Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui, kaltinamiesiems K. B., D. B. ir Z. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusi, dirbanti virėja (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, neteista,

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nuo 2021-05-13 vykdo individualią veiklą, nuo 2021-10-04 atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokuroras – reiškia kaltinimą K. B., D. B. ir Z. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro kaltinamajame akte, surašytame 2021-12-05, kaltinamiesiems K. B., D. B. ir Z. B. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, (ne)pagrįstumo (BPK 6 straipsnis, 23 straipsnis, 42 straipsnis, 302–305 straipsniai, 307 straipsnis).

Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų, kuriais grindžiama kaltinamųjų kaltė dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminiame tyrime bei teisme, teisinio (į)vertinimo baudžiamosios teisės aspektu

7. Nustatyta, kad prokuroras 2021-12-05 surašytame kaltinamajame akte (t. 2, b. l. 3–11) reiškia kaltinimą K. B., D. B. ir Z. B. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad:

7.1. K. B. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61089-18 metu (2019-06-03 apklausa, 2021) ir teisme (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2020-01-22 vykęs teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021) norėdama padėti įtariamajam savo pažįstamui T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-12-27, apie 15 val., fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam A. A., melagingai paliudydama, jog ji (K. B.) 2018-12-27, apie 15 val., būdama automobilyje, matė, kaip Bražuolės k., Centrinėje g., prie važiuojamosios kelio dalies, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis A. A. kartu su dviem jai (K. B.) nepažįstamais asmenimis sumušė T. B., kuriuos pakartojo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61089-18 metu per 2019-07-01 akistatą tarp nukentėjusiojo A. A. ir jos (K. B.);

7.2. D. B. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2021-03-22 vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021 metu, t. y. norėdamas padėti kaltinamajam, savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui, tėvui T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-12-27, apie 15 val., fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam A. A., melagingai parodė (paliudijo), kad 2018-12-27, apie 15 val., būdamas automobilyje, matė, kaip Bražuolės k., Centrinėje gatvėje, šalikelėje stovėję vyrai sumušė T. B.;

7.3. Z. B. davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2020-10-14 vykusio teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021 metu, t. y. norėdamas padėti kaltinamajam savo sūnui T. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už 2018-12-27, apie 15 val., fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam A. A., melagingai parodė, kad 2018-12-27, būdamas automobilyje „Honda Civic“, matė kaip lauke prie vieno namo, esančio Bražuolės k., Centrinėje g., stovėję vyrai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis A. A., sumušė sūnų T. B..

8. Visi kaltinamieji prokuroro kaltinimus, inkriminuojamus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, neigė ir kaltais neprisipažino.

9. BK 235 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. Kasacinis teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys) išaiškinęs, jog:

9.1. asmenų parodymai baudžiamajame procese (ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme) yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, t. y. pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kilti yra melagingi parodymai apie esmines aplinkybes, reikšmingas tiriamoje ar nagrinėjamoje byloje. Liudytojo pareiga – šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylos aplinkybes (BPK 83 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-222/2020, nutarties 6 punktas);

9.2. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos alternatyvios veikos) – yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Darydamas šią nusikalstamą veiką, asmuo supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Asmens tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-689/2019, nutarties 18 punktas).

10. Esminis bylos klausimas – ar liudytojais apklausti K. B. 2019-06-03 ikiteisminio tyrimo metu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2020-01-22, Z. B. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2020-10-14, ir D. B. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021-03-22, baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021, tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, t. y. suprato, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismui duoda melagingus parodymus dėl esminių bylai aplinkybių ir to siekė. Prokuratūra kaltinamųjų K. B., D. B. ir Z. B. kaltę įrodinėjo žemiau nurodomomis aplinkybėmis:

10.1. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajai) K. B. išaiškinimo protokolo, surašyto 2019-06-03, duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2019-06-03 ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61089-18 metu K. B. kaip liudytojai pasirašytinai buvo išaiškintos BPK 83 straipsnio nuostatos ir pasirašytinai buvo išaiškinta atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą;

10.2. liudytojos K. B. apklausos protokolo ir proceso veiksmo protokolo specialaus priedo, surašytų 2019-06-03, duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2019-06-03 ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61089-18 metu K. B., apklausiama kaip liudytoja apie 2018-12-27, apie 15 val., įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. A., davė parodymus, kad esą ji (K. B.) 2018-12-27, apie 15 val., būdama automobilyje matė, kaip Bražuolės k., Centrinėje g., prie važiuojamosios kelio dalies, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis A. A. kartu su dviem jai (K. B.) nepažįstamais asmenimis sumušė įtariamąjį (jos (K. B.) pažįstamą) T. B.. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede K. B. pasirašė, kad apklausos protokolą perskaitė, jis (protokolas) surašytas teisingai, papildymų neturi;

10.3. akistatos tarp nukentėjusiojo A. A. ir liudytojos K. B. 2019-07-01 protokolo bei proceso veiksmo protokolo specialaus priedo duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-61089-18 metu K. B. per akistatą tarp nukentėjusiojo A. A. ir jos (K. B.) pakartojo 2019-06-03 savo kaip liudytojos parodymus;

10.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 nutarties duomenimis K. B.teisiamojo posėdžio, vykusio 2020-01-22, baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021 metu, kai prieš apklausą jai (K. B.) buvo pasirašytinai išaiškintos BPK 83 straipsnio nuostatos, K. B. pasirašytinai prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti bei buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė teisme melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. A., kad esą ji (K. B.) 2018-12-27, būdama automobilyje matė, kaip Bražuolės k,. Centrinės g. šalikelėje nukentėjusysis A. A. kartu su dviem jai (K. B.) nepažįstamais asmenimis sumušė kaltinamąjį (jos (K. B.) pažįstamą) T. B.;

10.5. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 nutarties duomenimis D. B. teisiamojo posėdžio, vykusio 2021-03-22, baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021 metu, kai prieš apklausą jam (D. B.) buvo išaiškinta jo (D. B.), kaip kaltinamojo šeimos nario ir artimojo giminaičio, teisė pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį atsisakyti duoti parodymus, sutiko duoti parodymus, po to jam (D. B.) buvo pasirašytinai išaiškintos BPK kodekso 83 straipsnio nuostatos, jis (D. B.) pasirašytinai prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti bei buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė teisme melagingus parodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. A., kad esą jis (D. B.) 2018-12-27, apie 15 val., būdamas automobilyje matė, kaip Bražuolės k. Centrinėje g., šalikelėje stovėję vyrai sumušė kaltinamąjį (jo (D. B.) šeimos narį ir artimąjį giminaitį) tėvą T. B.;

10.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 nutarties duomenimis Z. B. teisiamojo posėdžio, vykusio 2020-10-14, baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021 metu, kai prieš apklausą jam (Z. B.) buvo išaiškinta jo (Z. B.), kaip kaltinamojo artimojo giminaičio, teisė pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį atsisakyti duoti parodymus, sutiko duoti parodymus, po to buvo pasirašytinai išaiškintos BPK 83 straipsnio nuostatos, jis (Z. B.) pasirašytinai prisiekė sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti bei buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė teisme melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam A. A., kad esą jis (Z. B.) 2018-12-27, būdamas automobilyje „Honda Civic“ matė, kaip lauke prie namo, esančio Bražuolės k., Centrinėje g., stovėję vyrai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis A. A., sumušė kaltinamąjį (jo (Z. B.) artimąjį giminaitį, t. y. sūnų) T. B.;

10.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-04-26 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-07-01 nuosprendžių duomenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-239/2021 paneigti K. B., D. B. ir Z. B. parodymai konstatuojant, kad būtent kaltinamasis T. B. 2018-12-27, apie 15 val., nukentėjusiojo A. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sumušė nukentėjusįjį A. A., sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą;

10.8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-12 nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo T. B. gynėjo advokato A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-26 ir Vilniaus apygardos teismo 2021-07-01 nuosprendžių peržiūrėjimo.

11. Pasisakant dėl kaltinamųjų kaltės (ne)įrodytinumo matyti, jog kaltinamųjų K. B. ikiteisminio tyrimo ir teisme, D. B. bei Z. B. teisme duoti parodymai (liudijimai) buvo paneigti įsiteisėjusiais pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais. Ir nors visi kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau kokių nors objektyvių paaiškinimų, duomenų ar kitų įrodymų, dėl kurių visų kaltinamųjų parodymus būtų galima laikyti nemelagingais BK 235 straipsnio 1 dalies prasme, į bylą nepateikta, tokių nenustatė ir teismas. Nenustatyta, kad kaltinamieji būtų, duodami parodymus (liudijimus) sąžiningai klydę, ar kaltinamiesiems nebūtų buvusios išaiškintos jų (kaltinamųjų) teisės ir pareigos sakyti tiesą bei teisinės pasekmės už melagingų parodymų davimą. Visi kaltinamieji liudijo apie save, kurie konkrečiu metu (2018-12-27, apie 15 val.), konkrečioje vietoje ((duomenys neskelbtini)) matė konkretų įvykį (kaip vyrai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis A. A., sumušė T. B.). Aptarti liudijimai tikslūs bei smulkmeniški, todėl dėl tokio pobūdžio liudijimų (parodymų) negalima klysti ar jų (liudijimų, parodymų) nesuprasti. Visų kaltinamųjų parodymai (liudijimai) buvo tvirti, t. y. smulkiai dėstant tam tikras su 2018-12-27 įvykiu įvykusias aplinkybes, tačiau dviejų grandžių teismai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad D. B. ir Z. B. yra T. B. giminaičiai (Z. B. yra T. B. tėvas, o D. B. yra T. B. sūnus), o K. B. artimas T. B. asmuo, todėl yra suinteresuoti baudžiamosios bylos Nr. 1-5-239/2021 baigtimi. Aptariamu atveju ne tiek reikšminga, ar 2018-12-17 visi šioje baudžiamojoje byloje esantys kaltinamieji buvo fiziškai Bražuolės k., Centrinėje g., tačiau reikšminga tai, jog visi kaltinamieji žinomai melagingai liudijo apie tai, jog būtent keli vyrai, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis A. A., sumušė kaltinamąjį T. B.. Teismas konstatuoja, jog byloje surinkti duomenys leidžia pripažinti, jog K. B., Z. B. bei D. B. padarė prokuroro inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Nenustatyta, kad kaltinamieji parodymus (liudijimus) būtų davę kieno nors verčiami ar neteisėtai įtakoti.

12. Prokuratūra kaltinamajame akte nurodė, jog kaltinamieji K. B., Z. B. ir D. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 24–26 straipsniai). Visgi, teismo vertinimu, bendrininkavimas kaltinamiesiems inkriminuojamas nepagrįstai. Byloje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nereikšti kaltinimai K. B., Z. B. ir D. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupėje, o aptarta aplinkybė paminėta tik sunkinančių aplinkybių kontekste. Taip pat plačiau nedetalizuota kaip pasireiškė kaltinamųjų susitarimas daryti veiką bendrai. Be to, matyti, jog kaltinamieji melagingus parodymus davė skirtingu laiku: kaltinamoji K. B. davė melagingus parodymus 2019-06-03 ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pakartojo ikiteisminio tyrimo metu per 2021-07-01 vykusią akistatą tarp nukentėjusiojo A. A. ir jos (K. B.) bei 2020-01-22 vykusiame teismo posėdyje, D. B. davė melagingus parodymus 2021-03-22, o Z. B. – 2020-10-14. Teismo vertinimu, tarp parodymų davimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kas labiau rodo pavienes nusikalstamas veikas, nei bendrininkaujant padarytą tęstinę nusikalstamą veiką. Dėl aptartų priežasčių teismas iš kaltinamojo akto šalina bet kokias nuorodas į kaltinamųjų bendrininkavimą.

13. Pripažinus kaltinamuosius K. B., Z. B. bei D. B. kaltais toliau sprendžiamas atsakomybės (bausmės skyrimo) klausimas.

Dėl kaltinamiesiems skirtinų bausmių

14. Pripažinus kaltinamuosius K. B., Z. B. ir D. B. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamiesiems už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje paskirti:

14.1. kaltinamajai K. B. 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą;

14.2. kaltinamajam D. B. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą;

14.3. kaltinamajam Z. B. 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

15. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Prokuroras prašo skirti baudą (BK 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kiekvienam iš kaltinamųjų, atsižvelgia į tai, jog kaltinamieji K. B., Z. B. ir T. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 1 dalis), lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, jog kaltinamieji nuo teismo nesislapsto, K. B. yra darbingo amžiaus, D. B. yra jauno amžiaus karo prievolininkas, o Z. B. – senjoras (pensininkas), visi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, todėl sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu, terminuotu laisvės apribojimu ar terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslus ir paskirtį geriausiai atitiks baudos bausmė. Apsisprendus skirti kaltinamiesiems konkrečią bausmės rūšį (baudą), būtina individualizuoti skiriamos baudos dydį.

16. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). BK 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad baudos dydį nustato teismas, skirdamas bausmę.

17. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, kurį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Kaltinamųjų K. B., D. B. ir Z. B. nusikalstamos veikos padarymo momentu galiojo 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

18.1. individualizuodamas bausmę kaltinamajai K. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 1 dalis); K. B. neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką; nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2021-09-02 išrašo nustatyta, kad kaltinamoji neteista; iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad kaltinamoji laikotarpiu nuo 2018-09-02 iki 2021-09-02 2 (du) kartus bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (visgi, teismo vertinimu, administraciniai nusižengimai nekoreliuoja su padaryta nusikalstama veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį), išsituokusi, dirba; duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti skiriant kiek mažesnę nei siūlo prokuroras bausmę, t. y. protinga ir adekvati sankcija, teismo vertinimu, būtų 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

18.2. individualizuodamas bausmę kaltinamajam D. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 1 dalis); D. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką; nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2021-07-23 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis neteistas; iš Administracinių nusižengimų registro 2021-09-02 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka dėl karo prievolininko pareigų nevykdymo, turi galiojančią administracinę nuobaudą (visgi, teismo vertinimu, administraciniai kaltinamojo nusižengimai nekoreliuoja su padaryta nusikalstama veika pagal BK 235 straipsnio 1 dalį), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, atlieka nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą; duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis ir tikslai, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra jauno amžiaus, atliekantis privalomąją karo tarnybą, bus pasiekti skiriant kiek mažesnę nei siūlo prokuroras bausmę, t. y. protinga ir adekvati sankcija, teismo vertinimu, būtų 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda;

18.3. individualizuodamas bausmę kaltinamajam Z. B. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 235 straipsnio 1 dalis); Z. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką; nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių; iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2021-07-23 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis neteistas; iš Administracinių nusižengimų registro 2021-07-28 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis nebaustas administracine tvarka, vedęs, pensininkas; duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas nėra. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis ir tikslai, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra senjoras, bus pasiekti skiriant kiek mažesnę nei siūlo prokuroras bausmę, t. y. protinga ir adekvati sankcija, teismo vertinimu, būtų 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudos bausmės (į)vykdymo termino

19. Ir nors kaltinamieji nesuformulavo prašymo leisti baudą sumokėti per ilgesnį terminą, tačiau teismas, vykdydamas teisingumą, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste ex officio (liet. savo inciatyva) sprendžia svarstyti paskirtos baudos bausmės (į)vykdymo termino klausimą.

20. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis (nuteistasis) privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

21. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas:

21.1. spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nuteistajai K. B. vertina tai, kad kaltinamoji yra darbinga, byloje nėra duomenų apie kaltinamosios sunkią sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios rodytų sudėtingesnes galimybes uždirbti daugiau pajamų, augina vieną nepilnametį ir todėl sprendžia, jog kaltinamajai gali būti nustatytinas ir kitas paskirtos baudos sumokėjimo laikotarpis – 5 (penki) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą kaltinamajai bausmę (5 000 Eur bauda), 5 (penkių) mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas;

21.2. spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nuteistajam Z. B. vertina tai, kad nuteistasis yra senatvės pensininkas (senjoras). Apylinkės teismo vertinimu, nuteistajam gali būti nustatytinas ir kitas paskirtos baudos sumokėjimo laikotarpis – 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į skiriamą nuteistajam bausmę (4 000 Eur bauda), 10 (dešimt) mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas;

21.3. spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino nuteistajam D. B. vertina tai, kad nuteistas yra karo prievolininkas. Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė – 9 mėnesiai. Nustatyta, kad D. B. privalomąją karo tarnybą atlieka nuo 2021-10-04, todėl, vadovaujantis Karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, privalomoji karo tarnyba turėtų baigtis 2022 m. liepos mėnesį. Teismo vertinimu, asmeniui, atliekančiam privalomąją karo tarybą, privalomosios karo tarnybos metu sumokėti baudą būtų pernelyg sudėtinga. Kaltinamasis jauno amžiaus, pradinio išsilavinimo, todėl po privalomosios karinės tarnybos iš esmės galėtų dirbti tik nekvalifikuotą darbą. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nuteistasis D. B. gali baudą sumokėti ir per ilgesnį terminą, o konkrečiau – per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į skiriamą nuteistajam bausmę (4 000 Eur bauda), 18 (aštuoniolikos) mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas.

Dėl kaltinamiesiems paskirtų kardomųjų priemonių galiojimo

22. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai). Nustatyta, kad:

22.1. kaltinamajai K. B. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-28 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti;

22.2. kaltinamajam D. B. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-22 nutarimu, pakeistu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2021-09-30 nutarimu, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti;

22.3. kaltinamajam Z. B. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-24 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti;

23. Teismas, priėmęs nuosprendį, turi išspręsti ir paskirtų kaltinamiesiems kardomųjų priemonių galiojimo klausimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji (kardomoji priemonė) tampa nebereikalinga.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį

24. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje K. B., D. B. ir Z. B. kaltinami padarę nusikalstamą veiką numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 307 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 100 (vieno šimto) MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad K. B. paskirta bauda turi būti sumokėta per 5 (penkių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 80 (aštuoniasdešimties) MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad D. B. paskirta bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolikos) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 80 (aštuoniasdešimties) MGL (4 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad Z. B. paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-28 nutarimu K. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-22 nutarimu, pakeistu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2021-09-30 nutarimu, D. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-09-24 nutarimu Z. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistiesiems K. B., D. B. ir Z. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke esančių sąskaitų (arba Nr.

LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr.

LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; arba Nr.

LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr.

LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300), nurodant įmokos kodą 6801 (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-150-1151/2022 pagal

2022-02-04 nuosprendį, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-150-1151/2022 pagal 2022-02-04 nuosprendį, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr.

1-150-1151/2022 pagal 2022-02-04 nuosprendį, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistiesiems K. B., D. B. bei Z. B., kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistuosius K. B., Z. B. bei D. B., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.