vairuotojo pažymėjimas šioje byloje nėra saugomas.

2022 m. birželio 7 d. priimtas nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kuris taikytinas iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilis „Volvo S80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu ir pulteliu, saugomas automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Volvo S80“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę „Volvo S80“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio faktinis savininkas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, bylos duomenimis yra pats kaltinamasis. Kaltinamasis minėtą transporto priemonę tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl tai yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, taikytinas kaltinamajam priklausančio automobilio konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. L. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta iš dalies neatlikta bausme – nesumokėta 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda, ir paskirti D. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant D. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokymusi, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymo – 2022 m. gegužės 17 d.

D. L. baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį nutraukti (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti D. L. priklausantį automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaune.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) taikyti iki įsiteisėjusio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo, šiam turtui taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– automobilį „Volvo S80“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir automobilio užvedimo rakteliu su pulteliu, saugomus UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.