Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. B., D. B. ir Z. B. gynėjo advokato Mindaugo Kaziukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo K. B., D. B. ir Z. B. pripažinti kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, ir K. B. paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, D. B. – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, Z. B. – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Dėl nuteistosios K. B. apeliaciniame skunde pažymima, kad ji yra vieniša motina, auginanti mažametę dukrą, todėl skiriant bausmę turi būti atsižvelgta, jog nuteistajai skiriama bausmė sukels pasekmes ir jos dukrai. Pabrėžiama, kad K. B. paskutinių trijų mėnesių gautas darbo užmokestis lygus arba mažesnis nei minimali mėnesinė alga, t. y. 730 Eur. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad byloje nėra duomenų apie sudėtingesnes K. B. galimybes užsidirbti gauti daugiau pajamų, nes nuteistoji yra išsituokusi ir viena augina dukrą, todėl neturi laiko ir galimybės dirbti papildomo darbo (šios aplinkybės buvo žinomos pirmosios instancijos teismui). Šiuos skundo teiginius patvirtina prie apeliacinio skundo pridedami dokumentai.

5. Teismo posėdžio metu nuteistųjų K. B., D. B. ir Z. B. gynėjas advokatas prašė nuteistųjų apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies: dalyje dėl nuteistųjų K. B. ir D. B. atmestinas, dalyje dėl Z. B. – tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistųjų K. B., D. B. ir Z. B. gynėjo apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai neginčija nustatytų nusikalstamų veikų aplinkybių ar nuteisėtųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistuosius pripažino kaltais padarius BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia nuteistiesiems skirtų bausmių pagrįstumo ir teisingumo klausimą.

8. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1-8 punktai). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020). Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti bei įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistam asmeniui skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pagal kasacinio teismo praktiką bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-719/2022).

11. Pabrėžtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

12. Visi nuteistieji skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais padarę BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Taigi, teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau minėtomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir pateikta teismų praktika bausmių skyrimo kontekste, kiekvieno nuteistojo atžvilgiu vertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis, spręsdamas bausmių rūšių ir jų dydžių klausimus, ir ar nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Dėl K. B. skirtos bausmės

13. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai K. B. skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliaciniu skundu prašoma šią bausmę pakeisti laisvės apribojimo bausme.

14. Atsižvelgdama į skundžiame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės K. B. skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į K. B. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą ir rūšį – nuteistoji padarė nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis) tyčinį nusikaltimą. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta K. B. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad skiriant bausmę buvo analizuoti bei įvertinti ir nuteistosios asmenybę apibūdinantys duomenys – neteista (1 t., b. l. 147-148), nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. administracine tvarka bausta du kartus, turi galiojančių nuobaudų, viena iš jų sumokėta (1 t., b. l. 149-150). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. B., visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, nustatė ir įvertino teisingai.

15. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad K. B. nuo 2020 m. birželio 11 d. darbo santykiais yra susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 152-153), vadinasi, yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad K. B. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, nagrinėjamu atveju nenustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bausmės tikslus ir paskirtį nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka baudos bausmė.

16. Kaip jau buvo minėta, teismas bausmę skiria jos dydį skaičiuodamas pagal sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. B. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ patvirtintas bazinį bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei nuteistosios atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nuteistajai baudos dydis skundžiamu nuosprendžiu nustatytas žymiai mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą galimas baudos bausmės vidurkis už nesunkų nusikaltimą, t. y. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio.

17. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad K. B. skirta bausmė laikytina per griežta, nes nuteistoji turi mažametę dukrą, todėl nuteistajai skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į jos dukros interesus (2 t., b. l. 59). Pažymėtina, kad neigiamos pasekmės, kurias sukelia nuteistam asmeniui skiriama bausmė, yra neišvengiamos, jeigu baudžiamasis procesas užbaigiamas bausmės skyrimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistosios nusikalstamo veikimo metu jos dukra jau buvo gimusi, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog mažametės dukros auginimas nesulaikė K. B. nuo nusikalstamo elgesio, nors K. B. galėjo suprasti, kad už nusikalstamą veikimą gresiančios pasekmės neišvengiamai gali apsunkinti ne tik jos pačios, bet ir jos dukros finansinę situaciją, tačiau nusikalstamo elgesio neatsisakė.

18. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnio 2 dalį nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Vadinasi, pagal bendrą taisyklę nuteistajam paskirta bauda turi būti sumokama per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendį priimantis teismas turi diskrecijos teisę ir gali nustatyti kitokį šios bausmės įvykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įpareigojo K. B. 100 MGL dydžio baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taigi, bausmę skyręs teismas atsižvelgė į nuteistosios individualią situaciją ir nustatė ilgesnį nei įprastai skiriamą baudos sumokėjimo terminą.

19. Nors bausmės tikslai turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį, tačiau bausmės tikslas – nubausti – yra neatsiejama bausmės dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skirtinos bausmės rūšį ir skyrė proporcingo, nusikalstamos veikos ir nuteistosios asmenybės pavojingumą atitinkančio dydžio bausmę, juo labiau kad nuteistajai nustatytas penkerių mėnesių terminas skirtas baudai sumokėti.

20. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019). Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo paduotas tik nuteistųjų gynėjo apeliacinis skundas, kuriuo iš esmės prašoma nuteistajai K. B. skirti griežtesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimą. Be kita ko, pažymėtina, kad bausmė negali būti griežtinama tik dėl to, nes nuteistam asmeniui griežtesnė bausmė būtų „patogesnė“ ir jos įvykdymas nesukeltų nuteistajam nepageidaujamų pasekmių.

21. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistajai K. B. kilsiančios pasekmės dėl baudos bausmės įvykdymo yra neproporcingos ir neteisingos, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, kurią privaloma sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neprieštarauja teisingumo principui. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą dalyje dėl K. B. skirtos bausmės atmesti.

Dėl D. B. skirtos bausmės

22. Apylinkės teismo nuosprendžiu D. B. skirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, nustatant aštuoniolikos mėnesių jos sumokėjimo terminą. Apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam D. B. pakeisti bausmę ir skirti laisvės apribojimą. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, dėl kurių bausmė šiam nuteistajam turėtų būti keičiama.

23. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad D. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl kurio padarymo neprisipažino, o jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl šių aplinkybių nuteistajam pagrįstai paskirta BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos bausmė.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiame nuosprendyje tinkamai nustatytos ir išsamiai apibrėžtos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – D. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaip jau minėta, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, kad D. B. yra neteistas (1 t., b. l. 136), pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. duomenis administracine tvarka baustas du kartus, skirtos baudos sumokėtos (137-139). Pažymėtina, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis D. B. pavėžėju dirbo tik vieną mėnesį, tačiau pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis nuo 2021 m. gegužės 13 d. yra įregistruotas kaip užsiimantis individualia veikla (1 t., b. l. 141), vadinasi, turi galimybę tokia veikla verstis ir toliau ir gauti papildomų pajamų. Be to, pabrėžtina, kad nuteistasis yra darbingas, jauno amžiaus asmuo, todėl nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios suponuotų išvadą, kad nuteistasis D. B. neturi ir per aštuoniolikos mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo laikotarpį neturės finansinių galimybių įvykdyti jam paskirtą bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje nurodė, kad D. B. yra pradinio išsilavinimo, todėl po privalomosios karinės tarnybos galėtų dirbti tik nekvalifikuotą darbą, tačiau apeliaciniame skunde teisingai atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teiginys yra klaidingas, nes nuteistasis D. B. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą (2 t., b. l. 61-62). Šie apeliacinio skundo argumentai tik patvirtina ir dar labiau sustiprina teisėjų kolegijos įsitikimą, kad nuteistojo D. B. galimybės įvykdyti jam skirtą bausmę nėra apribotos.

25. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat pažymi, kad nuteistasis D. B. po privalomosios karo tarnybos, t. y. 2022 m. vasarą, planuoja stoti į aukštąją mokyklą, todėl nėra žinoma, kada nuteistasis įsidarbins ir galės pradėti vykdyti paskirtą bausmę, nes ypač pirmaisiais studijų metais studentas neturi galimybės derinti studijų ir darbinės veiklos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai laikytini deklaratyviais apelianto pasvarstymais, neturinčiais objektyvaus pagrindimo, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistajam skirta 80 MGL dydžio bauda laikytina neproporcinga, prieštaraujančia teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliaciniu skundu prašoma nuteistajam skirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau nurodoma, jog nuteistasis D. B. nuo (duomenys neskelbtini) atlieka privalomąją karo tarnybą (1 t., b. l. 96). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmės paskyrimas nebūtų suderinamas su atliekama karo tarnyba, nes būtų apsunkintas įpareigojimų ar draudimų vykdymas. Pabrėžtina, kad teisingumo principui prieštarauja teik per griežta, tiek per švelni bausmė, o teismas privalo bausmę skirti nepažeisdamas baudžiamajame įstatyme nustatytų reikalavimų.

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas D. B. padarytą nusikalstamą veiką ir jo paties asmenybę apibūdinančius duomenis, pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. skiriant baudos bausmę ir nustatant jos dydį – 80 MGL, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nustatant tokį baudos sumokėjimo terminą, atsižvelgta ir į tai, kad D. B. iki (duomenys neskelbtini) atlieka nuolatinę privalomąją karo tarnybą. Įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistajam paskirtos baudos dydis turi būti mažinamas, koreguojamas jos sumokėjimo terminas ar ji turėtų būti keičiama griežtesne – laisvės apribojimo – bausme, nes apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nuteistajam skirtos baudos dydis ar aštuoniolikos mėnesių jos įvykdymo terminas nepagrįstas ir aiškiai prieštaraujantis teisingumo principui.

Dėl Z. B. skirtos bausmės

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Z. B. skirta 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, kurią apeliaciniu skundu prašoma sumažinti iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, o jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis Z. B. yra neteistas (1 t., b. l. 144), taip pat iš Administracinių nusižengimų registro matyti, jog nuteistasis nėra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142-143). Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad Z. B. nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o nuteistasis iš esmės yra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir savo elgesiu jų nepažeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skirtinos bausmės rūšį, tačiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo Z. B. sveikatos būklės ir finansinės padėties, sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistajam skirtos baudos dydis skundžiamu nuosprendžiu nustatytas netinkamai, 80 MGL dydžio bauda laikytina prieštaraujančia teisingumo principui, dėl to šis dydis mažintinas.

29. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nuteistasis Z. B. yra garbaus amžiaus pensininkas, negaunantis jokių papildomų pajamų. Be to, iš prie skundo pateiktų nuteistojo medicininių dokumentų matyti, kad Z. B. turi rimtų sveikatos problemų (2 t., b. l. 63-68). Akivaizdu, kad nuteistasis dėl objektyvių priežasčių – dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės – negali įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų, o turimas pinigines lėšas turi skirti vaistams ir kitoms sveikatos priežiūros priemonėms, taigi, šio nuteistojo galimybės įsidarbinti ir gauti pajamų yra objektyviai ribotos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra per griežta ir iš esmės užtikrina tik nuteistojo nubaudimą, o ne bausmės tikslų visumos įgyvendinimą, kadangi senyvo amžiaus asmeniui, kurio finansinės galimybės yra itin ribotos, pirmosios instancijos teismo paskirto dydžio baudos sumokėjimas sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės paskirtį gali užtikrinti ir mažesnio dydžio nei skundžiamu nuosprendžiu Z. B. paskirta, 80 MGL dydžio, bauda, todėl ši bausmė laikytina neproporcinga.

30. Kaip jau buvo nurodyta, už nesunkaus nusikaltimo padarymą pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio bauda. Atsižvelgdama į anksčiau nuteistojo Z. B. asmenybę ir finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes teisėjų kolegija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principą atitiks ir bausmės paskirtį gali užtikrinti minimalaus, t. y. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, kurią nuteistasis turi sumokėti per skundžiamu nuosprendžiu nustatytą dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminą.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems K. B. ir D. B. už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytiems nusikaltimams ir nuteistųjų asmenybėms bei teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ir nustatė pagrįstus jų įvykdymo terminus. Visgi, nuteistajam Z. B. pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas ir nuteistajam bausmės – baudos – dydis mažintinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės ar jos įvykdymo sąlygų keitimo klausimai gali būti sprendžiami ir bausmės vykdymo procese, jeigu paaiškėtų, jog nuteistieji neturi lėšų jiems paskirtoms baudoms sumokėti, nes BVK 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Tenkinti iš dalies nuteistųjų K. B., D. B. ir Z. B. gynėjo advokato Mindaugo Kaziukonio apeliacinį skundą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam Z. B. paskirtos bausmės.

Nuteistajam Z. B. paskirtą baudą sumažinti ir paskirti 50 (penkiasdešimties) MGL (2 500 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą, sumokant ją per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.