- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-564-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14358-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Kreditorius
- V. V.
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-564-826/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-14358-2014-9)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs antstolės B. T. ir išieškotojo V. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., V. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, juo prašo panaikinti antstolės B. T. patvarkymą Nr. S-14040389 „Dėl skolininkės A. M. 2014-10-17 prašymo“ vykdomojoje byloje Nr. 00005/12/02425 ir įpareigoti antstolę B. T. užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0005/12/02425 bei vykdomąjį dokumentą grąžinti teismui, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1240-323/2012 priteisė iš A. M. ieškovui V. V. 60 000 Lt skolą, 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo 60 000 Lt sumos nuo 2010-11-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 60 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1800 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2012-11-28 V. V. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-1240-323, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei B. T., užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/12/02425. Vykdant priverstinius išieškojimo veiksmus išieškojimas nukreiptas į A. M. darbo užmokestį. Skola taip pat buvo išieškoma ir iš paveldėto nekilnojamojo turto, jis antstolės R. V. kontoroje užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23660 buvo realizuotas, o gautos lėšos paskirstytos kreditoriams AB „Swedbank“ bei išieškotojui V. V.. Visas paveldėtas turtas buvo realizuotas, kito turto, iš kurio gali būti išieškoma skola, nebėra, tačiau antstolė vykdomosios bylos nenutraukia, toliau tęsia priverstinius išieškojimo veiksmus iš asmeninio A. M. turto. Skolininkė pateikė prašymą antstolei B. T., jame prašė vykdomąją bylą Nr. 0005-12/02425 užbaigti ir vykdomąjį dokumentą grąžinti teismui, nes visa skola iš paveldėto turto išieškota, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas visiškai įvykdytas, ir tęsiant išieškojimo veiksmus skola bus išieškoma tik iš asmeninio skolininkės A. M. turto, kas prieštarauja tiek CK 5.53 straipsnio l daliai, pagal kurią paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu ir išieškoma tik iš paveldėto turto, tiek suformuotai kasacinio teismo praktikai.
Antstolė B. T. 2014-12-01 priėmė patvarkymą, juo netenkino skolininkės A. M. prašymo ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui. Patvarkymą antstolė motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-902-253/2013 skolininkės A. M. skundą antstolei B. T. atmetė, išaiškindamas, kad pareiškėjos A. M. atsakomybė už palikėjo skolas yra apribota pagal apyrašą paveldėto turto verte, o ne konkrečiu paveldėtu turtu. Skolininkė paveldėjo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekė 348 659 Lt, bei kitą turtą, kurio vertė – 20 241,39 Lt. Taigi skolininkė A. M. po V. Š. mirties paveldėjo turto už 368 900,39 Lt, o pagal mirusiojo V. Š. prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams yra sumokėjusi 235 350,73 Lt, todėl atsakomybė už palikėjo skolas nėra pasibaigusi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-12 nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino antstolės B. T. 2014-10-31 patvarkymą Nr. S-14040389 „Dėl skolininkės A. M. 2014-10-17 prašymo“ vykdomojoje byloje Nr. 00005/12/02425 ir įpareigojo antstolę B. T. užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0005/12/02425 bei vykdomąjį dokumentą kaip įvykdytą, grąžinti jį išdavusiai institucijai. Teismas priteisė A. M. po 43,44 EUR bylinėjimosi išlaidų iš antstolės B. T. ir V. V.. Teismas nurodė, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartyje civ. byloje 3K-3-433/2014 formuojama abstrakti CK 5.53 str. 1 d. aiškinimo taisyklė, o ne ad hoc taisyklė toje vienoje byloje, todėl ši taisyklė taikytina ir nagrinėjamu atveju. Net ir teigiant, jog įpėdinis turėtų atsakyti paveldėto turto verte, nagrinėjamu atveju pareiškėja ir atsakė paveldėto turto verte. Tai, kad notaras paveldimo turto apyraše nurodė didesnę pareiškėjos nekilnojamojo turto vertę, dar nereiškia, kad ši vertė yra nustatyta teisingai. Notaras nėra asmuo, įgaliotas, kompetentingas ir turintis teisę atlikti turto vertinimą išieškojimo tikslais. Pareiškėjos nekilnojamąjį turtą iš varžytynių pardavė antstolė R. V.. Parduoto pareiškėjos nekilnojamojo turto vertė ir yra ta kaina, už kurią kažkas pageidavo parduodamą turtą įsigyti. Įstatymų nustatyta tvarka realizavus pareiškėjos turtą pareiškėjos, kaip įpėdinės, atsakomybė už palikėjo skolas paveldėtu nekilnojamuoju turtu pasibaigė. Realizavus šį turtą antstolė R. V. pervedė antstolei B. T. 40 186,78 Lt. Kito neįkeisto turto pareiškėja paveldėjo už 20 241,39 Lt. Taigi pareiškėja iš viso, neskaičiuojant hipotekos kreditoriui išmokėtos sumos, paveldėjo turto už 60 428,17 Lt. Sprendžiant iš vykdomojoje byloje esančių išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų, ši suma taip pat buvo išieškota (ir netgi viršyta) iš pareiškėjos darbo užmokesčio, kadangi vien tik skolos buvo išieškota 60 000 Lt. Būtent išieškant skolas iš įpėdinio paveldėtų piniginių sumų ar turto, kurių fiziškai nebėra arba neįmanoma rasti ir realizuoti, ir taikytina kai kuriose senesnėse antstolės ir suinteresuoto asmens nurodytose LAT bei Klaipėdos apygardos teismo nutartyse naudota sąvoka – atsakyti paveldėto turto verte. Dėl tariamai per mažos (500 Lt) kainos, už kurią parduotas automobilis, teismas konstatavo, kad nežinoma nei automobilio būklė, nei tai, ar jis buvo eksploatuotinas pardavimo metu, todėl suinteresuoto asmens teiginys apie jo žymiai didesnę vertę nėra įrodytas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolė B. T. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad teismas negalėjo bylos nagrinėti, o privalėjo ją nutraukti, nes dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo pasisakyta civilinėse bylose Nr. 2-2993-323/2013, 2S-902-253/2013, skolininkės skundas atmestas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014, tačiau bylos aplinkybės nebuvo tapačios, todėl teismas negalėjo ja vadovautis. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo konstatuota, kad įpėdinių, priėmusių palikimą pagal apyrašą, atsakomybė yra ribojama ne paveldėto turto verte, o paveldėtu turtu. Tačiau šioje kasacinėje byloje paveldėtas turtas nebuvo perleistas tretiesiems asmenims, todėl ir galimas išieškojimas iš paveldėto turto, o šioje byloje turtas yra perleistas, išieškojimas iš jo nebegalimas, dėl to išieškoma turi būti iš asmeninio skolininkės turto. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad neskaitant hipotekos kreditoriui išmokėtos sumos, skolininkė paveldėjo turto už 60 428,17 Lt, tačiau tokia išvada netiksli. Teismas nesiaiškino, kiek hipotekos kreditoriui buvo pervesta pinigų kaip skolininkės paveldėta skola, o kiek – kaip jos pačios asmeninė skola, nes hipotekos kreditoriui galėjo būti mokamos palūkanos, kurios yra asmeninė skolininkės skola geruoju nevykdžius prievolės. Taip pat neaišku, kiek lėšų atiteko antstolei R. V., pardavusiai įkeistą turtą, nes šiai antstolei priklausančios mokėti sumos yra skolininkės asmeninė prievolė, nesusijusi su paveldėtu turtu.
Atskiruoju skundu išieškotojas V. V. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodė, kad skolininkė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tai ne kartą nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas. Pareiškėja pagal turto apyrašą paveldėjo ne tik AB „Swedbank“ hipoteka įkeistą turtą, bet ir kitą turtą: automobilį, kuris buvo parduotas už 500 Lt, pinigines lėšas su priskaičiuotomis palūkanomis pagal 3 gyvybės draudimo sutartis, iš viso 20 241,39 Lt piniginių lėšų. Pareiškėja paveldėjo turto už 368 900,39 Lt, neišieškota skola yra 133 549,66 Lt, taip pat nėra atsiskaityta už priteistas 25 190,53 Lt kompensacines palūkanas, dėl to vykdomoji byla negali būti užbaigta. Teismas nesiaiškino, kiek hipotekos kreditorius gavo kaip skolininkės paveldėtą skolą, kiek – kaip jos asmeninę skolą, kiek lėšų atitekto antstolei R. V., pardavusiai įkeistą turtą. Mano, jog antstolė pagrįstai siekia tęsti išieškojimo veiksmus iš skolininkei priklausančio asmeninio, o ne paveldėto turto. Taip pat pažymėjo, jog byla turėjo būti nutraukta, nes skolininkė reiškė tapačius reikalavimus kaip ir jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2993-323/2013.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą skolininkė A. M. nurodė, kad su skundais nesutinka, prašo juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byla nėra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nes antstolės ir išieškotojo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-2993-323/2013 buvo skundžiamas antstolės 2013-01-10 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio. Šioje byloje skundžiamas antstolės 2014-10-31 patvarkymas dėl skolininkės prašymo užbaigti vykdomąją bylą. Be to, šioje byloje buvo prašoma užbaigti vykdomąją bylą, nes nebeliko paveldėto turto, o ankstesnėje byloje buvo prašoma nutraukti išieškojimą iš asmeninio turto. Nurodė, kad teismas pagrįstai patenkino skundą, nes išieškoma gali būti tik iš paveldėto turto, bet ne iš paveldėto turto vertės. Nurodo, jog nėra atsakinga už priskaičiuotas palūkanas bei vykdymo išlaidas, nes tai yra palikėjo skolos, o ji atsako tik paveldėtu nekilnojamuoju turtu, kuris yra parduotas, ir paveldėtomis piniginėmis lėšomis, kurios išieškotos ir pervestos kreditoriams. Paveldėtos piniginės lėšos buvo išieškotos iš skolininkės asmeninių lėšų, dėl to jos atsakomybė už palikėjo skolas pasibaigė. Apeliantai teigia, kad gali būti tęsiamas išieškojimas, nes paveldėto turto vertė yra didesnė, nei buvo parduotas turtas, ir remiasi kasacinėmis nutartimis, kuriose formuojama praktika buvo pakeista 2014-10-21 nutartimi. Šioje nutartyje buvo nurodyta, jog paveldėtojas atsako tik paveldėtu turtu, bet ne jo verte.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl vykdomosios bylos užbaigimo, kai išieškoma iš paveldėto pagal apyrašą turto ir jo nepakanka. Tiek antstolė, tiek išieškotojas atskiruosiuose skunduose nurodė iš esmės tapačius argumentus, t. y. kad byla negalėjo būti nagrinėjama, nes jau buvo išnagrinėta, ir kad išieškojimas turi būti tęsiamas ir išieškoma iš skolininkės (paveldėtojos) asmeninio turto, nes paveldėto turto nepakako palikėjo įsipareigojimams įvykdyti.
Apeliantai teigia, kad teismas negalėjo dėl skolininkės skundo pasisakyti iš esmės, o turėjo bylą nutraukti, nes skolininkė kreipėsi į teismą tuo pačių pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip ir išnagrinėtoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2993-323/2013. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog apeliantų nurodytoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolės 2013-01-10 patvarkymo Nr. S-13001066 teisėtumo. Šiuo patvarkymu buvo nuspręsta išieškoti skolą iš skolininkės darbo užmokesčio (vykd. b. l. 66). Skolininkė teigė, kad negali būti išieškoma iš jos asmeninio turto, nes už palikėjo skolas ji atsako tik paveldėtu turtu. Pirmosios instancijos teismas 2013-03-01 nutartimi skolininkės skundą tenkino ir panaikino antstolės 2013-01-10 patvarkymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas 2013-05-17 nutartimi panaikino 2013-03-01 nutartį ir skolininkės skundą atmetė. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad skolininkė paveldėjo ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir 20 241,39 Lt piniginių lėšų, kurios gali būti išieškomos iš skolininkės darbo užmokesčio. Taigi šioje byloje buvo pasisakyta dėl paveldėtų piniginių lėšų išieškojimo iš darbo užmokesčio, bet ne dėl vykdomosios bylos užbaigimo apskritai, kas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byla buvo ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu.
Apeliantai taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2014, nes joje faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios šiai bylai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartyje paveldėtas turtas nebuvo perleistas tretiesiems asmenims, priešingai nei šioje byloje, dėl to išieškojimas šioje byloje gali būti tęsiamas. Su tokia nuostata nėra pagrindo sutikti. LR CK 5.53 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutarties, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, CK 5.53 str. 1 d. įtvirtintos normos aiškinimas buvo skirtingas, t. y. priklausė nuo faktinių bylos aplinkybių. Tačiau 2014-10-21 nutartyje buvo suformuota abstrakti ir vienareikšmiška taisyklė, jog atsakomybė už palikėjo skolas yra ribojama paveldėtu turtu, bet ne jo verte, kaip teigia apeliantai. Aplinkybė, kad skola išieškoma iš tretiesiems asmenims parduoto paveldėto nekilnojamojo turto, nereiškia, kad palikėjo, priėmusio palikimą pagal apyrašą, atsakomybės ribos gali būti plečiamos ar kad jis gali atsakyti ir savo turtu, nepakakus paveldėto turto. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ši kasacinio teismo 2014-10-21 nutartyje suformuota taisyklė taikytina ir šios bylos atveju, nes joje buvo keliamas klausimas dėl CK 5.53 str. 1 d. aiškinimo ir taikymo.
Apeliantai taip pat teigia, kad teismas nesiaiškino, kokios sumos buvo pervestos hipotekos kreditoriui kaip palikėjo kreditoriui, kokios sumos buvo išieškotos kaip asmeninė skolininkės skola. Apeliantai mano, jog priskaičiuotos palūkanos yra asmeninė skolininkės skola, jai geruoju nevykdant savo prievolės. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdė 60 000 Lt skolos, 10 proc. dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininkės A. M., iš kurios skola išieškotojui buvo priteista kaip iš mirusio V. Š. paveldėtojos. Nustatyta, jog skolininkė paveldėjo V. Š. nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas pagal gyvybės draudimo sutartis. Paveldėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas, gautos lėšos pervestos palikėjo kreditoriams, tarp jų ir išieškotojui V. V. (į antstolės, vykdančios išieškojimą, sąskaitą pervesta 40 186,78 Lt, vykd. b. l. 194–195). Parduoto turto visiškai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams nepakako, tačiau tai nereiškia, kad turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kaina, už kurią buvo parduotas nekilnojamasis turtas, ir yra reali turto kaina. Tai, kad parduoto paveldėto turto nepakako kreditorių reikalavimams patenkinti, nereiškia, kad gali būti išieškoma iš kito paveldėtojos asmeninio turto (LR CK 5.53 str. 1 d.). Be to, nustatyta, kad pareiškėja paveldėjo ir 20 241,39 Lt piniginių lėšų pagal mirusiojo V. Š. gyvybės draudimo sutartis, tačiau šios piniginės lėšos nerastos, dėl to ši suma buvo išieškoma iš skolininkės darbo užmokesčio. Išieškojus paveldėtas 20 241,39 Lt pinigines lėšas iš asmeninių skolininkės lėšų neliko pagrindo tęsti išieškojimo, nes tokiu atveju būtų pažeistas LR CK 5.53 str. 1 d. nustatytas ribojimas.
Iš skolininkės buvo išieškota visa V. V. priteista suma, tačiau liko neišieškotos palūkanos bei vykdymo išlaidos. Apeliantai mano, jog šios sumos turi būti išieškomos iš asmeninių skolininkės lėšų, nes tiek palūkanos, tiek vykdymo išlaidos susidarė dėl to, kad ji geruoju nevykdė teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia nuostata nesutinka. Tiek palūkanos, tiek vykdymo išlaidos susidarė priteistos paveldėtos skolos pagrindu, dėl to negali būti laikomos asmenine skolininkės prievole. Visas paveldėtas turtas buvo parduotas priverstine tvarka, gautos lėšos pervestos kreditoriams, o paveldėtos, bet nerastos piniginės lėšos išieškotos iš asmeninių skolininkės lėšų (darbo užmokesčio). Kadangi išieškoma gali būti tik neperžengiant paveldėto turto ribų, o jo nepakakus įsipareigojimams įvykdyti, išieškojimas nebegali būti tęsiamas, o vykdomoji byla turi būti užbaigta LR CPK 632 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Antstolė B. T. skunde nurodė ir tai, kad teismas nesiaiškino, kokia suma buvo pervesta antstolei R. V., vykdžiusiai priverstinį paveldėto turto išieškojimą, nes šios išlaidos yra asmeninė skolininkės prievolė. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Vykdomojoje byloje buvo visi duomenys apie lėšų paskirstymą kreditoriams ir antstolėms. Kadangi išieškojimas buvo vykdomas iš paveldėto turto, dėl to ir visos patirtos išlaidos buvo apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus paveldėtą turtą, dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad šios išlaidos galėtų būti asmeninė skolininkės prievolė.
Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantų atskirieji skundai atmestini, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-12 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skolininkė turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. Šioje byloje skolininkės ir antstolės bei išieškotojo interesai buvo akivaizdžiai priešingi, dėl to atmetus atskiruosius skundus, skolininkei iš antstolės ir išieškotojo priteistina po 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98, 338 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš išieškotojo V. V. ir antstolės B. T. skolininkei A. M. po 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.