- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-2603-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00581-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- J. D., N. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. D. prašymą atnaujinti procesą įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2976-1115/2020 pagal pareiškėjų N. D. ir J. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių bendram sutikimui, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, „Swedbank“ akcinė bendrovė, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. D. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė atnaujinti procesą įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-2976-1115/2020, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudarytos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties nuostata numatanti, kad „Šalys susitaria, kad J. D. nereikalaus kompensacijos iš N. D. už jam po santuokos akto įrašo panaikinimo tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį“ (teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2.5 papunktis) ir priteisti iš pareiškėjos N. K. pareiškėjo J. D. naudai 51 691,09 Eur piniginę kompensaciją už pareiškėjui po santuokos nutraukimo atitekusią didesnę turto dalį.
2. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2976-1115/2020 nutraukė pareiškėjų J. D. ir N. K. (buv. D.) santuoką. Santuoka nutraukta patvirtinus bendru šalių sutikimu sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Sutarties pagrindu šalys susitarė dėl atitinkamo santuokos metu įgyto turto padalijimo būdo. N. K. po santuokos nutraukimo atiteko turto už 110 214,95 Eur, tuo tarpu pareiškėjui atiteko turto už 6 832,77 Eur. N. K. atitekusio turto rinkos vertė 16-a kartų viršijo pareiškėjui atitekusio turto vertę. Pareiškėjui priklausytų 51 691,09 Eur piniginė kompensacija ((110 214,95 Eur – 6 832,77 Eur) / 2)), tačiau kompensacija nei numatyta, nei išmokėta. Teigia, jog sutartį pareiškėjas pasirašė spaudžiamas N. K.. N. K. atitekęs nekilnojamasis turtas šalių susitarimu buvo įvertinti mažiau nei nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, kuri buvo parengta pačios N. K. iniciatyva ir užsakymu. Pareiškėjas tikėjosi, kad atsižvelgęs į N. K. prašymą nereikalauti iš jos kompensacijos, pareiškėjas atitinkamai nesulauks iš N. K. pretenzijų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nutraukiant santuoką nebuvo pagrindo priteisti N. K. asmeninėn nuosavybėn didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nekompensuojant skirtumo pareiškėjui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė prašymo netenkinti.
4. Nurodė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad J. D. nereikalaus kompensacijos iš N. K. už jam (pareiškėjui) po santuokos nutraukimo tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį, nes sutartyje neįrašytos visos tik abiem sutuoktiniams žinomos aplinkybės. Pareiškėją atstovavo advokatė G. V., kuri dalyvavo rengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat derino sutarties sąlygas. Pareiškėjas bando išgalvotais argumentais suklaidinti teismą ir pateisinti kompensacijos nemokėjimą. Pareiškėjui atiteko naujai įrengtas 2-jų kambarių geros būklės butas su visais baldais ir buitine technika (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu N. K. namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto vertinimo 2019 m. lapkričio 29 d. ataskaitą gyvenamojo namo baigtumas 94 proc., įrengtas tik 1-as namo aukštas, 2-ame namo aukšte vyksta statybos darbai, be vidaus apdailos. Gyvenamasis namas buvo be išorės apdailos. Prašymas atnaujinti terminą pateiktas 2024 m. liepos 19 d., praėjus beveik 4 mėnesiams nuo tos dienos, kurią galima skaičiuoti kaip paskutinę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimu užbaigtoje civ. b. Nr. e2YT-2976-1115/2020 netenkino ir priteisė iš pareiškėjo pareiškėjos naudai 1 000 Eur išlaidų, patirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
6. Teismas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nutarta pareiškėjų prašymą tenkinti ir: i) pareiškėjų N. D. ir J. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; ii) po santuokos nutraukimo N. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K.“, o J. D. palikti pavardę „D.“; iii) (pa)tvirtinti pareiškėjų 2020-02-19 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje (Sutartyje – apylinkės teismo pastaba) nurodytomis sąlygomis. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 27 d. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas 2024 m. liepos 19 d., kas reiškia, jog 5 metų terminas nepraleistas. Pareiškėjas nurodė, kad sužinojimą apie savo galimai pažeistas teises sužinojo 2024 m. balandžio 22 d., kai mediatorė išdavė pažymą apie mediacijos pabaigą be susitarimo ginče tarp pareiškėjų dėl turto padalijimo. Su tokiu pareiškėjo termino skaičiavimu pirmosios instancijos teismas nesutiko. Pareiškėjas įrodinėja, kad buvo verčiamas pasirašyti sau teisiniais padariniais nepalankią sutartį. Tokia faktinė aplinkybė reiškia, kad laikantis pareiškėjo J. D. versijos, aplinkybė dėl to, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra ydinga teisiniais padariniais pareiškėjo J. D. atžvilgiu pareiškėju jau buvo žinoma aptartą sutartį pasirašant, t. y. dar 2020 m. vasario 19 d. Net ir imant pareiškėjui J. D. palankiausią terminą, t. y. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu įregistruoto turto padalijimo faktą 2020 m. balandžio 29 d., nuo kurio momento pareiškėjas jau neabejotinai turėjo suvokti aplinkybę, jog ydinga sutartis pareiškėjui sukelia teisinius padarinius, CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas vis tiek praleistas daugiau kaip 4 metus. Nors pastarąjį terminą J. D. sieja su mediatorės išduota pažyma dėl ginčo pabaigą mediacijoje be taikaus susitarimo, tačiau tam, kad inicijuoti mediacijos procedūrą, jau reikėjo būti suvokusiam (žinoti) apie savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas nurodo, jog vidiniai susitarimai tarp sutuoktinių buvo jau tada, kai sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių buvo pasirašoma, kas reiškia, kad pareiškėjas faktą, jog Sutartyje nurodomos turto vertės neatitinka tikrųjų verčių (arba yra papildomų vidinių susitarimų, kurie nebuvo atskleisti teismui), žinojo dar prieš pasirašydamas Sutartį. Teismas sprendė, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas (ir praleistas žymiai).
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nurodė, kad teismas padarė aiškią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nes pažeidė Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.119 straipsnį, 3.117 straipsnio 1–3 dalių, 3.123 straipsnio, 3.53 straipsnio 4 dalį. Teismas nesutiko, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime yra padaryta tokių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurios galėtų (pa)daryti įtaką neteisingo sprendimo priėmimui. Byla buvo išnagrinėta pagal abiejų pareiškėjų teismui nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškėją atstovavo advokatė G. V., t. y. profesionalus teisininkas. Pareiškėjas turėjo realiais galimybes išsiaiškinti su praktikuojančiu teisę asmeniu dėl vidinių susitarimų ir neatskleidžiamų aplinkybių teismui teisinės reikšmės ateityje. Nenustatyta, kad Sutartyje turto vertės buvo nurodytos akivaizdžiai neadekvačios (priešingai, tiek buto, tiek namo vertės nurodytos pakankamai racionalios), ir net šios sudėties teismui šios nutarties priėmimo momentu akivaizdaus neadekvatumo nerodo. Tai, kad galbūt turto vertės buvo nurodytos neteisingos, teismo įsitikinimu, tėra pačio pareiškėjo kaltė. Nenustatyta, kad buvo kokių nors faktinių kliūčių nurodyti teismui, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių nurodyta netiksli (arba klaidinga / arba faktinės realybės neatitinkanti) informacija, neformuluoti prašymai netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, neprašyta pereiti į ginčo teiseną, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių sąlygos pareiškėjo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens N. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos racionalios, išlaidavimo požymių nenustatyta, todėl priteisė jas visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas J. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą.
10. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo nutarė pareikšti ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteistino dydžio padidinimo, atitinkamai šio ieškinio pareiškimą teismui apeliantas supranta kaip šalių sudarytos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutarties motyvų, dėl kurių pareiškėjas nereikalavo kompensacijos, paneigimą. Supratęs, kad iš jo reikalaujama iš esmės jau antrą kartą padidinti išlaikymą vaikui, apeliantas suprato, kad jeigu suinteresuotas asmuo atsisakė šias kompensacijos lėšas naudoti vaiko išlaikymui, todėl apeliantui turėtų būti išmokėta kompensacija ir inicijavo mediaciją dėl turto padalijimo, kurioje ir buvo sprendžiami nagrinėjamoje byloje iškelti klausimai. Senaties terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai taikė mechaniškai, visiškai neatsižvelgdamas į subjektyvią situaciją. Teismas sutiko, kad išnagrinėtoje byloje teismas padarė aiškią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Teismas iš esmės vertino paties apelianto poziciją ir subjektyvų situacijos supratimą pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, o ne proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių aplinkybių buvimą, kurias būtent apeliantas ir įrodinėjo. Buvo akivaizdi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties šalių nelygiavertė padėtis ir apelianto interesų pažeidimas. Nutraukiant santuoką nebuvo jokio pagrindo priteisti suinteresuoto asmens asmeninėn nuosavybėn didesnę santuokoje įgyto turto dalį, nekompensuojant šio skirtumo apeliantui. Teismas bandė pateisinti bylą išnagrinėjusio teismo procesinį sprendimą ir sukritikuoti patį apeliantą, taip sudarant įspūdį, kad pats apeliantas yra kaltas dėl susidariusios situacijos ir todėl įstatymo nustatoma proceso atnaujinimo teise negali pasinaudoti.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. suinteresuotas asmuo kreipėsi į VGTPT dėl privalomosios mediacijos taikymo. Nuo 2022 m. kovo mėnesio pareiškėjas pradėjo mokėti po 340 Eur abiejų vaikų išlaikymui (padidino 40 Eur), šiuo faktu pareiškėjas pripažino, kad jo teisės nėra pažeistos ir jokių susitarimų, kuriais kompensacijos nemokėjimas bus laikomas pareiškėjo ženkliu prisidėjimu prie vaikų išlaikymo. Pareiškėjas nuo 2023 m. sausio mėn. vėl sumažino iki 300 Eur (abiem vaikams) išlaikymą. 2024 m. sausio 11 d. suinteresuotas asmuo vėl kreipėsi su prašymu į VGTPT vykdyti privalomąją mediaciją. Pareiškėjo sutikimas mokėti didesnį išlaikymą, tik patvirtina, jog nebuvo jokio suinteresuoto asmens įsipareigojimo vaikus materialiai aprūpinti tik savo lėšomis ir iš pareiškėjo nereikalauti didesnės išlaikymo sumos vaikų išlaikymui. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo prašė jų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjas tiek iki teismo proceso pradžios, tiek viso teismo proceso metu galėjo konsultuotis teisiniais klausimais su profesionaliu teisininku, vertinti tiek prašymo, tiek sutarties sąlygų atitiktį pareiškėjo valiai ir imperatyviosioms teisės normoms, kas ir buvo daroma. Abiem šalims atstovavo rengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių skirtingi advokatai. Pareiškėjas įrodinėja, kad buvo verčiamas pasirašyti sau teisiniais padariniais nepalankią sutartį. Aplinkybių, jog pareiškėjas negalėjo suvokti fakto, kad sutarties dėl teisinių padarinių teisinės pasekmės itin nepalankios pareiškėjui, jis neįrodinėjo. Kadangi pačios šalys prašė jų prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, tai teismas išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme 2020 m. vasario 21 d. gautas ir registruotas pareiškėjų J. D. ir N. K. (buv. D.) prašymas panaikinti pareiškėjų santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto metrikacijos skyriuje, apskaitos įrašą Nr. 279, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos akto įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi nutarta pareiškėjų prašymą tenkinti ir: i) pareiškėjų N. D. ir J. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; ii) po santuokos nutraukimo N. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K.“, o J. D. palikti pavardę „D.“; iii) (pa)tvirtinti pareiškėjų 2020 m. vasario 19 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. balandžio 27 d. Turto padalijimo faktas įregistravimas Vedybų sutarčių registre įregistruotas 2020 m. balandžio 29 d. Teisme 2024 m. kovo 24 d. gautas pareiškėjos N. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl priteisto išlaikymo indeksavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1.2 papunkčio nevykdymo. Teisme 2024 m. liepos 19 d. gautas pareiškėjo J. D. prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
14. Pareiškėjas prašė procesą civilinėje byloje atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) pagrindais. Apeliantas teigia, jog sutartį jis pasirašė N. K. spaudžiamas.
15. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.
16. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
17. Šiuo atveju pareiškėjo teigimu, jam buvo darytas spaudimas dirbtinai sutikti su mažesne N. K. atitekusio nekilnojamojo turto verte, o sutarties sudarymo metu juto iš suinteresuoto asmens spaudimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendime nėra padaryta tokių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurios galėtų (pa)daryti įtaką neteisingo sprendimo priėmimui. Bylos duomenys patvirtina, jog byla buvo išnagrinėta pagal abiejų šalių (tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens šioje byloje) pateiktus duomenis. Nors pareiškėjas teigia, kad jis sutartį sudarė dėl to, kad jautė spaudimą iš G. V., tačiau nenurodo kaip konkrečiai tas spaudimas pasireiškė, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini deklaratyviais. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pareiškėją bylos nagrinėjimo procese atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, su kuriuo pareiškėjas galėjo išsiaiškinti ir apsitarti visus neaiškumus, kylančius dėl sutarties pasirašymo. Pareiškėjas teigia, kad jis su suinteresuotu asmeniu turėjo susitarimų, kurie nebuvo įrašyti į sutartį ir nebuvo atskleisti teismui, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu šalys tokių susitarimų turėjo, pareiškėją atstovaujantis advokatas turėjo išaiškinti jam tokių susitarimų rizikas ir poveikį. Pareiškėjo teiginius dėl išlaikymo dydžio vaikams paneigia byloje pateikta suinteresuoto asmens informacija apie tai, kad nuo 2022 m. kovo mėnesio pareiškėjas pradėjo mokėti po 340 Eur abiejų vaikų išlaikymui (padidino 40 Eur), ir šiuo faktu pareiškėjas pripažino, kad jo teisės nėra pažeistos. Taigi, byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo sprendimas sudaryti sutartį būtų turėjęs valios ydų, ar kad pareiškėjas buvo atsidūręs itin nepalankioje situacijoje ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių pasirašymo momentu buvo priverstas pasirašyti dokumentus, tokių duomenų nepateikia ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo dėstomos aplinkybės nesudaro sąlygų konstatuoti aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą, kas sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.
18. Byloje taip pat kilo ginčas dėl ieškinio senaties termino. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba; ii) prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą; iii) prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis; iv) sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-310-916/2020, nutarties 31–32, 36 punktai).
19. Šiuo atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis apie savo galimai pažeistas teises sužinojo 2024 m. balandžio 22 d., t. y. tuomet, kai mediatorė V. P. išdavė pažymą apie mediacijos pabaigą be susitarimo ginče tarp pareiškėjų dėl turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutiko ir sprendė, kad jo nurodoma aplinkybė, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių yra ydinga pareiškėjo atžvilgiu, jam buvo žinoma aptartą sutartį pasirašant, t. y. dar 2020 m. vasario 19 d. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Vertinant aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia siekį atnaujinti procesą, matyti, jog jo argumentai yra susiję su tuo, jog jis sutartį pasirašė dėl suinteresuoto asmens spaudimo, jog jis su suinteresuotu asmeniu nutylėjo svarbias aplinkybes (susitarė dėl papildomų dalykų, kurių neįrašė į sutartį), kas patvirtina, jog šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos visą laiką. Po sutarties pasirašymo pareiškėjas žinojo, jog ši sutartis galimai pažeidžia jo interesus ir turėjo teisę prašyti atnaujinti procesą ar teikti apeliacinį skundą. Pareiškėjo įrodinėjamos aplinkybės apie mediatorės išduotą pažymą nėra tiesiogiai susijusios su pareiškėjo teiginiais apie proceso atnaujinimo aplinkybes. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, kas sudarė atskirą pagrindą atmesti prašymą.
20. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
21. Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl suinteresuoto asmens N. K. patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai iš pareiškėjo J. D..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuoto asmens N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš pareiškėjo J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.