- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-531-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- R. V., V. V.
- Pareiškėjas
- J. V.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. V. teisių perėmėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-928-451/2009 pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V. ir R. V. dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J. V. 2008 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino priimti palikimą po Č. K. 2006-09-12 mirties, pratęsimo, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovė pareiškime nurodė, kad 1986 m. rugpjūčio 15 d. testamentu K. Č. visą turtą buvo palikusi pareiškėjai, tačiau apie testamentą pareiškėja sužinojo gyvendama užsienyje iš savo tetos J. Č., gavusios pažymą iš Kauno apskrities archyvo apie tai, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros fondo dokumentuose yra minėtas testamentas (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškimą patenkino, prailgino terminą pareiškėjai J. V. priimti palikimą po K. Č., mirusios 2006-09-12, mirties. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatė, kad 2006-09-12 mirė K. Č. (b. l. 13), turtą palikusi savo anūkei J. V. 1986-08-15 testamentu (b. l. 6, 7, 8, 9, 10). Testamentas nėra pakeistas, taip pat nėra sudarytas naujas testamentas (b. l. 14). Byloje pateiktas 2008-07-02 mirties įrašas Nr. 2228 (b. l. 26) patvirtina, jog 2008-07-02 mirė suinteresuotas asmuo R. V.. Byloje pateikta 2008-12-01 dienos Kauno miesto 12-ojo notarų biuro pažyma (b. l. 28) patvirtina, jog palikimą po R. V. mirties priėmė V. V. ir R. V.. Teismas laikė, kad byloje svarbu nustatyti, ar priežastys, dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, yra svarbios. Byloje nustatyta, jog pareiškėja, kaip ir suinteresuoti asmenys, yra mirusiosios K. Č. vaikaičiai, t. y. antros eilės paveldėtojai, todėl jie visi turi vienodas teises paveldėti močiutės turtą, jeigu jo nepaveldėjo aukštesnės eilės įpėdiniai. Teismas laikė, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimą reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį. Šioje byloje pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų teisės į močiutės turto paveldėjimą yra vienodos. Be to, K. Č., išreikšdama savo valią, dalį turto testamentu paliko pareiškėjai J. V.. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.), ir nustatė, jog mirusioji K. Č. savo turimą turtą dar būdama gyva padalijo visiems savo vaikams lygiomis dalimis. Byloje nustatyta, jog K. Č. surašant testamentą pareiškėjos mama buvo mirusi, todėl K. Č. pareiškėjos mamai (savo dukrai) priklausančią turto dalį testamentu paliko pareiškėjai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes laikė, jog priežastys (vagystė Ispanijoje, kurios metu dingo ir pareiškėjos pasas), dėl kurių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą terminą (b. l. 84-87).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. V. teisių ir pareigų perėmėjas R. V. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: pareiškėjos pareiškimą atmesti (b. l. 90-92). Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė teises normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti prailginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką atsižvelgtina į tai, jog su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi būti vertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, tokias kaip asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį ir pan. Vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007). Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, terminas K. Č. palikimui priimti baigėsi 2006-12-12. Savo pareiškime pareiškėja nurodė vieną priežastį, dėl kurios ji praleido terminą palikimui priimti - ji nežinojo, kad senelė K. Č. visą savo turtą testamentu paliko jai. Ši aplinkybė jai tapo žinoma tik tada, kai teta J. Č. gavo pažymą iš Kauno apskrities archyvo apie testamento sudarymą (pažyma išduota 2007-12-17). Be to, ji apie testamentą neva sužinojo gyvendama užsienyje, ir laiku negalėjo realizuoti savo teisių kreiptis į notarą. Tuo tarpu nagrinėjant bylą teisme, pareiškėja, priešingai nei buvo nurodžiusi pareiškime, patvirtino, kad apie testamentą vis tik jai buvo žinoma dar iki senelės mirties. Tačiau paskutinio teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė jau kitą priežastį, kodėl ji praleido terminą palikimui priimti - gyvenant užsienyje neva jai kartu su jos rankine buvo pavogtas ir pasas, o naujam pasui gauti ji neturėjo pinigų. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjos argumentus, jog ji objektyviai negalėjo įgyvendinti savo teisių. Be to, atidus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo vargu ar daugiau nei metus ir septynis mėnesius gyventų neturėdamas paso. Tuo tarpu teismas, pripažindamas, kad paso vagystė yra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėja praleido terminą palikimui priimti, neatsižvelgė į tai, kad pasas kartu su rankine buvo pavogtas beveik prieš metus iki senelės K. Č. mirties. Tai yra pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį atidus, rūpestingas žmogus tikrai galėjo pasirūpinti paso išdavimu.
2. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog viso palikimo priėmimo termino metu pareiškėja rūpestingai ir tinkamai siekė įgyvendinti savo teises į palikimą, t. y. kad ji iki tol buvo pateikusi prašymą išduoti pasą, o susiklosčius tokiai situacijai, būtų kreipusis į konsulinę įstaigą, kad pasas būtų išduotas skubos tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant asmenų, prašančių atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisių įgyvendinimu, o jo pažeistos teisės gali būti ginamos, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Taigi nesant duomenų, patvirtinančių, jog tiek palikimo atsiradimo, tiek termino palikimui priimti metu, taip pat jam pasibaigus pareiškėja objektyviai negalėjo priimti palikimo, o taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, prailginti terminą teismas neturėjo teisinio pagrindo. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas yra teisės normų aiškinimo ir taikymo principai (CK 1.5 str. 4 d.) ir nepaneigia asmens pareigos vykdyti teisės normų reikalavimus bei nesuteikia galimybės juos ignoruoti. Be to, teismas nepagrįstai laikė pareiškėją sąžininga šalimi, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, ji nebuvo nuosekli, keitė savo poziciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį joje išdėstytais motyvais (b. l. 97).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl termino palikimui priimti pratęsimo . Šiuo teisės klausimu apeliantas - suinteresuoto asmens R. V. teisių ir pareigų perėmėjas - R. V. atskirajame skunde ir pareiškėja J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė teisinius argumentus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės apeliantas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl neteisingo įrodymų įvertinimo (CPK 178, 185 straipsniai) ir netinkamo materialinės teisės normų - CK 5.57 straipsnio 1 dalies normų taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu. (CPK 4 straipsnis).
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo
Pagal CK 4.47 straipsnio 2 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusiojo fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Tam, kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Įpėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo.
Byloje nustatyta, kad po K. Č. mirties niekas nesikreipė dėl paveldėjimo bylos užvedimo (b. l. 77).
Taigi pareiškėjai per įstatyme numatytą terminą nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas sukels jai teisines pasekmes, nes pareiškime nurodytas turtas, kuris yra paveldėjimo objektu, natūra nėra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų (CK 5.57 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija sutinka su teismo nutarties motyvais ir padarytomis išvadomis bei pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad aplinkybės, susijusios su pavogtu jos asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu - pasu (b. l. 65-68) bei sunki jos finansinė padėtis, kurią patvirtino liudytojas J. P. (b. l. 81,82), lėmė, kad dėl svarbių priežasčių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti po močiutės mirties.
Apeliantas atskirajame skunde teisingai nurodė, kad sprendžiant dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi būti vertinamos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, tokias kaip asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį ir pan. Vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, tačiau apelianto atskirojo skundo teiginiai nepaneigia pareiškėjos aiškinimų, kad 2005 m. spalio 3 d. Ispanijoje pavogė jos pasą, 2007 m. gegužės 8 d. jai buvo išduotas naujas pasas ir tik 2008 m. rugsėjo mėn. galėjo sugrįžti į Lietuvą, todėl ji negalėjo laiku kreiptis į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo po senelės K. Č. mirties. Liudijimas apie gautą pareiškimą patvirtina, kad 2005 m. spalio 3 d. pareiškėja kreipėsi į Generalinę civilinės gvardijos direkcijos Valensijos būstinę dėl dokumentų – paso ir daiktų vagystės (b. l. 67, 69-70).
Tai, kad J. V. siekė priimti palikimą po senelės mirties, patvirtina jos aktyvūs veiksmai, o būtent: gavusi naują pasą, J. V. 2007 m. spalio 19 d. įgaliojimu, sudarytu Lietuvos Respublikos konsulate Valensijoje, įgaliojo J. Č. atstovauti jos interesamss visuose teismuose, valstybinėse įstaigose, susijusius su turto paveldėjimu po močiutės K. Č. mirties, sudaryti sutartis jos vardu su advokatu. (b. l. 11). Pareiškėjos J. V. įgaliotas asmuo J. Č. 2007 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Kauno apskrities archyvą, iš kurio gavo pranešimą, jog Kauno valstybinės notarinės kontoros fondo dokumentuose yra 1986 m. rugpjūčio 15 d. K. Č. testamentas, žinių apie šio testamento palikimą, panaikinimą ar naujo testamento sudarymą nėra (b. l. 12). Be to, pažymėtina, kad pareiškėja 2007 m. gruodžio 5 d. gyvendama užsienyje sudarė atstovavimo sutartį su advokate L. Kraujutaitiene, kuriai pavedė atlikti veiksmus, numatytus CPK 59 straipsnyje, t.sk. pateikti Kauno miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti bei atstovauti jai teisme (b. l. 108, 109). Advokatė tik 2008-04-14 pateikė teismui pareiškimą pareiškėjos vardu (b. l. 3, 4), suinteresuotu asmeniu buvo patraukta R. V.. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių negalėjo priimti palikimo. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl pareiškėjos kaltės. Nustačius, kad R. V. mirė 2008 m. liepos 2 d. (b. l. 26), 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartimi teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės suinteresuoto asmens R. V. teisių perėmėjai (b. l. 23) ir tik 2008 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas (b. l. 29), suinteresuotais asmenimis patraukti V. V. ir R. V. (b. l. 29). 2008 m. vasario 24 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl advokatės atostogų (b. l. 36) ir nepavykus įteikti procesinių dokumentų suinteresuotiems asmenims, teismas 2009 m. kovo 25 d. protokoline nutartimi nutarė apie posėdį šalims pranešti viešo paskelbimo spaudoje būdu (b. l. 43). 2009 m. rugsėjo 2 d. pareiškėja nutraukė atstovavimo sutartį su advokate L. Kraujutaitiene (b. l. 55). 2009 m. spalio 23 d. pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 % antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 59).
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes: į testatorės močiutės glaudžius santykius su pareiškėja, kuri, mirus motinai, nuo 6 metų gyveno su ja, į testatorės valią, kuri, siekdama išvengti konfliktų tarp įpėdinių dėl jos palikimo, dar būdama gyva padalino jai priklausantį turtą visiems vaikams, o pareiškėjos mirusiai motinai tenkančią turto dalį testamentu paliko anūkei – pareiškėjai ir 20 metų nepakeitė savo valios dėl 1986 m. rugpjūčio 15 d. sudaryto testamento, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties, šiuo atveju testatorė K. Č. jai priklausantį turtą paskirstė laisva valia, todėl ši laisva valia negali būti paneigta, ji turi būti įgyvendinta pratęsiant pareiškėjai terminą palikimui priimti (LAT 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009) teisėjų kolegija teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirojo skundo netenkina.(CPK 185 straipsnis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.