- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1397-153/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- Prienų rajono 1-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto
Procesinio dokumento kategorijos: 99.11; 99.1.3; 99.4; 122.1; 122.3; 122.5.
NUTARTIS
2013 m. liepos 16 d.
Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. M. prašymas dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-805/2013 pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarei V. B., R. L., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 7 - ojo notaro biuro notarei D. B. dėl 2004-03-19 išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu 2004-04-08 sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. pateikė apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-805/2013, kuriuo teismas atmetė ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarei V. B., R. L., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarei D. B. dėl 2004-03-19 išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu 2004-04-08 sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-03-19 sprendimą ir patenkinti jo ieškinį. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo kitos dalies likusio žyminio mokesčio sumokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties, nurodė, kad yra 1-os grupės invalidas, o jo pajamos yra gaunama pensija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl jo atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir ieškovui nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – 230 Lt žyminiam mokesčiui primokėti ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nustatė, kad ieškovas už apeliacinį skundą turi sumokėti tokio paties dydžio 280 Lt žyminį mokestį, kokį buvo sumokėjęs už ieškinį. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo turtinę padėtį šiuo metu (šeimos sudėties pažymos, pensijos dydžio, duomenų apie registruotiną turtą, indėlius, santaupas), tačiau iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovas yra neįgalus asmuo, tačiau gauna pastovias pajamas, kurios yra didesnės nei minimali mėnesinė alga, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, jį pagal atstovavimo sutartį atstovauja samdomas advokatas. Teismas sprendė, kad šiuo metu ieškovo turtinė padėtis nėra tokia sunki, jis gali disponuoti viešai nedeklaruotomis pinigų sumomis, todėl neįrodė, jog neturi galimybės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2013-04-23 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti jį nuo likusio žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Apeliantas nurodė, tokius motyvus:
1) teismas turėjo objektyviai įvertinti, kad jis, būdamas 1-os grupės invalidas, kurio pragyvenimo šaltinis yra pensija, gali sumokėti tik 50 Lt žyminio mokesčio;
2) teismas neatleisdamas nuo žyminio mokesčio nenurodė jokio motyvo. Teismas galėjo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, nes tokia yra teismų praktika;
3) byloje yra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys sunkią turtinę padėtį, todėl buvo pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodo, kad užsakė mirusiam tėvui antkapinį paminklą už 1 700 Lt, įmokėjo 200 Lt avanso, todėl išleido paskutinius pinigus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis ir tai yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, tačiau, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta, apeliantas, jo prašymu, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad, pirmuoju atveju, apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti apeliacinį skundą, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta, ji nukeliama tam tikram laikui. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Pažymėtina, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimas yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašyme atleisti nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo nurodė, kad yra pirmos grupės invalidas, jo pajamos yra gaunama pensija, tačiau pirmosios instancijos teismui jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atskirajame skunde apeliantas papildomai nurodė, jog visi jo sunkią padėtį patvirtinantys įrodymai yra pateikti byloje. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas buvo pateikęs prašymą dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas jo prašymo netenkino ir ieškovas sumokėjo visą įstatymo nustatytą žyminį mokestį (1t., b.l. 46-47, 79). Kartu su prašymui teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai minėtam prašymui pagrįsti (1t., b.l. 20-29). Byloje apelianto pateiktos pažymos iš bankų bei iš VSDFV Prienų skyriaus yra dviejų metų senumo, todėl neatspindi realios apelianto turtinės padėties prašymo nuo dalies žyminio mokesčio atleidimo pateikimo dienai, todėl šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis. Bylos medžiaga patvirtina, kad apelianto gaunama invalidumo pensija yra didesnė nei minimali mėnesinė alga, ir tai yra apelianto pastovios pajamos, be to, apeliantą byloje atstovavo samdomas advokatas, apeliantas nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba (1t., b. l. 24-26). Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas neatskleidė savo realios turtinės padėties, kad jis gali disponuoti viešai nedeklaruotomis piniginėmis lėšomis, o vertindamas byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog apelianto turtinė padėtis nėra tokia sunki, jog jis negalėtų sumokėti 230 Lt žyminio mokesčio dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas galėjo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantas teismui nepateikė prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, prašė tik atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Be to, esant prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, asmuo negali sumokėti žyminio mokesčio, tačiau asmens turtinė padėtis gali pagerėti ir jis galės sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, jog apeliantas pajėgus sumokėti visą žyminį mokestį, nebuvo pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą primokėti už apeliacinį skundą 230 Lt žyminio mokesčio, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, nustatyti apeliantui A. M. terminą iki 2013 m. liepos 30 d. sumokėti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje nurodytą žyminio mokesčio dalį.