Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-296-729/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
II-296-729/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00072-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
R. G.
Nukentėjusysis
A. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-296-729/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00072-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 19 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,nukentėjusiajam A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 9 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-439-2021 (ROIK: 21128204332).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-439-2021 R. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur bauda už tai, kad 2021 m. vasario 4 d., 14:13 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Grabių kaime, Grabių g. 14, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįvertino kelio dangos, nepasirūpino, kad vairuojama transporto priemonė savaime nepariedėtų bei važiuodamas atbulas neįsitikino saugumu ir atsitrenkė į iš galo važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 9, 114, 119, 142, 147 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo R. G. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Skundą motyvuoja tuo, kad:

1. 2021 m. vasario 4 d., apie 14:10 val. jis važiavo automobiliu „Toyota 4 Runner“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuo Grabių kaimo link Palangos pl. Oras buvo geras, giedra. Važiavo 20 km/h greičiu, laikėsi dešinės kelio pusės. Važiuodamas laukuose pastebėjo žvėrių pėdsakus ir nusprendęs juos pasižiūrėti atidžiau, įsitikinęs, kad kairėje pusėje nieko nėra, persirikiavo į kairę kelio pusę ir sustabdė transporto priemonę. Kadangi toje vietoje yra nedidelė įkalnė, jam dar neišjungus variklio prieš užtraukiant rankinį stabdį pajuto, kad automobilis šiek tiek pariedėjo atgal. Greitai nuspaudė stabdį ir sustabdė savo automobilį. Po kelių akimirkų pajuto barkštelėjimą į savo mašinos galinę dalį ir pažiūrėjęs pro dešinį galinio vaizdo veidrodėlį, kad į jį stovintį atsitrenkė kitas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)

2. Atvykęs pareigūnas L. A. liepė atitraukti atsitrenkusį automobilį maždaug 50 cm. Į jo paaiškinimus mažai kreipė dėmesį labiausiai atsižvelgdamas į jo automobilį iš galo atsitrenkusio asmens, A. G., paaiškinimus, kad R. G. neva sustojo vidury kelio ir pradėjo važiuoti atbulas, o jis pastebėjęs tai likus 3 metrams, signalizavo, bet vis tiek neišvengė susidūrimo. R. G. prieštaraujant, pareigūnas L. A. surašė protokolą ir jo paaiškinimą, kurio jam neperskaitė, o jis negalėjo patikrinti, ar viską surašė taip, kaip jis sakė, nes neturėjo su savimi skaitymo akinių. Pareigūnams pradėjus braižyti įvykio schemą, R. G. išsitraukė droną ir pradėjo juo filmuoti situaciją iš viršaus, kad turėtų įrodymus, kurioje kelio pusėje jis stovėjo, kaip buvo išsirikiavusios autotransporto priemonės įvykio metu, koks kelio plotis ir kokia jo danga. Taip pat padarė keletą A. G. automobilio padangų nuotraukų, nes jos buvo netinkamos būklės vairuoti žiemą apsnigtais keliais, be to, nebuvo matyti jokio šio automobilio stabdymo kelio pėdsakų. Sekančią dieną 2021 m. vasario 5 d. norėdamas įsitikinti, kad visi jo paaiškinimai buvo surašyti teisingai, nuvyko į komisariatą ir pateikė savo ranka surašytą paaiškinimą, nes pastebėjo, kad prie protokolo pridėtas jo vasario 4 d. paaiškinimas, kurio jis neperskaitė ir nesusipažino, neatitiko faktinių aplinkybių. Dėl to 2021 m. vasario 22 d. rašytiniu prašymu paprašė visos bylos medžiagos susipažinimui, tačiau jos negavo, nors buvo telefonu patikintas, kad ji yra išsiųsta. 2021 m. vasario 26 d. R. G. į komisariatą pristatė visus savo turimus įrodymus (filmuotą vaizdo medžiagą, fotonuotraukas) ir paprašė prijungti juos prie bylos. 2021 m. kovo 9 d. buvo numatytas posėdis, kuris pasibaigė jo supratimu net nepradėtas nagrinėti, neišklausius ir neįsiklausius į jo paaiškinimus, neįsigilinus ir neišnagrinėjus situacijos, o įteikus jam, kaip akivaizdu iš anksto surašytą (nes buvo atsineštas jau atspausdintas) 2021 m. kovo 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR N-439-2021.

3. Pareiškėjas tvirtina, kad jis nepažeidė KET 9 punkto reikalavimų, nes elgėsi atidžiai ir rūpestingai, visais savo veiksmais ėmėsi visų būtinų atsargumo priemonių – jo automobilis techniškai tvarkingas, padangos pritaikytos važinėti žiemą, greitis buvo 20 km/h, nes kelio danga buvo padengta sniegu, nesudarė nei važiuodamas, nei stovėdamas jokių pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, sustojo tik įsitikinęs, kad nėra iš priekio atvažiuojančių mašinų, sustojo kairėje dvipusio kelio pusėje, kad dešinioji būtų laisva atvažiuojantiems iš galo automobiliams, tuo nesudarydamas jokių kliūčių jų eismui.

4. R. G. tvirtina, kad nepažeidė KET 114 punkto reikalavimų - nevažiavo atbuline eiga, buvo sustojęs kairiojo kelkraščio dalyje, kai į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Tai aiškino eismo įvykį tiriantiems pareigūnams, tokius paaiškinimus davė ir kartu su juo važiavęs V. L.. Automobilio pariedėjimas nėra važiavimas atbuline eiga. Tai, kad automobilis esant įkalnei gali pariedėti nesudaro priežasčių teigti, kad jis važiavo atbuline eiga, juo labiau, kad kairėje kelio pusėje iš priekio niekas nevažiavo, niekam nereikėjo duoti kelio. Dėl kokių priežasčių A. G. automobilis „Toyota Corolla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo kairiąja kelio puse, o ne dešiniąja, kai atsitrenkė į jo stovinį automobilį, pareigūnai nesiaiškino, neištyrė ir nenustatė A. G. kaltės, kuris kaip matyti iš įvykio schemos ir drono video medžiagos, važiavo priešpriešine eismo juosta, jam buvo pakankamai vietos važiuojant dešiniąją eismo juosta ir laikantis kuo arčiau dešinio kelkraščio (dešiniosios laisvos eismo juostos plotis buvo 2,8 m) saugiai prasilenkti ir nesukelti eismo įvykio. Kelias, kuriame įvyko eismo įvykis yra dvipusio eismo arba dviejų eismo juostų kelias, tai vietinės reikšmės D kelių kategorijai priskirtinas kelias, kurio pagal reikalavimus vienos eismo juostos plotis yra 2,75 metrų (palyginimui automobilio plotis – 2 metrai), visos važiuojamosios dalies plotis – 5,5 metro, todėl akivaizdu, kad schemoje pareigūnų išmatuotas 2,8 m dešiniosios kelio dalies plotis atitinka kelio juostai keliamus reikalavimus, o A. G. važiavo priešpriešine (kairiąja) eismo juosta, tuo pažeisdamas KET reikalavimus ir sukeldamas autoįvykį, t. y. autoįvykio mechanizmas yra ne pareiškėjo pariedėjimas, o A. G. važiavimas kaire kelio puse ir atsitrenkimas į jo stovinčią transporto priemonę.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodo, kad jis nepažeidė KET 119 ir 142 punktų reikalavimų. Važiuodamas keliu laikėsi kuo arčiau dešiniojo krašto, tačiau autoįvykis įvyko nevažiuojant, o stovint jo transporto priemonei kairėje kelio pusėje. Sustoti kairėje kelio pusėje, kur yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą yra nedraudžiama ir netgi leidžiama, tą numato ir KET 142 punktas. Todėl sustodamas ir stovėdamas kairėje pusėje jis nesukėlė pavojaus ar kliūčių kitiems eismo dalyviams, kurie važiavo dešiniąja kelio juosta. Tai akivaizdu iš įvykio vietos video medžiagos. KET 119 punktą pažeidė A. G., nes jo vairuojamas automobilis važiavo kairiąja kelio juosta, t. y. priešpriešinio eismo juosta, o tą daryti draudžia kelių eismo taisyklės. A. G. pažeidė ir KET 126 punkto reikalavimą laikytis saugaus atstumo. Net jeigu A. G., kaip pats tvirtina, būtų realiai važiavęs 30 km/h greičiu, tai jis turėjo laikytis 15 metrų atstumo, bet ne pamatyti transporto priemonę likus 3 metrams ir net nestabdęs (stabdymo kelio nebuvo užfiksuota) į ją atsitrenkti priešpriešinio eismo juostoje.

6. R. G. tvirtina, kad nepažeidė KET 147 punkto reikalavimų, nes nebuvo nei pasitraukęs nuo savo automobilio, nei išlipęs, nei išjungęs variklio tuo momentu, kai jis pariedėjo atgal. Būtent tą akimirką buvo už vairo ir tik pajutęs, kad automobilis šiek tiek pariedėjo (buvo įkalnė) operatyviai ir staigiai reagavo ir sustabdė transporto priemonę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su R. G. skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatyta, kad R. G. 2021 m. vasario 4 d. 14:13 val. vairuodamas transporto priemonę „Toyota 4 Runner“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįvertino kelio dangos, nepasirūpino, kad vairuojama transporto priemonė savaime nepradėtų važiuoti, bei važiuodamas atbulas neįsitikino saugumu ir atsitrenkė į iš galo važiavusią transporto priemonę „Toyota Corolla“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurią vairavo A. G.. Įformintas eismo įvykis ROIK 07-21-9542752. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, kad R. G. tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta atsakomybė ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais, nes kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažįsta. Akcentavo, kad dar automobilio varikliui neužgesus, atleidus stabdžius transporto priemonė šiek tiek pariedėjo (apie 1,5 m), įvykio schemoje parodyta ne taip, kaip buvo iš tikrųjų; tai nukentėjusysis važiavo kaire kelio puse ir į jį atsitrenkė. Iš A. G. transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų: galinės padangos plikos ir suskirdusios, kokiomis negalima važiuoti, tačiau pareigūnai nekreipė dėmesio į R. G. pastabas apie tai. Nėra jokių A. G. automobilio stabdymo žymių, kurios būtų gerai matomos ant sniego, jei būtų buvę stabdyta. Pareigūnai dar nepriėję prie automobilio iškart pareiškė, kad jis kaltas, teigė, kad jis pavažiavo atgal, nors ji nevažiavo, o pariedėjo. Dar neatlikę matavimų, jie liepė atitraukti jam į galą atsitrenkusį automobilį, tačiau jų pateiktame teismui „Body“ kameros įraše tai neužfiksuota, galimai iškirpta ta įrašo dalis. Jeigu būtų važiavęs atbulas ir atsitrenkęs į stovintį automobilį, jis būtų jį stumtelėjęs, o šiuo atveju buvo atsitrenkta ir likta stovėti. Schemoje nurodyta, kad automobilis pariedėjo 2,15 m, jo automobilis pariedėjo ne daugiau 1,5 m. Neturėjo skaitymo akinių, todėl negalėjo pamatyt, kas schemoje parašyta. Negirdėjo, kad A. G. signalizavo garsiniu signalu.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis važiavo keliu paskui R. G. vairuojamą automobilį, laikydamasis saugaus atstumo, kai pamatė, kad šis automobilis persirikiavo į kairę kelio pusę, nerodydamas posūkio signalo, stabtelėjo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, nes užsidegė galiniai automobilio žibintai. Tada A. G. sustabdė savo transporto priemonę, nes nebuvo kaip saugiai apvažiuoti priekyje manevruojantį automobilį, ir R. G. signalizavo 3-4 kartus, bet šis važiavo atbulas, kol atsitrenkė į A. G. vairuotą automobilį. Kai vairuotojai išlipo iš automobilių, A. G. pirmiausia ir paklausė R. G., ar šis negirdėjo signalizavimo. Atvykus policijos pareigūnams, buvo matuojama R. G. automobilio važiavimo atbuline eiga atkarpa (vėžės priešais R. G. automobilį), A. G. matavimu, buvo trijų žingsnių atstumas (apie 1,5 m). R. G. automobilis atsitrenkė vieną kartą, nedideliu greičiu, todėl A. G. stovinčio automobilio nepastūmė, tačiau R. G. pavažiavo atbulas daugiau nei 2 metrus. Kadangi jis nesutiko esąs kaltas dėl šio įvykio, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir iki jų atvykimo nei vienas vairuotojas iš įvykio vietos nesitraukė. Policija liepė jam atitraukti automobilį 10 cm, jis atitraukė apie 10-15 cm., o R. G. automobilis liko vietoje. Prašo skundo netenkinti.

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. vasario 4 d. atvyko į Grabių kaimą dėl įvykusio eismo įvykio. Išklausė abiejų vairuotojų paaiškinimo. Kadangi kilo nesutarimas, paprašė, kad būtų šiek tiek atitrauktas A. G. automobilis, kad eitų užfiksuoti transporto priemonių apgadinimus, nustatyti faktines aplinkybes. Automobilis „Toyota Corolla“ prieš atliekant matavimą buvo atitrauktas atgal apie 5 cm ar šiek tiek daugiau (tiek, kad būtų matomas apgadinimas), o kitas automobilis nejudintas. Automobilis atitrauktas tik atgal, į šonus jis nebuvo judintas; jo važiavimo ir sustojimo vieta buvo ta pati. Atitraukimas neturėjo įtakos R. G. vairuoto automobilio vietos bei jo pavažiavimo atgal/pariedėjimo vėžių ilgio užfiksavimui. Atvykus R. G. iškart pasakė, kad atbulas pavažiavo ar pariedėjo. Šalio jo sėdėjęs keleivis tiksliai negalėjo nurodyti, ar pavažiavo atbulas, ar pariedėjo atgal. Jis taip pat nurodė, pajutęs, kad atsitrenkė, po ko jie pažiūrėjo per veidrodėlį, išlipo ir pamatė, kad yra atsitrenkę į automobilį. Sniege užfiksuotos automobilio „Toyota 4 Runner“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vėžės, iš kurių nustatyta, kad automobilis pavažiavo ar pariedėjo atbulas apie 2 metrus; tai užfiksuota nuotraukose su matavimo priemone. Įvykio vietoje kelias buvo siauras, eismo juostos jame nepažymėtos, abi transporto priemonės užfiksuotos arčiau kairiojo, o ne dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Viena A. G. automobilio priekinės dalies pusė buvo apgadinta labiau, todėl darytina išvada, kad R. G. važiavo kairiau, o A. G. arčiau vidurio. Dėl kelio siaurumo ir sniego pusnių jo šonuose vairuotojai nebūtų prasilenkę, net jeigu A. G. būtų važiavęs ir dešiniąja jo puse. Buvo priimtas nutarimas pripažinti R. G. kaltu, nes jis, esant kitam automobiliui už jo, pariedėjo ar važiavo atbulas apie 2 metrus. Kiek suprato iš R. G. draugo aiškinimo jie ne šiaip stoviniavo, o važiavo ieškoti žvėrių, kadangi jiems patogiau, sustojo kairėje pusėje. A. G. paaiškino, kad signalizavo kelis kartus. Vaizdo-garso įraše girdėti kaip R. G. nurodo, kad pariedėjo ir atsitrenkė į kitą automobilį. „Toyota Corolla“ automobilio padangos atitiko techninius reikalavimus.

Panašiai parodė ir liudytojas L. A., nurodęs, kad jis įvykio vietoje braižė planą-schemą. Plane pažymėti ratų įspaudai, atmatuota 2,15 cm nuo jų pradžios kelio sniege iki automobilio „Toyota 4 Runner“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priekinės ašies (rato vidurio), tai buvo ir nufotografuota. Visi matavimai atlikti naudojant metrą, dalyvaujant eismo įvykio dalyviams, prieštaravimų plane užfiksuotiems atstumams ir situacijai niekas neišreiškė, ant juodraščio pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, o tvarkingas planas sudaromas ir išspausdinamas tik tada, kai užpildoma eismo įvykių registras. Prieštaravimai buvo išreikšti po to, policijos komisariate, kai buvo priimamas nutarimas. Iš galo važiavusiam automobilio vairuotojui buvo liepta atitraukti automobilį apie 10 cm, nes atvykus į įvykio vietą vairuotojai nesutarė, kas kaltas dėl susidūrimo, ir buvo būtina įvertinti jų susilietimo pasekmes bei užfiksuoti, ar yra sustumto sniego, įrodančio važiavimą atbulyn. A. G. automobilis buvo atitrauktas tiesiai, nejudinant į šonus. Antras automobilis nebuvo judinamas, aiškiai matėsi jo važiavimo eiga. Jeigu automobilis būtų čiuožęs atgal (pariedėjęs), būtų nelikę ratų pėdsakų, nes tada nuo sniego nusibraukia protektoriaus raštas. Jeigu antrojo automobilio ratai būtų čiuožę į priekį, būtų buvęs sustumtas sniego kauburėlis, o šiuo atveju tokių stabdymo ar riedėjimo atgal žymių nebuvo. Abu automobiliai buvo kairėje kelio pusėje, pagal pėdsakus jie buvo atvažiavę daugmaž vienas paskui kitą. Nesimatė, kad džipas būtų aiškiai persirikiavęs iš dešinės kelio pusės, R. G. ir pats nesakė, kad važiavo dešine puse ir persirikiavo. Filmavo „Body“ kamera ir kamera iš automobilio, R. G. buvo perskaitytas protokolas ir duota pasirašyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad R. G. nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 4 d., 14:13 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Grabių kaime, Grabių g. 14, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neįvertino kelio dangos, nepasirūpino, kad vairuojama transporto priemonė savaime nepariedėtų bei važiuodamas atbulas neįsitikino saugumu ir atsitrenkė į iš galo važiavusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės.

R. G. ginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Jis teigia, jog ne jis, riedėdamas atgal ar judėdamas atbuline eiga, atsitrenkė į nukentėjusiojo A. G. vairuotą automobilį bet būtent pastarasis važiuodamas atsitrenkė į jo vairuoto visureigio galą.

Šioje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. vasario 4 d., 14:13 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Grabių kaime, Grabių g., įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė visureigis „Toyota 4 Runner“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir lengvasis automobilis „Toyota Corolla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Šio eismo įvykio metu vairuotojams nepavykus susitarti dėl jo kilimo aplinkybių bei nustatyti kalto asmens, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Kaip matyti iš byloje esančio tyrėjos L. L. 2021 m. vasario 11 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, „BODY“ kameros vaizdo-garso įrašų, nukentėjusysis A. G. iš karto po įvykio nuosekliai tvirtino, kad važiuojant automobiliu pastebėjo, kaip priekyje važiuojantis automobilis „Toyota 4 Runner“ staiga sustojo kelyje ir pradėjo riedėti atgal, pastebėjęs įjungė garsinį signalą ir pradėjo signalizuoti, tačiau automobilis „Toyota 4 Runner“ riedėjo toliau atgal ir atsitrenkė galine dalimi. Panašios aplinkybės užfiksuotos ir nukentėjusiojo A. G. paaiškinime. Jame nukentėjusysis detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad vairuojant automobilį pastebėjo iš toliau važiuojantį priekyje automobilį „Toyota“. Jam priartėjus prie transporto priemonės pastebėjo, kaip ji sustojo viduryje kelio ir pradėjo judėti atbulomis (matėsi, kaip automobilis „Toyota“ įjungė atbulinę pavarą, nes užsidegė atbulinės eigos šviesos indikatorius). Jis ėmė signalizuoti savo transporto priemonės garsiniu signalu, tačiau priekyje važiavęs automobilis toliau riedėjo, važiavo atbulas ir kliudė jo transporto priemonę. Nukentėjusysis A. G. išliko nuoseklus ir duodamas parodymus teisme.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis yra nekaltas dėl įvykusio eismo įvykio. 2021 m. vasario 4 d. paaiškinime R. G. paaiškino, kad vairuodamas transporto priemonę pristabdė, nes norėjo pasižiūrėti žvėrių praėjimo pėdas, po ko atleido stabdžio pedalą ir automobilis truputį pariedėjo atbulas. Pradėjus riedėti automobiliui sustabdė automobilį, tada pajuto barkštelėjimą ir pasižiūrėjęs atgal pastebėjo, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė kitas automobilis „Toyota“. Šie paaiškinimai užfiksuoti „Body“ kameros vaizdo-garso įraše. R. G. panašias aplinkybes nurodė ir 2021 m. vasario 5 d. paaiškinime bei duodamas parodymus teisme.

V. L. paaiškinime nurodė, kad važiavo kaip keleivis (priekinėje keleivio pusėje) kartu su R. G., kuris vairavo automobilį „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Važiuojant pajuto, kad automobilis pariedėjo atgal, po ko išgirdo barkštelėjimą ir pamatė, kad prie automobilio galo yra kitas automobilis. Tačiau V. L. negalėjo nurodyti, ar R. G. įjungė atbulinę pavarą ar ne, negirdėjo, kad A. G. būtų signalizavęs garsiniu signalu.

Eismo įvykio schemose pažymėtas transporto priemonių išsidėstymas įvykio vietoje (abi transporto priemonės išsidėsčiusios kairėje kelio pusėje), kelio plotis, transporto priemonių atstumas iki kelio kraštų, „Toyota 4 Runner“ ratų įspaudai sniege ir pažymėtas jų ilgis (2,15 m), atstumas nuo „Toyota 4 Runner“ priekinės ašies iki „Toyota 4 Runner“ ratų įspaudų sniege pradžios. Ant abiejų eismo įvykio schemų R. G. pasirašė. R. G. tvirtina, kad pasirašė dokumentus jų neperskaitęs, nes neturėjo skaitymo akinių, o dokumentų jam pareigūnai neperskaitė, tačiau jis eismo įvykio schemose prieštaravimų ar pastabų nenurodė. Taip pat „Body“ kameros vaizdo-garso įraše girdėti, kad R. G. supažindinant su dokumentais jis jokių prieštaravimų pareigūnams neišreiškė. R. G. taip pat nurodo, kad automobilis Toyota Corolla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) prieš atliekant matavimus buvo atitrauktas dideliu atstumu, tačiau, A. G. parodymai, liudytojų parodymai bei fotonuotraukos patvirtina, kad šis automobilis buvo patrauktas labai nedideliu atstumu (10-15 cm), jo vieta kelio ašies atžvilgiu liko nepakitusi, o R. G. automobilis išvis nebuvo patrauktas ir būtent prieš jį sniege yra su matavimo priemone užfiksuotos važiavimo atgal vėžės. Atsižvelgiant į visa, tai teismas neturi pagrindo abejoti eismo įvykio schemose nurodytų aplinkybių tikslumu.

R. G. bei Institucija į bylą taip pat pateikė eismo įvykio vietos fotonuotraukas bei vaizdo įrašą iš drono. Vaizdinėje medžiagoje fiksuota eismo įvykio vieta, transporto priemonės, automobilio „Toyota Corolla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinimai po eismo įvykio, šio automobilio padangų būklė, automobilių ratų įspaudai sniege. Fotonuotraukose matyti, kad automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nebuvo staigiai stabdyta ir slysta (ties ratais sniege matyti ratų įspaudai, ratai nepaliko slydimo žymės, nėra ratais sustumto sniego kauburėlio). Fotonuotraukose matyti, kad transporto priemonės po eismo įvykio nesusirėmusios, tarp jų yra nedidelis tarpas.

ANK 417 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė. ANK straipsniuose su blanketinėmis dispozicijomis objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai (objektas, pavojinga veika, dalykas, padarymo būdas, laikas, vieta, priemonės, aplinkybės, padariniai, priežastinis padarytos veikos ir kilusių įstatymo numatytų pavojingų padarinių ryšys) išsamiai atskleisti nebūna, o siekiant atskleisti visą nusižengimo sudėties turinį būtina vadovautis ir kitais teisės aktais.

R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET 9, 114, 119, 142, 147 punktų reikalavimų pažeidimą. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams (KET 114 punktas). Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 punktas). Gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą (KET 142 punktas). Vairuotojas gali pasitraukti iš savo vietos arba palikti transporto priemonę tik pasirūpinęs, kad ji savaime nepradėtų riedėti ir ja nepasinaudotų kiti asmenys (KET 147 punktas).

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turi laikytis visi su įvykiu susiję automobilių vairuotojai, tačiau sprendžiant asmenų, kaltų dėl eismo įvykio atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokias konkrečias specialias jo elgesį reglamentuojančias taisykles šis asmuo pažeidė (Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-421-319/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-12-557/2018).

Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklėse riedėjimo sąvoka panaudota tik 147 punkte, ją siejant su atvejais, kai transporto priemonė juda savaime, vairuotojo nevaldoma, o tie atvejai, kai transporto priemonė rieda vairuotojui esant už vairo, tiesiogiai KET neaptarti. KET nepateikta ir važiavimo sąvoka, todėl minėtų sąvokų turinys gali būti atskleistas tik taikant teisės aiškinimo metodus. KET 3.18 punkte numatyta, kad kitos taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos, be kita ko, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Artimiausia sąvoka važiavimui pateikta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalyje, kurioje numatyta, kad transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Aiškinant aptariamas KET nuostatas sistemiškai (atsižvelgiant į šių teisės normų santykį su kitomis KET nuostatomis, tiek šių teisės normų santykį su įstatymo nuostatomis), galima teigti, kad tie atvejai, kai transporto priemonė rieda vairuotojui sėdint už vairo (valdant transporto priemonę) yra laikytini važiavimu.

R. G. skunde pats nurodė, kad neišjungus variklio prieš užtraukiant rankinį stabdį pajuto, kad automobilis šiek tiek pariedėjo atgal; greitai nuspaudė stabdį ir sustabdė savo automobilį. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad jis galėjo valdyti transporto priemonę (vairu keisti važiavimo kryptį, stabdyti transporto priemonę pedalu ar rankiniu stabdžiu). Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė atbula nuriedėjo 2,15 m. R. G. teismo posėdžio metu nesutikdamas nurodė, kad jo automobilis pariedėjo ne daugiau 1,5 m. Teismas jau pažymėjo, kad šioje byloje kaip įrodymu remiasi įvykio schemomis (kuriose pažymėtas R. G. vairuoto automobilio įspaudų sniege ilgis); šią aplinkybę patvirtina ir Institucijos pateiktos fotonuotraukos su ratų įspaudais ir matavimo rulete bei „Body“ kameros įrašas, kuriame užfiksuota matavimų atlikimo eiga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 1,5 m, tiek 2,15 m, yra reikšmingo dydžio atstumai vertinant transporto priemonės judėjimą atbulomis. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą transporto priemonės nujudėtą atstumą bei tai, kad R. G. galėjo valdyti transporto priemonę, laikytina, kad jis eismo įvykio metu važiavo transporto priemone.

Akivaizdu, kad R. G. šiuo atveju nepažeidė KET 147 punkto reikalavimų, nes pastarasis nebuvo palikęs savo vietos ar transporto priemonės, kai ši judėjo atbula. Jis taip nepažeidė ir KET 142 punkto reikalavimų, nes transporto priemonę buvo sustabdęs gyvenvietėje, adresu Grabių g., Grabių kaimas, Klaipėdos rajono savivaldybė, kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tačiau R. G. važiavo atbulas, todėl turėjo duoti kelią už jo važiavusiam A. G.. Iš R. G. paaiškinimų matyti, kad jis, važiuodamas atbulas, A. G. net nematė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. G. pažeidė KET 114 punkto reikalavimus, o taip pat ir KET 119 punkto reikalavimus, nes važiavo laikydamasis kairės, o ne dešinės kelio pusės. Kadangi veikos kvalifikavimui pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį pakanka konstatuoti, kad buvo pažeisti KET reikalavimai, nenumatyti kituose ANK straipsniuose, konstatuotina, kad jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatymas tos aplinkybės ar būtent R. G. veiksmais buvo sukeltas eismo įvykis, turės reikšmės sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, pasisakytina ir dėl to, ar tarp R. G. padaryto KET pažeidimo ir kilusio eismo įvykio yra priežastinis ryšys.

Priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos KET, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės KET pažeidimą. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir įstatyme numatytų padarinių atsiradimo. Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas KET reikalavimų, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, jog KET pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, kurio asmens veiksmai nulėmė eismo įvykio kilimą, nėra svarbu, kas pirmas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Esminę reikšmę turi tai, kieno padarytas pažeidimas nulėmė eismo įvykį, kurio metu atsirado įstatyme numatytos pasekmės.

Iš aptartos bylos medžiagos matyti, kad eliminavus iš eismo įvykio priežastingumo grandinės R. G. padarytus KET 114 ir 119 punktų pažeidimus, eismo įvykis nebūtų įvykęs, net ir tuo atveju, jeigu A. G. būtų važiavęs priešingos krypties juostoje. Nepriklausomai nuo A. G. pasirinktos eismo juostos, t. y. net jeigu būtų galima be jokių abejonių konstatuoti, jog A. G. važiavo priešingos krypties juosta, susidariusioje situacijoje (R. G. važiuojant atbulomis kairėje kelio pusėje ir nepraleidžiant už jo važiuojančio A. G.), jis nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo. Aptartos aplinkybės rodo, kad būtent R. G. veiksmai buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti.

Pagal KET 142 punktą aptariamoje situacijoje teisę sustabdyti automobilį kairėje kelio pusėje turėjo ne tik R. G., bet ir A. G., ką pastarasis ir padarė prieš pat įvykstant eismo įvykiui, tai yra, A. G. pamatęs, kad kairėje kelio pusėje sustojo R. G. vairuojamas automobilis, suabejojo, ar sugebės prasilenkti su šia transporto priemone ir taip pat sustabdė automobilį kairėje kelio pusėje. Tai, kad A. G. aptariamoje situacijoje sustojo, patvirtinta A. G. parodymai, fotonuotraukos, kuriose matyti, kad A. G. automobilis stabdomas neslydo ir nepaliko sniego kauburėlio, bei fotonuotraukos, kuriose matyti, kad A. G. automobilis buvo apgadintas nežymiai (akivaizdu, kad apgadinimai būtų buvę didesni, jeigu A. G. nebūtų stabdęs automobilio). Dėl šios priežasties neturi teisinės reikšmės tai ar A. G. padangos buvo nusidėvėjusios ar ne, ar jos atitiko reikalavimus ar ne, nes nepriklausomai nuo jų būklės A. G. sugebėjo automobilį prieš eismo įvykį sustabdyti.

Atsižvelgiant į tai, R. G. nurodomos aplinkybės, kad ne jis, o A. G. atsitrenkė į jo vairuotą automobilį, yra vertintinos kaip gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę bei siekis išvengti žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 9 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-439-2021 (ROIK: 21128204332) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Paskirta administracinė nuobauda – nėra aiškiai per griežta, t. y. administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o R. G. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 9 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-439-2021 (ROIK: 21128204332) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė