Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui S. Š., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1877-797/2008 iš atsakovo S. Š. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo S. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Š. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (1-4 b. l.).

Ieškovė R. Š. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad 2008 m. balandžio 14 dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1877-797/2008 buvo nutraukta šalių santuoka, šalių nepilnamečio sūnaus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteistos 72,41 Eur (250 Lt) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi L. Š. bendrauja minimaliai, todėl jis nepatiria jokių papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui. Visa rūpinimosi sūnumi našta yra perkelta išimtinai ieškovei. Šalių nepilnametis sūnus L. Š. gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi sūnumi ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimą. Šalių nepilnamečio sūnaus L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga maždaug 405 Eur: maistui – 100 Eur, būstui – 50 Eur, rūbams, avalynei – 60 Eur; kanceliarinės prekės – 10 Eur, ainiams – 12 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 15 Eur, ryšio priemonėms – 5 Eur, kirpyklai – 12 Eur, transporto išlaidoms – 20 Eur, laisvalaikiui, ekskursijoms – 30 Eur, ilgalaikio naudojimo daiktams – 30 Eur, mokesčiams už krepšinį – 13 Eur (mėnesio mokestis) ir 20 Eur aprangai, avalynei, vykimui į varžybas, draudimui – 3,46 Eur, nenumatytoms išlaidoms (rūbų valyklos paslaugos, remonto paslaugos ir kt.) – 5 Eur. Šalių sūnus sparčiai auga, todėl dažnai reikia pirkti rūbus, avalynę. Sūnus nešioja akinius, todėl reguliariai reikia keisti lęšius, o, be to, berniukui esant aktyviam, dažnai lūžta ar sugadinami akinių rėmai, todėl tenka remontuoti akinių rėmus ar juos naujus pirkti. Be to, berniukas lanko krepšinį, todėl patiriamos papildomos išlaidos mėnesio mokesčiui, sportinei avalynei, rūbams, išvykoms į varžybas. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis gauna nelegalias pajamas, važinėja prabangiu automobiliu. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra visiškai sveikas, darbingas asmuo. Todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui L. Š.. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, su sūnumi gyvenanti atsakovės mamai priklausančiame bute. Jos gaunamos pajamos yra vidutiniškai 400,00 Eur dydžio mėnesio darbo užmokestis, ieškovė dirba Šiaulių savivaldybės globos namuose. Todėl šalių sūnų ieškovei padeda išlaikyti jos artimieji giminaičiai.

Ieškovės atstovė advokatė Kristina Pugačienė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas S. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti vaiko išlaikymui 150 Eur, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (51-54 b.l.). Paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas su sūnumi bendrauja minimaliai, todėl atsakovas nepatiria jokių papildomų išlaidų sūnaus išlaikymui. Teigia, kad atsakovas nuolat bendrauja su sūnumi, rūpinasi jo auklėjimu, pasiima jį savaitgaliais, vežasi į keliones, pramogauti. 2017-2018 metų laikotarpiu tokioms pramogoms atsakovas išleido ne mažiau kaip 1000 Eur. Visos poilsio ir pramogų su vaiku išlaidos buvo atsakovo sumokėtos. Atsakovas teikia papildomą materialinį išlaikymą, t.y. 2017 m. sausį gimtadienio proga nupirko paspirtuką už 180 Eur, birželio mėn. pirktos sportinės kelnės už 20 Eur, rugsėjo pradžioje – sportinius batelius, džinsus, laisvalaikio batus, megztinį, padovanojo meškerę ir kitą žvejybos įrangą – viso už 150 Eur, gruodžio mėnesį padovanojo belaidę garso kolonėlę už 60 Eur. Taip pat atsakovas dažnai perka sūnui mėnesio autobuso pravažiavimo bilietus ir kitus daiktus. 2018 m. vasario mėnesį pirko sūnui sportinius batelius už 85 Eur. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu yra įsidarbinęs UAB “Daugaudas” vadybininku ir gauna 380,00 Eur atlyginimą. Paskutinius 2 metus nedirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gyveno iš santaupų, kurių šiuo metu nebeturi. Važinėja motinos, tėvo arba brolio automobiliais, dirba tėvo įmonėje. Nors yra medžiotojas, bet nuo 2017 metų sausio nebemedžioja, nes antstolis paėmė ginklus. Turėjo įmonę, kuri bankrutavo, turi 12500 Eur skolų, jo atžvilgiu antstolis vykdo išieškojimą. Atsakovas šiai dienai nėra sveikas ir darbingas, nes turi sunkią alergiją dulkėms, statybinei chemijai, nuolat naudoja vaistus nuo alergijos, todėl negali dirbti pagal profesiją statybų sektoriuje. Atsakovas iš esmės pritaria, kad šiuo metu priteistas išlaikymo dydis nėra pakankamas, tačiau sutinka mokėti vaiko išlaikymui 150 Eur.

Atsakovo atstovas O. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (37 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovas nurodė, kad palaiko savo išvadą, šiuo metu priteistas vaikui išlaikymas, kuris neatitinka vaiko poreikių, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad L. Š. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime jo motina įrašyta ieškovė R. Š., jo tėvu įrašytas atsakovas S. Š. (6 b. l.). Nepilnamečio vaiko tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1877-797/2008 (7-8 b. l.). Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 5 punkte numatyta, jog S. Š. nepilnamečiui vaikui nuo 2008-03-01 iki pilnametystės mokės išlaikymą po 72,41 Eur (250 Lt) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko poreikiai išaugo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. Š. dydį padidinti iki 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad vaiko poreikiai vaikui paaugus padidėjo, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė, todėl sutinka mokėti po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis vaiko išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus išaugo jo poreikiai, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 200,00 Eur. Ieškovė dirba Šiaulių savivaldybės vaikų globos namuose, darbo užmokestis sudaro apie 400 Eur per mėnesį (10-11, 28-32 b. l.). Ieškovė su vaiku gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute, ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (9 b. l.), turi transporto priemonę (61 b. l.). Šiuo metu vaikas mokosi 7 klasėje, lanko krepšinio būrelį, aktyviai sportuoja, todėl jis yra apdraustas draudimu nuo traumų. Ieškovė pateikė detalų vaiko poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaiko poreikiai per mėnesį apytiksliai sudaro apie 400 Eur. Vaikas sveikas, tačiau, nešioja akinius, kas sąlygoja papildomas išlaidas (11-19 b. l.).

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad atsakovas ir taip skiria vaikui papildomų lėšų, atsakovas turi skolų, dėl kurių vykdomas išieškojimas antstolio kontoroje (62 b. l.), atsakovas pats neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto (57, 58 b. l.), kitų išlaikytinių taip pat neturi (35 b. l.). Jis kelis metus nedirbo (33 b. l.), darbo biržoje nebuvo registruotas, dirbo atsitiktinius darbus, gyveno iš santaupų. Turėjo ginklų, medžiojo, bet šiuo metu nemedžioja, ginklus paėmė antstolis realizavimui. 2018-06-14 įsidarbino UAB „Daugaudas“ vadybininku, darbines pajamas sudaro apie 380 Eur per mėnesį, pagal specialybę (statybininkas) dirbti negali dėl alergijos statybinėms dulkėms, o taip yra sveikas, neįgalumas nenustatytas. Sutinka vaikui teikti po 150 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą.

Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

Konstatuotina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių ženklų pasikeitimą per daugiau nei 10 metų laikotarpį. Šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, aktyviai sportuoja (lanko krepšinio treniruotes), ir tokio amžiaus vaiko poreikiai reikalauja gerokai daugiau išlaidų. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Byloje nustatyta, kad vaikas šiuo metu lanko krepšinio būrelį, kas lemia padidėjusias išlaidas sporto aprangai, mokesčiams už būrelį, vitaminams. Kadangi vaikas žaidžia intensyviai kontaktinį sportą, ieškovė papildomai vaiką yra apdraudusi nuo traumų, todėl būtina mokėti įmokas draudimui. Papildomas išlaidas vaiko išlaikymui sąlygoja ir tai, kad vaikas nešioja akinius, todėl periodiškai jam reikalinga keisti akinių lęšius, pačius rėmus ir panašiai. Akivaizdu, kad šiuo metu priteisto 72,41 Eur išlaikymo nepakanka patenkinti net pagrindinius nepilnamečio vaiko poreikius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos būtinosios vaiko išlaidos nėra galutinai pagrįstos rašytiniais duomenimis, pvz. kiekvieną mėnesį net 30 Eur skiriama vaiko laisvalaikiui ir ekskursijoms, nors tokių duomenų byloje nėra, kiekvieną mėnesį po 30 Eur skiriama ilgalaikio naudojimo daiktams, tačiau detalizacijos ir tai pagrindžiančių įrodymų byloje taip pat nėra.

Tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesio pajamos yra apylygės, abi šalys neturi savo vardu nekilnojamojo turto, ieškovė turi transporto priemonę, atsakovas jos neturi, abu yra darbingi. Nors atsakovas ir teigia, kad dėl alergijos dulkėms negali dirbti pagal profesiją, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumas, todėl darytina bendroji išvada, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Vis dėl to šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek blogesnė, nes atsakovo atžvilgiu antstolio T. U. kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos dėl apytiksliai 12500 Eur skolos, todėl tai apsunkina atsakovo galimybes teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikui reikalingos papildomos išlaidos sporto būreliui ir regos korekcijai. Tačiau ieškovė byloje nepagrindė visų nurodytų vaiko poreikių, neįrodė pati galinti teikti prašomo dydžio išlaikymą, nes nurodė, kad jai taip pat padeda jos artimieji. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sprendimu ir teikti sūnui didesnį išlaikymą. Tačiau teismo nuomone, pagal dabartinę finansinę situaciją, jis nėra pajėgus teikti prašomo 200 Eur išlaikymo. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, ką pripažino ir pats atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymas sūnui iš atsakovo priteistinas po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-03-05 iki vaiko pilnametystės, kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.

Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (20-21 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2018-06-20 pažymą, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 419,25 Eur. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (90 procentų), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 49 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir 377,33 Eur išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 5,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str. str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1877-797/2008 iš atsakovo S. Š. priteistą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Lt (72,41 Eur) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti - priteisti iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-03-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, įpareigojant ieškovę R. Š. sūnui teikiamą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 49,00 Eur (keturiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, 5,41 Eur (penkių eurų, 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir 377,33 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų, 33 ct) išlaidas už antrinę teisinę pagalbą (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteitą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.