- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- AN2-421-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00167-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Advokatai
- Romualdas Matonis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo (toliau – Institucija) ir R. E. atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo R. E. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių grupės specialistės A. Č. 2018 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu R. E. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir nubausta administracine nuobauda – įspėjimu. Ji buvo nubausta už tai, kad 2017 m. gruodžio 16 d., 16.00 val., kelio (duomenys neskelbtini) 10,65 km, vairavo velkamą automobilį „Mercedes Benz“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl velkančiojo ir velkamojo automobilių junginio gabaritų bei dėl patogesnio apsisukimo negalėjo apsisukti iš kraštinės padėties, t. y. nuo važiuojamosios dalies vidurio linijos, todėl suko ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi, atitinkamo krašto, t. y. nuo važiuojamosios dalies vidurio linijos, o nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikinusi, kad tai nekliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko į automobilį „Mercedes Benz“ atsitrenkė automobilis „Audi“ ir buvo apgadintos abi minėtos transporto priemonės. Tokiu būdu pažeidė KET 9 bei 107 punktų reikalavimus
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu R. E. apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jos atžvilgiu nutraukti, grąžinti bylą Marijampolės AVPK dėl V. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino Institucijos 2018 m. kovo 13 d. priimtą nutarimą, kuriuo R. E. nubausta dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir administracinio nusižengimo teiseną R. E. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį nutraukė ( ANK 591 str. 1 d. 1 p. ). Teismas motyvuojamojoje priimto procesinio sprendimo dalyje nurodė, kad R. E., būdama velkamosios transporto priemonės vairuotoja, šioje situacijoje negalėjo įtakoti apsisukimo manevro ir tinkamo KET 107 punkto laikymosi, kadangi jos vairuojama transporto priemonė nebuvo savarankiškai valdoma, jos manevro atlikimo eiga priklausė nuo velkančiosios transporto priemonės vairuotojo veiksmų, o šių KET reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti velkančiosios transporto priemones vairuotojas G. Ž..
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde Institucija prašo apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir palikti galioti šioje byloje 2018 m. kovo 13 d. priimtą Institucijos nutarimą. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. E., būdama velkamosios transporto priemonės vairuotoja, šioje situacijoje negalėjo įtakoti apsisukimo manevro ir tinkamo KET 107 punkto laikymosi. Apelianto teigimu, apylinkės teismas klaidingą išvadą padarė dėl to, kad R. E. ir G. Ž. vairuojamus automobilius prilygino transporto priemonių junginiui. Nurodo, kad tokia situacija buvo aptarta 2015 m. vasario 26 d. Kauno apygardos teismo byloje Nr. ATP-163-582/2015 priimtoje nutartyje, kurioje nurodoma, kad tokį veiksmą, kai vienas ant lanksčios vilkties pagalba velka kitą, reglamentuoja Kelių eismo taisyklių XXVIII skyriaus taisyklės ir jame transporto priemonių jungties sąvoka nevartojama. Transporto priemonių vilkimo procese dalyvauja dvi atskiros transporto priemonės ir du vairuotojai, kurie turi veikti savarankiškai, abu atsižvelgdami į KET 216 - 218 ir 220 punktus. Institucijos vertinimu, R. E., nors ir vairuodama lanksčiąja vilktimi velkamą automobilį, turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti apsisukimo trajektoriją, pamačiusi besiartinantį automobilį, stabdyti, signalizuoti garso signalu, tačiau to nepadarė, dėl ko įvyko eismo įvykis.
5. R. E. atstovas advokatas R. Matonis apeliaciniame skunde prašo 2018 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarimą iš esmės palikti nepakeistą, tik pašalinti šio nutarimo motyvuojamojoje dalyje esančią teismo išvadą, kad apsisukimo manevrą pradėjo velkančios transporto priemonės vairuotojas G. Ž., kuris turėjo užtikrinti KET 107 punkto reikalavimų vykdymų. Apeliantas teisinga laiko teismo išvadą apie tai, kad nagrinėtoje eismo įvykio situacijoje R. E. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Jo nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, privalo patikrinti tiktai, ar teisėtai ir pagrįstai administracinė nuobauda paskirta skundą padavusiam asmeniui, o kitų eismo dalyvių veiksmų nevertinti teisės taikymo aspektu, kadangi toks teisinis vertinimas gali tapti pakankamu teisiniu pagrindu tokio asmens atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną, o vėliau ir paskirti administracinę nuobaudą. Todėl mano, kad teismo išvada apie G. Ž. veiksmų (ne)atitikimą KET 107 straipsnio reikalavimams padaryta be teisėto pagrindo suponuojant kito asmens, kuris šiame procese netgi nėra dalyvaujantis asmuo, kaltę. Be to, skunde jis teigia, kad R. E. skundas buvo grindžiamas visiškai kitomis faktinėmis aplinkybėmis.
Atsiliepimas
6. R. E. atstovas advokatas R. Matonis pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriame prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Institucijos ir R. E. atstovo advokato R. Matonio apeliaciniai skundai netenkinami.
8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl Institucijos skundo
9. Institucija apeliacinio skundo prašymą palikti galioti jos priimtą nutarimą dėl R. E. pripažinimo kalta ir jos nubaudimo, grindė Kelių eismo taisyklių XXVIII skyriaus normų analize bei Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-163-582/2015 priimta nutartimi, kur konstatuota, kad kai vienas automobilis ant lanksčios vilkties pagalba velka kitą, transporto priemonių jungties sąvoka nevartojama, nes transporto priemonių vilkimo procese dalyvauja dvi atskiros transporto priemonės ir du vairuotojai, kurie turi veikti savarankiškai, abu atsižvelgdami į KET 216 - 218 ir 220 punktus. Apygardos teismas su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, paneigtus byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. Apylinkės teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje esančius duomenis ir juos tinkamai įvertino.
9.1. Visų pirma pažymėtina, kad Institucijos skunde nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje įvykusio eismo įvykio aplinkybės nėra tapačios, todėl šiuo konkrečiu atveju vadovautis joje padarytomis išvadomis nėra objektyvaus pagrindo. Taip pat Institucijos skunde be pagrindo teigiama, kad apylinkės teismas klaidingą išvadą dėl R. E. veiksmuose nesant ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarė dėl to, kad jos ir G. Ž. vairuojamus automobilius prilygino transporto priemonių junginiui. Kaip matyti iš skundžiamame nutarime teismo atliktos suriktų duomenų analizės, teismo buvo sprendžiama dėl R. E. atsakomybės kaip savarankiškai valdytos transporto priemonės vairuotojos, tačiau jos kaltei pagrįsti nebuvo nustatyta pakankamai įrodymų.
9.2. Kaip teisingai nurodė skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, kadangi ANK 417 straipsnio 8 dalies norma yra blanketinė, konkretūs pažeisti KET punktai yra nustatomi pagal konkrečias įvykio aplinkybes. Šiuo atveju R. E. buvo nurodyti KET 9 ir 107 punktų reikalavimų pažeidimai. Teismas nurodė, kad KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turėjo laikytis visų su įvykiu susijusių automobilių vairuotojai, tačiau sprendžiant asmenų, kaltų dėl eismo įvykio atsakomybės klausimą, būtina nustatyti, kokias konkrečias specialias jo elgesį reglamentuojančias taisykles šis asmuo pažeidė. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad R. E. pažeidė ir KET 107 punkto reikalavimus. Šiame punkte nurodyta, kad kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.
9.3. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatavo kad R. E. vairuojamas automobilis, kurį lanksčia vilktimi tempė G. Ž. vairuojamas automobilis, o ir visas šis junginys, apsisukimo manevrą dėl junginio gabaritų pradėjo ne nuo važiuojamosios dalies ašinės linijos, o nuo dešinio krašto. Tokiu atveju būtina laikytis KET 107 punkto reikalavimo, kad tokį manevrą galima atlikti tik tada, kai tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas neakcentavo, kad G. Ž. ir R. E. automobiliai yra kaip junginys, o vertino abiejų automobilių vairuotojų veiksmus, tačiau įvertinęs konkrečiai susiklosčiusias aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad apsisukimo manevrą pradėjo velkančiosios transporto priemones vairuotojas G. Ž., o R. E., šioje situacijoje negalėjo įtakoti apsisukimo manevro ir tinkamo KET 107 punkto laikymosi, kadangi buvo velkamosios transporto priemonės vairuotoja ir jos vairuojamo automobilio manevro atlikimo eiga priklausė nuo velkančiosios transporto priemonės vairuotojo veiksmų.
9.4. Institucija skundą grindžia ir tuo, kad pagal KET 216 - 218 ir 220 punktus, Transporto priemonių vilkimo procese dalyvauja dvi atskiros transporto priemonės ir du vairuotojai, kurie turi veikti savarankiškai. Tačiau įvertinus šias taisykles, aukštesnysis teismas nesutinka su Institucijos išvada, kad jos patvirtina abiejų vairuotų savarankišką veikimą. KET 214 - 217 punktuose detaliai išdėstyti reikalavimai ir draudimai abiems transporto priemonėms, tiek velkančiajai, tiek ir velkamajai, tačiau 218 punkte aiškiai nurodyta, kad velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šio skyriaus reikalavimų. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad velkančiosios, kaip pilnai atitinkančios visus techninius reikalavimus transporto priemonės vairuotojas, kuris prisiėmė atsakomybę kelyje vilkti kitą transporto priemonę, kurioje nors ir yra vairuotojas, tačiau yra netekusi kai kurių reikalingų funkcijų judėti savarankiškai, yra atsakingas ne tik už taisyklių, reglamentuojančių transporto priemonių vilkimą, bet ir apskritai už visų saugaus eismo taisyklių laikymąsi. Todėl šioje situacijoje R. E. negali būti pripažinta kalta pažeidusi KET 107 punkto reikalavimus ir būti nubausta. O Institucijos teiginys, kad ji, nors ir vairuodama lanksčiąja vilktimi velkamą automobilį, turėjo galimybę savarankiškai pasirinkti apsisukimo trajektoriją ar imtis kitų veiksmų, galinčių padėti išvengti eismo įvykio, laikytini deklaratyviais.
Dėl advokato R. Matonio apeliacinio skundo
10. R. E. atstovas apeliaciniame skunde nesutiko su ta nutarimo dalimi, kuria apylinkės teismas vertino kito asmens veiksmus ir nurodė, jog nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, teismas privalo patikrinti tik tai, ar teisėtai ir pagrįstai administracinė nuobauda paskirta skundą padavusiam asmeniui, o kitų eismo dalyvių veiksmų nevertinti teisės taikymo aspektu, kadangi toks teisinis vertinimas gali tapti pakankamu teisiniu pagrindu tokio asmens atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną.
10.1. Aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinės atsakomybės tikslas yra teisinėmis priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas gali būti užtikrintas tik išsamiai ištiriant administracinių nusižengimų aplinkybes ir kaltus dėl šių pažeidimų asmenis patraukiant atsakomybėn. Tą patvirtina ir ANK 641 straipsnis, nurodantis, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10.2. Esant įvykusiam eismo įvykiui, svarbu nustatyti, kokie kelių eismo taisyklių reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė, svarbu nustatyti eismo įvykio kaltininką (kaltininkus), ar buvo padaryti administraciniai nusižengimai, kas juos padarė ir tinkamai pritaikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju Institucijos 2018 m. kovo 13 d. nutarimu buvo nustatyta, jog Kelių eismo taisykles pažeidė R. E., tačiau ši nesutiko su tokiu sprendimu ir nutarimą skundė apylinkės teismui. Teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, padarė išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų R. E. kaltei pagrįsti, o pagal nustatytas aplinkybes, t. y., kad apsisukimo manevrą pradėjo ne R. E., o velkančiosios transporto priemones vairuotojas G. Ž., padarė išvadą, jog jis ir turėjo užtikrinti KET 107 punkto reikalavimų vykdymą.
10.3.Aukštesnysis teismas visiškai nesutinka su skundo teiginiu, kad toks aplinkybių įvardijimas laikytinas asmens veiksmų teisiniu vertinimu, galinčiu tapti pakankamu teisiniu pagrindu tokio asmens atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nes, apylinkės teismas visiškai nesprendė dėl G. Ž. kaltės ar nekaltumo, ir tuo klausimu nepadarė jokių galutinių išvadų. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje, aptaręs aplinkybę dėl G. Ž. veiksmų vertinimo, nesivadovavo ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis ir nepriėmė sprendimo grąžinti bylą Institucijai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl papildomų bylos aplinkybių, susijusių su vairuotojo G. Ž. veiksmų vertinimu, nustatymo.
11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą sprendimą, todėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir R. E. atstovo advokato R. Matonio apeliaciniai skundai atmestini, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo ir R. E. atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinių skundų netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.