Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino priimti palikimą pratęsimo, suinteresuoti asmenys E. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas G. S. Tėvui įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus: 80/317 dalis 3,17 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); 25/98 dalis 0,98 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizacijos šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Tėvas prieš mirtį testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Terminą praleido dėl svarbių: tik po tėvo G. S. mirties jai tapo žinoma, kad jos gimimo liudijime tėvu įrašytas buvęs jos motinos B. P. sutuoktinis A. P., o ne jos biologinis tėvas G. S. Todėl 2023 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1710-470/2022 įsiteisėjo 2023 m. balandžio 18 d. Į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi 2023 m. birželio 13 d., teismo sprendimas civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo Nr. e2YT-178-939/2024 įsiteisėjo 2024 m. birželio 28 d., gimimo liudijimas, kuriame tėvu nurodytas G. S., išduotas (duomenys neskelbtini). Dėl sunkios finansinės padėties naudojosi valstybės teikiama garantuojama teisine pagalba, tačiau sprendimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo reikalingas laikas, todėl tėvystės nustatymas užtruko, o neturėdama giminystės ryšį patvirtinančio dokumento negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Dėl G. S. palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo 2021 m. birželio 21 d. kreipėsi Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas. Taigi, nėra kitų asmenų, kurių teises ir teisėtus interesus pažeistų termino palikimui priimti atnaujinimas. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyti G. S. vaikai: G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis E. S. į tėvo palikimą nepretenduoja, jokių aktyvių veiksmų dėl jo priėmimo neatliko. Pareiškėjos nuomone, neegzistuoja aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus; taip pat nėra pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka (el. b. 1–3).

Prašymą nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka; apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį 2024 m. rugpjūčio 12 d. paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 577 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. S. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Gyventojų registro duomenimis, G. S. mirė nevedęs, turėjo du vaikus: G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Kad mirusysis G. S. yra pareiškėjos G. P. tėvas, patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-178-939/2024 bei gimimo įrašas (el. b. l. 10, 31–32). Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad G. S. įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus: 80/317 dalis 3,17 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 25/98 dalis 0,98 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus, kanalizacijos šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) (el. b. 12–18). Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po G. S. mirties kreipėsi VĮ Turto bankas; palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika; nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų (el. b. 19–20). Iš Varėnos r. 2-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. S., palikimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas (el. b. l. 22).

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pareiškėja G. P. yra G. S. dukra, G. S. mirė (duomenys neskelbtini), tad trijų mėnesių terminas priimti palikimą yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą pratęsti, nurodo, kad jį praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių. Iš prie pareiškimo pridėtų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 5 tėvu buvo įrašytas A. P. (el. b. l. 23). Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1710-470/2022 nustatyta, kad A. P. nėra G. P. tėvas, o ji nėra jo duktė (el. b. l. 24–29). Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-178-939/2024 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. P. tėvas yra G. S., miręs (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 31–32). Gimimo įrašas, kuriame G. P. tėvu įrašytas G. S., išduotas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-115/2010).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, nustatytu terminu nepriėmusi palikimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės (nežinojimas, kad gimimo liudijime tėvu įrašytas ne jos biologinis tėvas, neturėjimas giminystės ryšį patvirtinančio dokumento) galėjo turėti įtakos tam, jog ji negalėjo laiku realizuoti savo teisių į po tėvo mirties atsiradusį palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pareiškėja, gavusi giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą, iš karto kreipėsi teisinės pagalbos ir buvo paruoštas pareiškimas teismui dėl praleisto termino atnaujinimo. Byloje suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad terminas pareiškėjai būtų atnaujintas. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Pareiškėja yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos už suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.