Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs E. J. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialisto G. V. 2014-08-19 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-16965013-14, E. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta - 100 Lt bauda už tai, kad ji 2014-08-11, 17.39 val. (duomenys neskelbtini). sankryžoje vairuodama V. J. TP Honda Civik, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidi velkančiosios TP Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, iškilus kliūčiai kelyje, nespėjo laiku sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į velkančiąją transporto priemonę Audi 80, eismo įvykio metu apgadintos abi įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p. ir 132 p. reikalavimus.

Šį nutarimą E. J. apskundė Šakių rajono apylinkės teismui.

Atmetęs E. J. skundą, Šakių rajono apylinkės teismas 2014-12-29 nutartimi, paliko nepakeistą 2014-08-19 Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialisto G. V. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis E. J. skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. J. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.

Pažeidėja E. J. neigia savo kaltę dėl jai inkriminuoto ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdama, jog pateiktas kaltinimas ATPK protokole pagal KET 132 punktą prasilenkia su teisine logika yra išgalvotas, nemotyvuotas, todėl nepagrįstas ir naikintinas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjos E. J. kaltė dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. E. J. kaltę dėl jai inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 8-9), policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, rašytame iš karto po įvykio užfiksuoti duomenys (b.l. 6), nukentėjusiojo V. J. paaiškinimai iš karto po įvykio (b. l. 16), suinteresuoto asmens N. D. paaiškinimai iš karto po įvykio (b. l. 15) bei jos parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 58-59), liudytojo J. K. paaiškinimai iš karto po eismo įvykio (b. l. 18). Eismo įvykio aplinkybes patvirtina ir eismo įvykio vietos planas (b.l. 19) fotonuotraukos (b.l. 20-26), eismo įvykio aplinkybių taip pat neneigia ir pati pareiškėja E. J. bei kiti eismo įvykio dalyviai.

Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog teismui pateiktų faktinių duomenų visuma, patvirtina, kad pareiškėja E. J. tikrai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. pažeisdama KET 9 p. ir 132 p. reikalavimus.

Pareiškėjos E. J. įsitikinimu jos senelio vairuojamas automobilis (velkantysis) ir jos vairuojamas automobilis (velkamasis) buvo sukabintas lanksčia vilktimi, todėl sudarė transporto priemonių junginį, kuris važiavo, kaip viena transporto priemonė. Dėl šios priežasties dviratininkei N. D. surašytas ATPK protokolas, išskaidant transporto priemones į atskirus vienetus yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi šiuo konkrečiu atveju dviratininkė nedavė kelio transporto priemonių junginiui, nes sukabintos transporto priemonės važiavo, kaip vienetas.

Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog tokį veiksmą, kai vienas automobilis lanksčios vilkties pagalba velka kitą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių XXVIII skyrius ir jame transporto priemonių junginio sąvoka nevartojama. Transporto priemonių vilkimo procese dalyvauja dvi atskiros transporto priemonės ir du vairuotojai, kurie turi veikti savarankiškai, atsižvelgdami į KET 216 - 218 ir 220 punktų reikalavimus, todėl E. J. skundo argumentas, jog velkamasis ir velkantysis automobiliai, kurie buvo sukabinti lanksčia vilktimi sudarė transporto priemonių junginį, kuris važiavo, kaip viena transporto priemonė, atmestinas kaip nepagrįstas.

Aukštesniojo teismo vertinimu Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyr. specialisto G. V. 2014-08-19 nutarime pagrįstai nurodyta, jog E. J., vairuodama transporto priemonę, buvo neatidi velkančiosios transporto priemonės Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. iškilus kliūčiai kelyje, nespėjo laiku sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į velkančiąją transporto priemonę Audi 80. Pažymėtina, jog kiekvienas vairuotojas sėsdamas prie automobilio, kuris bus velkamas, vairo, turėtų žinoti, jog velkamą automobilį vairuoti yra gerokai sunkiau nei važiuojant įprastai. Kadangi daugelio automobilių darbinio stabdžio ir vairo sistemų efektyvumas priklauso nuo variklio veikimo, varikliui nesant užvestam, šių sistemų stiprintuvai neveikia, todėl stabdymo efektyvumas yra mažas, o stabdyti reikia intensyviai, todėl reikia stabdymą pradėti dar labiau iš anksto. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėja E. J., apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 58), nurodė, kad jos transporto priemonė buvo velkama su neužvestu mašinos varikliu, kas neabejotinai patvirtina, jog pareiškėja dėl automobilio sumažėjusių techninių galimybių turėjo būti ypatingai dėmesinga, tam, kad netikėtai stabdant velkančiajai transporto priemonei, efektyviai ir laiku sustabdyti savo vairuojamą (velkamąją) transporto priemonę, tačiau buvo neatidi ir to nepadarė.

Apeliaciniame pareiškėjos skunde taip pat keliamas klausimas, jog būtent N. D. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga: jei N. D., privažiavusi nelygiareikšmių kelių sankryžą būtų laikiusis visų būtinų atsargumo priemonių ir būtų davusi kelią pagrindine iš kairės pusės artėjančiam transporto priemonių junginiui, automobiliu susidūrimas nebūtų įvykęs ir nebūtų atsidarę padariniai.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog 2014-08-12 N. D. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 12-13), kuriame nurodyta, jog N. D. 2014-08-11 17.39 val. vairuodama dviratį šalutine Mokyklos gatve ir sukdama į kairę nepraleido pagrindine Suvalkiečių gatve atvažiuojančios TP Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi 80 ir dviratis, tokiais savo veiksmais N. D. pažeidė KET 66 p., 8 p. ir kelio ženklo Nr. 203 reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 131 str. 4 d. Vadovaujantis ATPK 260¹ str. N. D. pasirašytinai buvo pasiūlyta iki 2014-08-28 į VMI sąskaitą sumokėti 70 Lt baudą.

Aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog administracinio nurodymo surašymas N. D., nepažeidė ATPK 260¹ str. numatytų pagrindų ir sąlygų, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad dėl dviratininkės N. D. veiksmų būtų apgadintas Audi 80 automobilis ir padaryti turtiniai nuostoliai. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų pareiškėja, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta ar, kad jos nebuvo tinkamai įvertintos. N. D. neteisėti veiksmai, kuriais ji pažeidė KET 66 p., 8 p. ir kelio ženklo Nr. 203 reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 131 str. 4 d., jau buvo įvertinti ir N. D. buvo nubausta administracine tvarka, todėl pakartotinai pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu pagal BK 131 str. 4 d., nėra jokio teisinio pagrindo.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, jame išdėstytais argumentais, nėra, jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.