Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lietuvis, nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2011 m. lapkričio 14 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dali, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) 2013 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėn. viešųjų darbų. 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi neatlikta bausmė pakeista į 14 parų trukmės areštą.

3) 2015 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme (2 paros). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant K. A. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2016 m. rugsėjo 13 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;

4) 2022 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, atlyginti ne mažiau kaip 50 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, uždrausti lankytis nukentėjusiojo R. J. gyvenamojoje vietoje ir bendrauti su juo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo savo šeimos narę ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. 2024 m. vasario 2 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,69 ‰), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. J., tai yra konflikto metu buto pirmiau nurodytu adresu balkone tyčia abejomis rankomis sugriebęs už žastų, išstūmė A. J. į kambarį ir numetė ant sofos, nuo ko A. J. metama dešine blauzda trenkėsi į stalą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas už rankų, jas spausdamas purtė, tampė gulinčią ant sofos A. J., o jai išsilaisvinus ir nubėgus į virtuvę, pasivijęs abejomis rankomis stipriai griebė už žastų bei krūtinės ir pristūmė prie sienos bei taip laikydamas ne mažiau kaip du kartus trenkė A. J. į sieną, po to, A. J. nuėjus į vonią, tęsdamas nusikalstamą veiką, griebęs nugara į jį stovinčiai A. J. už dešinės rankos ją apsuko, kad ši žiūrėtų jam į akis, po to, A. J. būnant miegamajame, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, išlaužęs miegamojo durų staktą, įėjęs į kambarį, stipriai sugriebė abejomis savo rankomis A. J. už šios abiejų žastų, ją apsuko ir taip laikydamas purtė, po to numetė ją ant lovos ir rankomis suėmęs ant nugaros gulinčiai A. J. už kaklo, jį spaudė, o A. J. pradėjus trūkti oro ir sulenkta koja spyrus K. A. į pilvą, kad išsilaisvintų, A. J. norint pabėgti, griebė ją už kairės rankos trijų pirštų juos lauždamas, po to A. J. mėginant išeiti, tęsdamas nusikalstamą veiką, pagavęs ją koridoriuje ir griebęs abejomis rankomis už jos abiejų žastų, ją pargriovė ant grindų, ant kairiojo šono bei, pargriuvęs ant jos, prispaudė savo kūnu ir, kiek atsitraukęs, laikydamas A. J. už rankų, spaudė ją prie grindų bei purtė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką A. J. norint išeiti iš namų, paėmęs kalendorių metaliniu rėmeliu, tyčia metė šį į A. J., pataikydamas į kairįjį antakį. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip šešiasdešimčia trauminių poveikių padarė nukentėjusiajai A. J. muštinę žaizdą kairiojo antakio srityje, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą.

Jis gi, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2024 m. vasario 2 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,69 ‰), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinę A. J., grasino ją nužudyti – ištempęs iš balkono ir numetęs ant sofos, grasino išvežti į mišką ir sudeginti, po to, atsukęs dujas, pasakė, kad visus susprogdins, ne kartą A. J. minėjęs, kad bute laiko paslėptą šautuvą, smurtaudamas prieš A. J. – stipriai daug kartų sugriebdamas ją už rankų, krūtinės ir stumdydamas bei ją tampydamas, mesdamas ant sofos, spausdamas kaklą, lauždamas jai pirštus bei A. J. pargriaudamas, tokiais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip šešiasdešimčia trauminių poveikių nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą ir keldamas fizinį skausmą – ne mažiau kaip 15 kartų išsakė A. J. grasinimus nušauti bei išveži ją į mišką ir sudeginti, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. J. baimę ir nerimą ir sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Sprendžiant, ar nusikalstama veika nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai atvejais padaryta prieš šeimos narį, kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties kaltinamojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų vieno kitam prisiėmimą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010, 2K-139-511/2020).

Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.

Byloje surinktais įrodymais nustačius, kad prieš nukentėjusiąją buvo intensyviai smurtaujama, įvertinus kaltinamojo būseną nusikaltimų padarymo metu (byloje nustatyta, kad K. A. buvo neblaivus, elgėsi agresyviai), darytina išvada, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad kaltinamojo jai adresuoti grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdyti ir tai nukentėjusiąją išgąsdino. Tokią išvadą teismui leidžia daryti nukentėjusiosios santykių su kaltinamuoju pobūdis, kaltinamojo asmenybė, jo elgesys iki šio įvykio, agresyvus elgesys paties įvykio metu, išsakytų grasinimų turinys ir jų išsakymo būdas, panaudotas fizinis smurtas ? ne mažiau kaip šešiasdešimčia trauminių poveikių padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kairiojo antakio srityje, poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis išsakė nukentėjusiajai grasinimus nužudyti, taigi norėjo, kad nukentėjusioji suprastų jo žodžius ir veiksmus kaip realią grėsmę jos gyvybei, patirtų išgąstį. Nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuoti jai padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Specialisto išvadoje Nr. G455/2024(01) konstatuota, kad A. J. nustatytos daugybinės kraujosruvos, kurios vertinamos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pirmiau išnagrinėti ir įvertinti byloje esantys įvairių įrodymų šaltinių duomenys savo informaciniu turiniu nėra prieštaringi, atitinka ir papildo vienas kitą, tad leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. A. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas – nežymiai sutrikdė savo šeimos narės (sugyventinės) sveikatą, sukeldamas jai fizinį skausmą, ir grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji pagal K. A. grasinimo išraišką, panaudotą fizinį smurtą ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK 141 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, nežymiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės A. J., sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus pirmiau aptartas byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, analogiška išvada darytina ir dėl kaltinamojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmes kaltinamajam K. A., atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, kurie yra baigti, jais buvo kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens fizinę ir psichinę sveikatą. Nusikaltimai padaryti kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo K. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (b. t. 1, b. l. 81) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. A. praeityje 4 kartus teistas (b. t. 1, b. l. 160–163), turi vieną neišnykusį teistumą, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. t. 1, b. l. 164?175; b. t. 2, b. l. 68?74), dirba, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo.

Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam K. A., be pirmiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. A. anksčiau būdamas teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą, nesilaiko įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, negeba įvertinti alkoholio vartojimo pasekmių savo psichikai, o tai iš esmės, turi didžiausią įtaką neteisėtam kaltinamojo elgesiui. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam K. A. nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes, nes ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų teisės pažeidimų darymo ir nemotyvavo keisti savo elgesio bei gyvenimo būdo.

Įvertinus įvykdytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nukentėjusiajai kilusias pasekmes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, darytina pagrįsta išvada, kad už nusikaltimų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirtinos griežčiausios, terminuoto laisvės atėmimo, bausmės, kurių dydis parinktinas artimas minėtų straipsnių sankcijose nustatytiems šios bausmės vidurkiams ? atitinkamai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas.

Teismų praktikoje ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-329-976/2017). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tada, kai, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2005, 2K-516/2005, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo veiksmus – smurtavimą bei grasinimus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, siejo bendra tyčia, šios veikos buvo padarytos tuo pačiu metu, veiksmai sekė vienas po kito. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad K. A. įvykdytos veikos sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam K. A. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu (ideali nusikalstamų veikų sutaptis) griežtesne bausme (šiuo atveju 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme) apimant švelnesnę (10 mėnesių laisvės atėmimo) bausmę ir paskiriant subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), paskiriant K. A. 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat bendrintina su 2022 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu K. A. paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu.

Kadangi nauju nuosprendžiu kaltinamasis teisiamas už nusikalstamas veikas, padarytas neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu, šios bausmės bendrintinos BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka (BK 64 straipsnio 1 dalis). Šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pakeista 90 parų areštu, bendrinamos jas iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys) – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant (2 mėnesius) ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir vėliau 90 parų arešto pakeistos bei neatliktos bausmės dalį, paskiriant kaltinamajam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Parinkdamas pridėtinos bausmės dalį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kitoje teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų sunkumą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors kaltinamasis K. A. turi neišnykusį teistumą už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, tačiau teisiamojo posėdžio metu pasižadėjo, kad daugiau gyvenime tokių atvejų nepasikartos, sutiko gydytis nuo alkoholio. Teismo vertinimu, kaltinamajam pradėjus priklausomybės ligos gydymą, tai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ir jis nebedarys nusikalstamų veikų, kurias iš esmės ir sąlygojo alkoholio vartojimas. Teismas mano, kad ne tik minėtos aplinkybės, bet ir suvokimas, jog naujos nusikalstamos veikos padarymas gali sąlygoti tai, kad jis bus pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskatins kaltinamąjį iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą ir toliau gyventi be teisės aktų pažeidimų. Juo labiau, kad šioje byloje K. A. net kelis kartus buvo taikoma griežčiausia, su laisvės atėmimu, susijusi kardomoji priemonė – suėmimas. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, už kurią kaltinamasis buvo nuteistas 2022 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, yra praėjęs pakankamai ilgas, trejų metų, laiko tarpas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šiuo metu bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, pritaikius BK 75 straipsnį ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros bei paskiriant pareigas, nustatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 10 punktuose, 6 dalyje, t. y. įpareigojimą gydytis priklausomybę nuo alkoholio (sutikimą gydytis kaltinamasis išreiškė duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu), įpareigojimą tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtini pirmiau nurodyti įpareigojimai, nes, teismo vertinimu, būtent šių įpareigojimų visuma turės teigiamą poveikį kaltinamajam, padės jam pataisyti savo elgesį ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus, tai sąlygojo nusikaltimų padarymą, šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis. Taigi atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus nurodytas pareigas, kaltinamasis bus prižiūrimas, sudrausmintas, kontroliuojamas ir taip bus užtikrinta jo elgesio bei pažiūrų korekcija.

Kita vertus, tuo atveju, jei K. A. nepateisins jam teismo parodyto pasitikėjimo, nesilaikys paskirtų įpareigojimų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad <...> įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 72¹ straipsnyje įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. A. smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė prieš nukentėjusiąją, kuri nusikaltimo padarymo metu buvo jo sugyventinė, teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė nesijaučianti saugi, kai šalia būna K. A., nurodė teismui bijanti jo, prašė užtikrinti, kad kaltinamasis nesiartintų nei prie jos, nei prie jos šeimos narių. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmiau nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nagrinėjamu atveju padės pasiekti bausmės tikslų, padarys teigiamą įtaką kaltinamajam, apsaugos nukentėjusiosios teises ir teisėtus interesus, todėl K. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte, BK 72¹ straipsnyje, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios A. J. ir jos artimųjų giminaičių arčiau nei 200 m atstumu bei uždraudžiant iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, jos artimaisiais giminaičiais, lankytis jos gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

Nustačius, kad K. A. smurtavo prieš savo šeimos narę, jam taip pat yra pagrindas kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, BK 72² straipsnis), įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

Kaltinamasis K. A. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2024 m. vasario 2 d. 23.30 val. (b. t. 1, b. l. 108?111). 2024 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Justės Kliučinskinės nutartimi kaltinamajam K. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 4 d. ( b. t. 1, b. l. 118?119). 2024 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patenkinus K. A. skundą, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 vasario 4 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir K. A. iš suėmimo paleistas. K. A. šia nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareigojant įtariamąjį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 300 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. J. ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini); rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (jei turi) (b. t. 1, b. l. 132?135). 2024 m. kovo 18 d. nutarimu K. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 140?142). 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono aplinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, K. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino (b. t. 2, b. l. 35?37). Kaltinamasis K. A. sulaikytas, vadovaujantis BPK 123 straipsniu, 2024 m. rugpjūčio 9 d. 12 val. 50 min. (b. t. 2, b. l. 44?46, 48?49). 2024 m. rugpjūčio 11d. Vilniaus regiono aplinkės teismo Šalčininkų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi palikta galioti 2024 m. birželio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo, K. A. paskyrimo bei nustatytas suėmimo trukmės terminas dviem mėnesiams, t. y. iki 2024 m. spalio 10 d. įskaitytinai (b. t. 2, b. l. 55?57).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas K. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 20 d., bei nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2024 m. spalio 9 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

K. A. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant kaltinamąjį nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 300 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. J. ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini); rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (dokumentai nebuvo paimti), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamajam K. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina, nedelsiant paleidžiant jį iš suėmimo.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. APD-2024-09560 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (408,33 Eur) priteisimo iš K. A. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b. t. 2, b. l. 100–105). Šioje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu. 2024 m. rugsėjo 20 d. raštu kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti kaltinamajam K. A. gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko K. A. ginti advokatą Jurijų Surininą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, pagal teismų suformuota praktika, nėra priteisiamos, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš K. A. netenkintinas.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Įvykio vietos apžiūros metu paimtas popierinis kalendorius, įpakuotas į voką Nr.1 ir 2024 m. balandžio 12 d. nutarimu perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (Vilniaus g. 69, Nemenčinės II km., Vilniaus r.) (t. 2, b. l. 9-10), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vokas, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų kūno kameromis bei vaizdo įrašais, nufilmuotais nukentėjusiosios A. J. parodymų patikrinimo vietoje metu (vokas prisegtas prie bylos viršelio), paliktinas prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

K. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, ir kaltinamajam K. A. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam K. A. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi pakeista ir neatlikta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme, ir kaltinamajam K. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3, 10 punktais, 6 dalimi, atidėti kaltinamajam K. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros bei paskirti kaltinamajam K. A. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

- tęsti darbą arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant K. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios A. J. ir jos artimųjų giminaičių arčiau nei 200 m atstumu bei uždraudžiant iki bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio pabaigos bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, jos artimaisiais giminaičiais, lankytis jos gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kur būna nukentėjusioji.

Išaiškinti K. A., kad asmuo, vengiantis įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti K. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. vasario 2 d. iki 2024 m. vasario 20 d., ir nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2024 m. spalio 9 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam K. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti, nedelsiant paleidžiant jį iš suėmimo.

K. A. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini), įpareigojant K. A. nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 300 metrų atstumu, bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. J. ir kartu su ja gyvenančiais asmenimis, nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini); rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl K. A. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: popierinį kalendorių, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; voką su garso įrašu, vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų kūno kameromis bei vaizdo įrašais, nufilmuotais nukentėjusiosios A. J. parodymų patikrinimo vietoje metu, palikti prie bylos per visą baudžiamosios bylos saugojimo laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.