- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-85-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- M. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės)biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Laisvės atėmimo vietų ligoninėsapeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovėsBĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ieškinį dėlįsiskolinimo priteisimo ir iškeldinimo iš tarnybinių patalpų, pareikštą atsakovei M. T. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1)priimti sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); 2) išieškoti skoląir delspinigius, susidariusius už tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomą –2 510,32 Eur; 3) įpareigoti sumokėti komunalinius mokesčius – 28,48 Eur; 4) išieškoti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad BĮ Laisvės atėmimo vietų ligoninė 1998-02-26 sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 3 su A. T., atsakovės sutuoktiniu. Pagal sutartį A. T. darbo laikotarpiu ieškovė už mokestį patikėjimo teise suteikė valdyti tarnybines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (toliau– patalpos ir/ar butas). (duomenys neskelbtini) A. T. mirė, o 2015-03-02 ieškovė sudarė Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 57-22 su A. T., atsakovės sūnumi, kuriam sutartimi suteikė už mokestį patikėjimo teise valdyti patalpas. 2015-12-28 ligoninės direktorius 2015-12-22 įsakymu Nr. P-336 „Dėl A. T. atleidimo iš tarnybos“ atsakovės sūnų atleido iš tarnybos. Ieškovė 2016-03-01 raštais Nr. S-1177, Nr. 1178, 2016-04-08 raštais Nr. S-1810, Nr. S-1820 kreipėsi į atsakovę ir A. T., siūlydama išsikelti iš patalpų ir perduoti jas ieškovei, pasirašant perdavimo– priėmimo aktą.Atsakovė ir jos sūnus nereagavo į ieškovės raštus ir nesudarė galimybės patekti į patalpas.
3. Ieškovė paaiškino, jog 2017-01-24 gavo UAB „Verkių būstas“ Nr. S-52 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo, kad patalpų nuomininkė, atsakovė, nemoka už komunalines ir kitas paslaugas. Ieškovė2017-08-28 reg. Nr. S-4053 ir reg. Nr. S-4054 pranešimais kreipėsi į atsakovę ir į A. T. dėl susidariusio įsiskolinimo. 2017-03-07 ieškovė kreipėsi į teismą dėl atsakovės ir jos sūnaus iškeldinimo iš patalpų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė išdirbo laisvės atėmimo vietų ligoninėje daugiau kaip dešimt metų (nuo 1986-08-01 iki 1998-07-01), todėl pagal tuo laikotarpiu galiojusį kodeksą įgijo teisę būti iškeldinama, tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. 2018-08-02 Vilniaus apygardos teismas nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimągalioti. 2018-08-10 ieškovė raštu Nr. S-3905 kreipėsi į atsakovę dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą pagal pradelstas apmokėti sąskaitas faktūras (1 539 Eur) ir priskaičiuotus delspinigius (16,59 Eur), tuo pačiu primindama apie įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Atsakovė į pranešimą nereagavo, nuomos mokesčio, skolos komunalinių paslaugų teikėjams per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos nesumokėjo. 2018-11-02 raštu Nr. S-5138, ieškovė kreipėsi dėl nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo ir patvirtinimo, kuriame atsakovei pagal sutarties 2.3 papunktį perskaičiavo ir patvirtino patalpų nuomos mokestį, dydį – 61,33 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovę iš patalpų. Paaiškino, kad sutinka sumokėti susidariusią patalpų nuomos mokesčio, užmokesčio už komunalines paslaugas bei kitų mokesčių skolą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies dėl skolos ir delspinigių priteisimo, prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo. Papildomai paaiškino, kad skolos fakto bei jos dydžio neginčija, bylos nagrinėjimo laikotarpiu ji mokėjo nuomos mokestį 63 Eur per mėnesį. Nurodė, jog jos finansinė būklė yra sunki, jai 56 – eri metai, yra bedarbė nuo 2020 metų lapkričio mėnesio, tačiau ieško darbo valstybės tarnyboje, šiuo metu slaugo bei prižiūri žmogų, už tai gauna papildomų pajamų, kurias perves ieškovei, pažada, kad skolas sumokės, taip patpadengs skolą už šildymą. Taip pat nurodė, kad gauna socialinę išmoką– 800 Eur, bendros per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, dažnai lankosi pas gydytojus, turi problemų su čiurna, numatyta operacija, tačiau dėl pandemijos ji atidėta. Pačiame bute, kurio plotas 33 kv. m., gyvena 24 – verius metus, nuo 2015 metų bute gyvena viena, iki to laiko gyveno su sūnumi, bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, atsakovė užtikrina tvarkingą kaimynystę, skundų nei iš kaimynų, nei kitų asmenų nebuvo, nėra kitų asmenų intereso į šį būstą. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad ji neįsileido ieškovės atstovų į butą, kadangi šis įvykis vyko 2017 metais, kai ji buvo įpareigota išsikelti, ji nesutiko išsikelti, tačiau ieškovės atstovai nereikalavo jų įleisti į butą. Daugiau ieškovės prašymų apžiūrėti ar patikrinti butą nebuvo. Kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi, ją iškeldinus iš buto, būtų priversta ieškotis nuomojamo būsto, nes sūnus su šeima gyvena irgi nuomojamame bute, ten jai vietos nebūtų. Nuo 2010 metų bandė susitarti su ieškove, kad sutartis būtų sudaryta su atsakove asmeniškai. Pažymėjo, kad kurį laiką nemokėjo nuomos mokesčio siekdama, jog būtų sudaryta oficiali nuomos sutartis. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ji išdirbo 21 – erius metus, taip pat ir jos sutuoktinis bei sūnus ilgą laiką dirbo šioje įstaigoje, sūnus netgi tarnybos metu nukentėjo, iki šiol turi didelių sveikatos problemų. Atsakovė prašo nekeldinti jos iš buto, įpareigoti ieškovę sudaryti su ja nuomos sutartį, nepriteisti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-16 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė, būdama faktinėpatalpos nuomininkė, turi pareigą tinkamai vykdyti sutartinę prievolę– mokėti ieškovei nuomos mokestį nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis, 6.588 straipsnio 6 dalis). Atsakovei to nepadarius, teismas ieškovei iš atsakovės priteisėnuomos mokestį – 2 502,96 Euruž laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2019-11-30(CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
8. Pirmosios instancijos teismas taip pat ieškovei iš atsakovės už termino praleidimą priteisė delspinigius – 7,36 Eur. Pagal2015-03-02 tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 57-22 7 punkto nuostatas nuomininkas, laiku nesumokėjęs tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio už suteiktą naudotis turtą, moka 0,03 procento nesumokėtos nuomos mokesčio sumosdydžio delspinigiusuž kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovė, pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas delspinigius apskaičiavo už keturių mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 2019-08-01 iki 2019-11-30. Atsakovė nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio, todėl privalo sumokėti ieškovei 7,36Eur dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019-08-01 iki 2019-11-30, šio reikalavimo atsakovė neginčijo.
9. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nustatė, jog atsakovė bute gyvena ilgą laiką, duomenų, kad ieškovė turėjo nusiskundimų dėl atsakovės nesąžiningumo, nemokant nuomos mokesčioar užmokesčio už komunalines paslaugas prieš kilusį ginčą, dėl netinkamo atsakovės elgesio,nėra pateikta. Atsakovė neginčija skolos, aplinkybių, kad už nuomą nemokėjo, siekdama, kad ieškovė su atsakove sudarytų nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra ginčo dėl to, kad atsakovė, nemokėdama nuomos mokesčio, pažeidė nuomos sutartį, dėl ko ieškovas įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Atsakovė tvirtino, kad dės visas pastangas, siekdama sumažinti įsiskolinimą ieškovei, yra sudariusi su komunalines paslaugas tiekiančiomis įmonėmis taikos sutartis, sutarusi dėl skolų apmokėjimo. Teismo posėdžio metu paaiškino ir teigė, kad yra linkusi atsiskaityti su ieškove, finansinei būklei pagerėjus, gavusi papildomų pajamų, nedelsdama atliks mokėjimus. Nėra duomenų, kurie parodytų, jog patalpos, gyvenant atsakovei, taptų prastos būklės dėl atsakovės kaltės ar aplaidumo, keltų nepatogumų esantiems kaimynams ir kitų asmenų interesams. Spręsdamas dėl griežčiausios taikomos teisinės priemonės nuomininkei, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad duomenys neleidžia spręsti apie atsakovės sąmoningai nesąžiningą elgesį, siekiant išvengti prievolių vykdymo ieškovei. Atsakovė įsiskolinimo, kaip minėta, neneigė, skolą pripažįsta ir mokėti neatsisako.Atsakovės veiksmų visuma leido sprendimą priėmusiam teismui spręsti apie tai, jog atsakovė siekia pašalinti padarytą nuomos sutarties pažeidimą, siekia toliau gyventi patalpose ir neatsisako bendradarbiauti, ne kartą bandė taikiai susitarti su ieškovu.
10. Sprendime taip pat nustatyta, jog atsakovė yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra našlė, prastos sveikatos būklės. Duomenų, kad atsakovė turėtų kito nekilnojamojo turto, būstą, kuriame galėtų apsigyventi, byloje nėra. Ta aplinkybė, kad atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo, bandė taikiai susitarti dėl nuomos mokesčio apmokėjimo dalimis, teismo proceso metu, t. y. 2021-02-23 apmokėjo sąskaitą už tarnybinio būsto nuomą, leido sprendimą priėmusiam teismui spręsti, kad atsakovė nevengia pareigos atsiskaityti su ieškove. Sprendimą priėmęs teismas įvertinęs susidariusią nuomos mokesčio skolą– 2 502,96 Eur, beitai, kad ieškovė yra valstybės įstaiga, t. y. tokia skolos suma nėra itin reikšminga, nėra duomenų, kad dėl to būtų sutrikdyta įstaigos veikla, taip pat nėra duomenų, kad nuomos mokesčio skolos susidarymas pažeistų kitų asmenų teises, nusprendė, kad atsakovės būsto netekimas būtų neproporcinga priemonė. Atsakovės iškeldinimas sukeltų sunkių padarinių atsakovei, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė ir ieškovė nenurodė, kad dėl atsakovės neiškeldinimo jis patirtų nuostolius, būtų itin suvaržytos jo teisės laisvai disponuoti butu. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patvirtino, kad iškeldinus atsakovę iš buto, šis butas nebūtų išnuomotas kitiems asmenims, o būtų perduotas į Turto banko fondą. Teismasįvertino, jog nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia būtinybės bei nesudaro pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš patalpų, nes tai prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į būsto išsaugojimą. Kraštutinės priemonės taikymas– iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, nebūtų proporcingas siekiamam tikslui, nes atsakovės palikimas be būsto būtų priežastis naujoms socialinėms problemoms atsirasti.
III. Apeliacinioskundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantė(ieškovė) apeliaciniu skundu prašo: 1)panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 sprendimodalį dėl atsakovės iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpųir priimti naują sprendimą,kuriuo būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimoiš tarnybinių gyvenamųjų patalpų; 2) teismui nutarus kitaip, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas priimti sprendimą dėl atsakovės iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų buvo atmestas ir perduoti byląpirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Apeliantė nurodo, jog faktinis sutartiesnepasirašymas nėra pagrindas nevykdyti prievolės atsakovei irnegali būti pateisinamas, kaip savo teisių gynimo būdas, juolab, kad ieškovė pati nekartą kreipėsiį atsakovę ir bandė taikiai spręsti kilusį ginčą. Teismas, vertindamas atsakovės galimybes dėl kito būsto,tenkinant ieškovės reikalavimą dėl iškeldinimo, nepagrįstai vertino turtines galimybes, juolab,kad rinkoje yra siūlomi įvairios vertės gyvenamieji būstai, todėl ieškovės kritiškai vertinamasteismo argumentas, kad atsakovės palikimas be būsto būtų priežastis naujoms socialinėmsproblemoms atsirasti. Toks teismo vertinimas diskriminuoja ieškovės, kaip turto valdytojosteises ir teisėtus lūkesčius. Ieškovė per įstaigos darbuotojus turi teisę ir pareigą kontroliuoti, arsuteiktas būstas naudojamas pagal paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiemslikviduoti. Tuo atveju, jei nuomininkas gyvenamąją patalpą naudoja ne pagal paskirtį, nuomossutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitosgyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė naudoja būstą ne pagal paskirtį. Ieškovė negali teigti to, ko nėra įrodinėjusi, juolab atsakovė teismui nurodė, kad tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta ir kad atsakovė neturi galimybės įsigyti kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė pabrėžė, kad minėtose tarnybinėse patalpose ji gyvena nuo 1997 m. Nuo 2010 m. tarnybinėse gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena viena, kaip Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūno A. T. našlė ir kaip buvusi ilgametė Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotoja.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovėsapeliacinis skundasatmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Ieškovė prašė priimti sprendimą dėl atsakovės M. T. iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Ieškovė šį reikalavimą grindė CK 6.611 straipsniu, t. y. atsakovei daugiau nei tris mėnesius nemokant nuomos mokesčio. Atsakovė prašė reikalavimą dėl iškeldinimo atmesti. Pirmosios insancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis ir teismų praktiką, atmesdamas minėtą ieškovės reikalavimą, nurodė, jog kraštutinės priemonės taikymas– iškeldinimas iš gyvenamosios patalpos, nebūtų proporcinga siekiamam tikslui priemonė, nes atsakovės palikimas be būsto būtų priežastis naujoms socialinėms problemoms atsirasti. Teismas įvertino, kad ieškovei sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra mažesnė, negu neigiamų pasekmių mastas atsakovei.
16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pažeidė proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
17. CK6.611straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi).Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeNr.3K-7-110/2012)
18. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą.Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia– būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme.Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui.(Buckley v. the United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996?IV, §§ 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillowv. the United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. the United Kingdom, No. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports ( DR) 13, p. 40)).Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-07 nutartis civilinėje bylojeNr.3K-3-267/2011).Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę– iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje bylojeNr.3K-7-110/2012). Sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių).Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismas turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas.
19. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra įsiskolinusi už būsto nuomą bei komunalines paslaugas, t. y. ilgą laikotarpį (daugiau kaip tris mėnesius) nemokėjo įmokų, kurių suma– 2 502,96 Eur.Taigi, formalusCK6.611straipsnio nuostatų taikymo pagrindas egzistuoja.Tačiau bylos duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių bei vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų atsakovės materialinė padėtis. Pažymėtina, kad atsakovė įgijo teisę gyventi bute, likusi jame gyventi po tarnybinio buto nuomininko mirties, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13741-960/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2018-08-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-898-275/2018, nuostatas, kuriose nurodyta, kad iškeldinti atsakovę galima, tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą.
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti griežčiausios teisinės priemonės– iškeldinimo, nes buvo svarbios nuomos mokesčio ir kitų mokėjimų vėlavimo priežastys: atsakovės bedarbystė, silpna sveikata. Atsakovė realiai siekia mažinti skolą (prie 2021-03-08 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pridėtas 2021-02-23 mokėjimo kvitas, duomenys apie įvykdytus ir grąžintus vykdomuosius raštus). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teisinga Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (6, 7 sprendimo puslapiai), ne formaliai, o individualiai taikė iškeldinimo galimybę nustatančią teisės normą. Ieškovė apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo motyvų nenuginčijo, siūlė ginčą spręsti pagal formalias CK 6.611 straipsnio nuostatas. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta ir neįrodyta, kad neiškeldinus atsakovės, pažeidžiami kito asmens (asmenų) saugotini interesai ar gali būti sutrikdyta ieškovės, kaip juridinio asmens veikla. Apeliaciniame skunde akcentuojami svarbūs ieškovės interesai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, tačiau šių interesų svarba nėra paaiškinta, nepateiktos konkrečios ieškovės intereso iškeldinti atsakovę svarbumą patvirtinančios aplinkybės.
21. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog šiuo atveju nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, kad nurodyto dydžio atsakovės skola taip pažeidžia nuomotojo teises, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Pritartina šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kadangi jos paremtos byloje esančiais įrodymais, atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, o teismo sprendimu lieka apsaugota atsakovės teisė į ieškinyje nurodytą patalpą kaip teisė į būstą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos8 straipsnį. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė pripažįsta skolą ir deda pastangas ją sumažinti bei į nustatytą esminę aplinkybę– atsakovė bute nuolat gyvena ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kuriŽmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą, kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai netaikė nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės neiškeldino iš gyvenamosios patalpos.
22. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismoišvadomis. Dėl to naikinti ar keisti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovėnepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-09-16 sprendimąpalikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos