- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2-5-805/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01246-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- R. L., Prienų rajono 1-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei - advokatei Z. V., atsakovėms R. L., jos atstovui - advokatui E. B., notarei V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarei V. B., R. L., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 7 - ojo notaro biuro notarei D. B. dėl 2004-03-19 išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu 2004-04-08 sudarytos dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (b.l.2-5, t.2, b.l.9-13) prašo teismo pripažinti negaliojančiu Prienų rajono 1-ame notarų biure 2004 m. kovo 19 d. J. M. sudarytą įgaliojimą, registro Nr. 1851. Pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 7-ajame notarų biure 2004 m. balandžio 8 d. tarp J. M. už ją pagal 2004 m. kovo 19 d. išduotą įgaliojimą pasirašius A. M. ir R. L. sudarytą dovanojimo sutartį dėl žemės sklypų dovanojimo. Pripažinus įgaliojimą ir dovanojimo sutartį negaliojančiomis CK 1.89 str. 2 d. pagrindu taikyti turtui restituciją.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovo motina J. M. sudarant įgaliojimą negalėjo suvokti įgaliojime numatomų veiksmų, jų turinio, t.y. įgaliojimo ieškovą dovanoti žemes dukrai R. L. taip atimant turtą iš kito jos vaiko, sūnaus, turinčio invalidumą ir nešiojančio jos atiduotą inkstą. Mano, jog abu vaikai turėjo lygias teises į žemę, paveldimą mirus motinai. Įgaliojimas buvo daromas jam nedalyvaujant ir nežinant. Nors įstatymas nereikalauja atstovo sutikimo dėl įgaliojimo davimo, tačiau pagal CK 2.146 str. 1 d. yra suteikta teisė įgaliotiniui bet kada įgaliojimo atsisakyti, o įgaliotojui panaikinti įgaliojimą. Ieškovas, žinodamas apie įgaliojimo sudarymą, kaip įgaliotinis būtų pasinaudojęs minėta teise ir atsisakęs nuo įgaliojimo. Tai žinodamas dar esant gyvai motinai, būtų jai paaiškinęs, kad tokiu įgaliojimu iš jo atimamos turtinės teisės į motions turėtą žemę. J. M. būtų supratusi savo veiksmų padarinius. Ieškovo sesuo R. L. žinojo apie motinos sveikatos būklę, žinojo, kad ateityje nebus jokio pagerėjimo, todėl jos iniciatyva atsirado šis įgaliojimas. Ji nuslėpė įgaliojimą ir pateikė jį Vilniaus miesto 7-ame notarų biure 2004-04-08 tvirtinant dovanojimo sutartį. Įgaliojimą notarui pateikė R. L., jis visą laiką buvo pas ją. Ieškovas kaip įgaliotinis sandorio šalimi pas notarą nebuvo, buvo paskubomis paimtas parašas notaro biuro darbuotojų kambaryje ir paaiškinta, kad reikalingas mano nereikšmingas parašas, taip buvo R. L. sutarta su notaru, siekiant neparodyti ieškovui J. M. išduoto įgaliojimo. Mano, kad J. M. pagal išduotus gydymo įstaigų medicininius dokumentus negalėjo dėl savo sveikatos būklės suprasti savo veiksmų esmės, nekalbėjo, nejudino dešiniųjų galūnių. Nuo 2003-12-23 ji Kauno miesto medicinos socialinės ekspertizės komisijos išvada buvo pripažinta 1-os grupės invalide su visiška negalia, serganti nuo 2003 m. rugsėjo mėn. Jos būklė negerėjo, ji buvo sunkus ligonis, ką patvirtina 2004 m. birželio mėn. gydymo stacionare istorijos Nr. 2421 ligos išrašas. J. M. mirė 2004-08-21.Nuosavybės teisės į žemę J. M. buvo atkurta anksčiau, jai esant sveikai, todėl niekas netrukdė jai savo nuožiūra dovanoti žemes, tačiau tai padaryta nebuvo. Sudarytas įgaliojimas dovanoti žemes atsakovei R. L. ieškovui, kaip įgaliotiniui, sveiko proto žmogui, nėra suvokiamas, nes jis, pasirašydamas dovanojimo sutartį padovanoti žemes seseriai, atėmė savo turtines teises. Tvirtinant įgaliojimą notarinėje kontoroje, notarė V. B., kaip pareigūnė, buvo suinteresuota, ji netinkamai vykdė notaro pareigas, neįsitikino, kad jis, kaip įgaliotinis, būtų prisiėmęs pareigas, kokias suteikė įgaliotoja J. M., todėl civilinėje byloje notarė patraukta atsakovu. Po J. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla Prienų rajono 1-ame notarų biure, paveldėtoju buvo pergyvenęs sutuoktinis A. M., kuris turėjo teisę į jo, kaip sutuoktinio, nuosavybės teise paveldimo turto dalį, ir vaikai A. A. M. ir R. L.. Ieškovas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo motinos mirties pardavė R. L.. Tačiau tai nėra susiję su turtu, padovanotu pagal 2004-04-08 Vilniaus miesto 7-ame notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį padovanotu žemės sklypu, nes šis turtas priklausė R. L., jis į paveldimą turtą įtrauktas nebuvo. Įgaliojimas turi būti pripažintas negaliojančiu pagal CK1.89 str., t.y. savo veiksmų reikšmės negalėjusio suvokti fizinio asmens sandorio pripažinimas negaliojančiu, nes jo motina buvo tokios būsenos, kad ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Pripažinus įgaliojimą negaliojančiu, dovanojimo sutartis netenka prasmės, nes nėra sandorio šalies - dovanotojo.
Žemesnės instancijos teismas
Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatyta, kad pirminiame ieškinyje nurodytas atsakovu A. M. mirė 2012-04-05. Tokias aplinkybes patvirtino A. M. mirties liudijimas (mirties įrašo Nr. 16), išduotas 2012-04-05. Paaiškėjus teisių perėmėjams atnaujinus bylos nagrinėjimą ieškovas patikslintame ieškinyje atsakovais nurodė Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarę V. B. ir R. L.. Teismui, tiek pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje stadijoje, tiek ir bylą pradedant nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, sutinkamai su CPK 45 str. nuostatomis, ieškovui pasiūlius patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį, ieškovas ir jo atstovė nurodė, jog Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarė V. B. laikytina atsakove byloje, nesutinka, kad ji turėtų būti trečiuoju asmeniu. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė R. L. atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.115-116). Ieškovas prašo naikinti vienašalį sandorį – įgaliojimą, suprasdamas, kad įgaliojimą visoje apimtyje priėmė ir įvykdė. Įgaliojimas buvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas reikalavimu grindžia subjektyviomis aplinkybėmis, nepateikdamas įrodymų, pagrindžiančių jas. Priešingai, ieškovo pateikti duomenys iš mirusiosios sveikatos istorijų patvirtina faktą, kad J. M. įgaliojimo sudarymo metu buvo visiškai veiksni, suprato savo veiksmų esmę, gebėjo juos kontroliuoti, aiškiai išreiškė savo valią, dėl kurios nekilo abejonių. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas yra netinkama šalis byloje, nes 2004-08-21 mirus J. M., ieškovas priėmė palikimą ir paveldėjimo teises visoje apimtyje pardavė R. L. 2004-10-15 sutartimi, kurią patvirtino notarė V. B.. Pagal notarės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą įpėdiniai liko du, t.y. R. L. ir A. M., kuris mirė 2012-04-05 (b.l.115-116).
Atsakovė Prienų rajono 1-ojo notaro biuro notarė V. B. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui. Be to nurodė, kad prieš tvirtindama įgaliojimą ji įsitikino J. M. veiksnumu, patikrino duomenis apie įgaliotoją, kuri neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre įtraukta nebuvo, o, kadangi dėl sunkios fizinės sveikatos būklės įgaliotojai buvo sunku įskaitomai pasirašyti visą pavardę ir vardą, todėl J. M. pačiai asmeniškai prašant už ją pasirašė jos sutuoktinis A. M.. Pagal prašymą notarinį veiksmą atliko jos bute Birštone, jokio suinteresuotumo neturėjo. Nurodė, kad atsakovas, perleidęs paveldėjimo teises savo seseriai, prarado teisę paveldėti mirusiosios J. M. turtą. Mano, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė (b.l.99, t.2, b.l.21).
Trečiasis asmuo - Vilniaus miesto 7 - ojo notaro biuro notarė D. B. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad J. M., būdama senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos, savo nuožiūra išreiškė savo valią padovanoti jos nuosavybėje esantį turtą dukrai. Įgaliojimo turinys konkretus ir aiškus. Pažymėjo, kad iš vienašalio sandorio teisinės pasekmės atsiranda tik jį sudariusiam asmeniui, o patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jo ginčyti, tuo tarpu atsakovas, sudarydamas 2004-04-07 dovanojimo sutartį patvirtino 2004-03-19 įgaliojimą, tokiu būdu realizuodamas įgaliotojos disponavimo turtu teisę taip, kaip ir buvo nurodyta įgaliojime. Atsakovas, manydamas, kad sandoris sudaromas klaidos ar apgaulės pasekoje, turėjo teisę 2004-04-07 dovanojimo sutarties nesudaryti ir nepasirašyti, tačiau sudarydamas šią sutartį jis būtent patvirtino tą aplinkybę, jog jam buvo žinoma motinos valia, išreikšta 2004-03-19 įgaliojime, ir jis tokią įgaliotojos valią patvirtino. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas nurodė, jog apsunkinimų bei apribojimų dėl dovanojamų žemės sklypų nėra, jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Taigi, savo veiksmais jis sandorius pilnai įvykdė, dėl to neturi teisės juos ginčyti. Ieškovas, priimdamas palikimą po motinos mirties, kuris atsirado 2004-08-24, minėtų sandorių taip pat neginčijo, kas neduoda pagrindo išvadai, kad jie buvo padaryti suklydimo įtakoje. Be to, ieškovas pardavė atsakovei paveldėjimo teises, kas duoda pagrindo išvadai, kad atsakovas, praėjus daugiau nei 6 metams po dovanojimo sandorio sudarymo, pareiškęs ieškinį teisme piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.107-109).
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje ieškinį palaiko. A. A. M. teismo posėdyje nurodė, kad dokumentą pasirašė tėvelis nieko blogo nenorėdamas ir negalvodamas apie pasekmes. Nežino kieno verčiamas tėvas tai padarė, jis apie 2004-03-19 įgaliojimą nieko nežinojo, tas dokumentas Birštone paliktas nebuvo. Jis būtų nedaręs to, kad iš savęs atimti nekilnojamąjį turtą. Tai buvo daroma jam nežinant. Jo santykiai sus seserimi buvo geri, bet žinodamas tai, jis nebūtų davęs savo įgaliojimo, o mama taip pat nebūtų davusi tokio įgaliojimo. Mamą su tėvu jie dviese žiūrėjo, R. L. atvažiuodavo tik savaitgaliais. Nurodė, kad 2004 metais R. L. sugalvojo surašyti įgaliojimą, kurio pagrindu galėtų persirašyti sau žemės sklypus. Notarė prie jo atvažiavusi nebuvo ir nesudarinėjo įgaliojimo, kurį neva patvirtino Birštone. Tuo tikslu jis perėjo per kaimynus, kurie pasakė, kad notarė jų bute nebuvo atvykusi. Mano, kad notaras turėtų pasikviesti kaip liudytojus kaimynus ar kitus žmones. Tėvas sakė, kad kai jis padėjo savo parašą, jam niekas dėl to neaiškino. Tik po mamos mirties ieškovas susivokė kas įvyko. Sesuo kažkada buvo sakiusi, kad reikės atvažiuoti į Vilnių ir padėti parašą. Tą kartą jis nuvažiavo į Vilniaus 7-ąjį notarų biurą, prie jo atsisėdo sekretorė, kuri nesivedė į kabinetą, kuriame sėdi notarė, pasakydama pasirašyti tam tikrose vietose. Teigia, kad dokumentus jis pasirašė ne pas notarą, o notaro priimamajame, ieškovui niekas neaiškino, kad jis tokiu būdu save skriaudžia. Išeinant iš notaro biuro niekas jokio pasirašyto dokumento nedavė. Paaiškino, kad J. M. iki pirmo insulto, kai parašė tą įgaliojimą, dar kalbėjo ir galėjo suvokti, ką daro. Mano, kad, jeigu motina būtų norėjusi perrašyti žemės sklypus, tai ji juos būtų padalijusi abiems vaikams. Nurodė, kad mama nekalbėjo, ji savarankiškai nevaikščiojo, jai buvo nustatyta visiška negalia, nevaldė dešinės rankos ir kojos. Mamai reikėjo pagalbos, kad ji paeitų, ji pati neatsikeldavo iš lovos, ją reikėjo pamaitinti. Mano, kad mama negalėjo suprasti įgaliojimo turinio. Jeigu ieškovas pats būtų buvęs 2004 m. kovo mėn. 19 d., parašo tikrai nebūtų dėjęs, o kodėl padėjo savo parašą tėvas, jis nežino. Įgaliojimas buvo atiduotas J. M.. Jis, atvykęs į Vilniaus 7-ąjį notaro biurą, įgaliojimo neturėjo. Nebūtų padovanojęs savo žemių seseriai, nes pats turi dukrą ir turi galvoti apie jos ateitį. Po įgaliojimo sudarymo mamos būklė sunkėjo, ją ištiko antras insultas. Po motinos mirties liko butas, kuris buvo tėvų jungtinė nuosavybė. Daro prielaidą, kad tiek notarė V. B., tiek ir Vilniaus notarė žinojo ką daro, tačiau nei viena notarė nieko nepasakojo ir neaiškino kokį parašą jis deda. Spėja, jog notarės žinojo, ką darė ir kodėl viskas taip vyko, t.y. kad ieškovą, teisėtą įpėdinį, palieka be nieko. Jeigu notarė V. B. būtų atvykusi į Birštoną, ieškovas tikrai būtų nepasirašęs to įgaliojimo. Mano, kad vietoje tėvo parašo turėjo būti jo parašas, o jis savo parašo būtų nedėjęs. Dėl paveldėjimo teisių pardavimo seseriai nurodė, kad, ieškovo manymu, toks klausimas į bylos esmę neįeina, todėl neturėtų į jį atsakyti. Nemano, kad atsirastų daugiau motinų, kurios, atidavusios dalelę savęs sūnui, vėliau savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą atiduotų kitiems asmenims. Yra jo filmuota lova, kurioje gulėjo mama, be to, mama buvo jo filmuota ir virtuvėje. Atstovė palaiko atstovaujamojo poziciją, prašo ieškinį tenkinti.
Atsakovė V. B. teismo posėdyje su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog ji nėra tinkamas atsakovas, ji teisinio intereso byloje neturi. Paaiškino, kad J. M. įgaliojimą pagal iškvietimą telefonu patvirtino jos namuose Birštone. Dėl įgaliojimų tvirtinimų nurodė, kad žmogus pats atvyksta pas notarą įgaliojimo patvirtinimui, kitas - paskambina, jog nori įgaliojimo. Asmuo, norintis atlikti bet kokį veiksmą, turi kreiptis į notarą, o dėl ligoto asmens notaras privalo nuvykti pas žmogų į namus. Tuomet seka paprasta procedūra. Kadangi yra interesantų (klientų) pareiga notarą nuvežti į namus, ji paprašo, kad atvyktų vienas ar kitas asmuo, t.y. ligonio atstovaujamas asmuo, atsivežtų pas ją dokumentus, kad galėtų parengti projektą, o tada paskiria nuvykimo laiką. Pati savo iniciatyva nevažiuoja nei pas vieną klientą. J. M. norėjo padovanoti savo turimas žemes dukrai. Ji nurodė, kad sūnus tvarkys visus dokumentus. Atvykusi į namus notarė aiškino J. M. kokia yra įgaliojimo esmė. Pasitikslino J. M. ar ji tikrai nori tokį įgaliojimą patvirtinti, ji tai patvirtino. J. M. buvo fiziškai neįgali, nes, kitu atveju, t.y., jeigu ji būtų fiziškai stipri, notarė nebūtų vykusi pas ją į namus, o ji pati turėtų atvykti į notarinę kontorą. Parodė, kad J. M. norėjo padovanoti žemes, tačiau ji buvo silpnos sveikatos, gulėjo lovoje, dėl ko pati jame nepasirašė. J. M. tuo metu buvo veiksni. Nurodė, kad ieškovas tiesiog maišo fizinę negalią su protine negalia. Be to paaiškino, kad prieš darydama bet kokį veiksmą, notarė visuomet patikrina ar žmogus yra veiksnus. Matė, kad J. M. buvo silpna, gulėjo lovoje, lėtai kalbėjo, tačiau ji sugebėjo pati pasakyti žodžiu savo valią, jai buvo paaiškintos įgaliojimo pasekmės. Ji galėjo įgaliotiniu pasirinkti ne tik sūnų, bet ir kitą asmenį, bet matomai, taip buvo susitarę šeimoje. Natūralu, kad J. M. įgaliojo savą žmogų. Kadangi J. M. buvo veiksni, abejonių dėl to nekilo, todėl notarė patvirtino jos įgaliojimą. Paaiškino, kad to asmens, kurį įgalioja, dalyvavimas nebūtinas, o, jeigu įgaliotas asmuo nenori ir nesutinka, jis veiksmų pagal išduotą įgaliojimą gali neatlikti. A. M. žinojimas ar nežinojimas jokios reikšmės šiuo atveju neturi, kadangi ne jis įgaliojo atlikti tam tikrus veiksmus. Niekas negali žmogui uždrausti padovanoti savo turtą vaikams ar kam nors kitam, jokio konflikto, kad įgaliojimas buvo atiduotas įgaliotojai ir, kad nebuvo pakviestas įgaliotinis įgaliojimo tvirtinime, nėra. Tik pati šalis gali apsispręsti ką paskirti įgaliotiniu. J. M. išduotas įgaliojimas buvo užregistruotas notaro registro knygoje. Priešingai, nei teigia ieškovas, notarė mano, A. A. M., nežinodamas apie įgaliojimą, negalėjo nuvažiuoti į Vilnių ir pasirašyti dovanojimo sutartį. Sutinka, kad jis turėjo teisę nepasirašyti sandorio, tačiau to nepadarė ir jam neprieštaravo. Notarė neįsivaizduoja situacijos, kad žmogus nežinia ko nuvažiuos į Vilnių, nueis pas notarą, kažkur kampe kažką pasirašys ir išvažiuos namo. Praktiškai neįmanoma, kad žmogui paduotų pasirašyti dokumentus notarinės kontoros kampe, nedalyvaujant notarui, nes to niekuomet nebūna. Nėra buvę atvejo, kad notarinėje kontoroje būtų pasirašinėjami sandoriai ne notaro akivaizdoje. Vilniaus 7-ajame notaro biure turi būti duomenys kas pasirašė ir kas gavo dovanojimo sutartį. Notarų registrų knygoje, kaip ir jo pateiktame išraše, turi būti žymuo, kad ieškovas dovanojimo sutartį gavo. Nagrinėjamu atveju pats įgaliotas A. A. M. nuvyko į Vilnių ir atliko veiksmą, kurį buvo pavedusi jo motina, t.y. jos vardu padovanojo žemes. Dėl A. M. pasakymo, kad jis būtų taip nedaręs ar to neleidęs motinai daryti, nurodė, jog kiekvienas fizinis asmuo gali daryti su savo turtu tą, ką jis pats A. A. M. galėtų daryti ką nori su savo turtu, bet ne su motinos, nes tokia buvo J. M. valia. Kai mirė J. M. jos įpėdiniai atėjo pas notarę priimti palikimą. J. M. palikimą A. A. M., R. L. ir A. A. A. M., priėmęs palikimą, pareiškė, kad jis parduoda paveldėjimo teises už 1 Lt. A. M. buvo paaiškintos paveldėjimo teisių perleidimo A. A. M. atsakė, kad už kiek nori už tiek ir parduoda savo paveldėjimo teises. Jis pats pareiškė tą norą ir viską suprato. Jis nemotyvavo kodėl parduoda paveldėjimo teises, sakydamas, jog čia jo asmeninis reikalas. Tam prieštarauti notarė negalėjo, A. A. M. turėjo teisę parduoti seseriai paveldėjimo teises, kad ir už 1 A. A. M., atlikdamas šiuos veiksmus, puikiai žinojo, kad jis, priėmęs palikimą ir pardavęs paveldėjimo teises ar tai būtų 5 žemės sklypai, ar 5 butai, praranda įpėdinio A. A. M., pardavęs paveldėjimo teises, nebeturi nieko bendro su palikimu. Nurodė, A. A. A. M. priėmė palikimą po motinos mirties ir pardavė paveldėjimo teises, turtą galima parduoti tik visą, t.y. paveldėjimo teises negalima parduoti A. A. M. pardavė savo paveldėjimo teises po motinos mirties ir jam nieko nebeliko, todėl jis nėra įpėdinis ir dėl to nėra tinkamas ieškovas. Notarė patikino, kad sudarant įgaliojimą tikrai dalyvavo ir A. M., ir R. L., o dėl A. M. tiksliai neprisimena. J. M. valia ką reikalinga kviesti į įgaliojimo tvirtinimą. Šioje vietoje neįžvelgia interesų konflikto. Įgaliojimą surašė dviem egzemplioriais, kurių vienas lieka notarų biure, o kitas - pas asmenį, kuris įgalioja. Notarė vieną įgaliojimo egzempliorių paliko J. M., o ką ji toliau su juo darė nežino. Neprivalu buvo įgaliojimą įteikti įgaliotojui A. M.. Įgaliojimas J. M. galėjo būti atšauktas, tačiau A. A. M. teisės įgaliojimo atšaukti neturėjo. Įgaliotojas turi teisę elgtis kaip nori su jam paliktu dokumentu, o kad sandoris gali nevykti pagal surašytą įgaliojimą yra jau kiti dalykai. Natūralu, kad šeimoje slaugantis vyras pasirašė ant įgaliojimo už įgaliotoją. Patvirtino, kad J. M. viską suvokė. Be asmens veiksnumo klausimo, kuris buvo patikrintas neveiksnių asmenų registre, atvykusi į namus ir bendraudama su ligoniu notarė tuo taip pat pilnai įsitikino, klausdama J. M., ar ji tikrai kvietė ją, ar tikrai ji nori padovanoti žemes. J. M. atsakė, kad kvietė ir nori padovanoti savo žemes. A. M., būdamas gyvas, vienareikšmiškai galėtų patvirtinti tokias aplinkybes, o jam mirus A. A. M. drįsta bet ką sakyti. Dėl turto atėmimo iš savęs nurodė, kad ieškovas tapatina tėvų turtą su savo turtu. Ką tėvai užgyveno yra jų turtas, ieškovo motinai disponavimo turtu teisė nebuvo apribota. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. L. paaiškino, kad mamos sprendimas padovanoti jai žemes buvo seniai apspręstas. Kai buvo forminamas įgaliojimas namuose buvo motina, tėvas, brolis - ieškovas, notarė ir ji. Įgaliojimas buvo tvirtinamas virtuvėje. Mama buvo sunkios fizinės būklės, bet ji dar pajėgė vaikščioti su lazda. Ji pati atėjo iš lovos pasiramsčiuodama su lazda į virtuvę ir atsisėdo prie stalo. Mama kalbėjo sunkiai, bet ji puikiai suprato ką daro. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad motina tik tam tikrus garsus leido. Notarė mamos kelis kartus klausė ar ji tikrai dovanos jai žemes. Kadangi notarė kelis kartus pakartojo tą patį klausimą, visus tuos kartus mama patvirtino, jog tikrai taip. Būtų patys važiavę į notarinę kontorą, bet, kadangi mamai buvo sunku nulipti laiptais, nes gyveno 2-ame aukšte, paprašė jos, kad paskambintų į notarų kontorą ir atvežtų notarę į namus dėl sunkaus vaikščiojimo. Mama negalėjo pasirašyti įgaliojimo. Ji bandė pasirašinėti, bet jai nesisekė, nes dar prieš insultą ji buvo susilaužiusi dešinę ranką, kai ji atsigulė į ligoninę, jos ranka buvo langetėje. Tada motina paprašė tėvo už ją pasirašyti. Brolis apie įgaliojimo suforminimą viską puikiai žinojo. Tai nebuvo jokia paslaptis. Visos šalys dėl to sutiko, nebuvo jokių prieštaravimų. Buvo palikti du įgaliojimai. Vienas įgaliojimas buvo paliktas mamai, o kitas - notarų biure. Mama savo egzempliorių atidavė jai. Ji pati gyveno Vilniuje, brolis dažnai atvažiuodavo į Vilnių, todėl jis ir buvo parinktas įgaliotiniu. Vilniuje nuėjo į artimiausią notarinę kontorą, nunešė dokumentus ir sutarė laiką kada atvažiuos brolis patvirtinti sandorį. Brolis, kaip įgaliotinis, neprieštaravo tokiai mamos valiai dėl dovanojimo sutarties pasirašymo Vilniaus 7-ajame notarų biure. Dėl brolio parašo paėmimo sekretorių kabinete yra netiesa. Notarė kvietėsi pas save, buvo viskas išaiškinta, t.y., kad įgaliotinis - brolis padovanoja jai tris žemės sklypus. Dovanojimo sutartis buvo garsiai perskaityta, brolis pasirašė ant dovanojimo sutarties, vienas egzempliorius buvo duotas broliui, kitas - jai, o dar vienas egzempliorius liko notarinėje kontoroje. Jokios klastos ir apgaulės nebuvo. Dėl ieškovo parodymų, kad jo nebuvo įgaliojimo pasirašymo metu, atsakovė negali paaiškinti kodėl ieškovas meluoja. Toks sandoris iš esmės galėjo būti suformintas ir anksčiau, tačiau trukdė tai, kad nors sprendimas grąžinti mamai žemes buvo priimtas, tačiau žemės sklypai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre motinos vardu. Mama ir anksčiau buvo išdavusi jai galiojimą, kad tvarkyti dokumentus, jos vardu įregistruoti žemės sklypus, ką atsakovė ir padarė, kad mamai pačiai nereikėtų važinėti po valdiškas institucijas su tikslu gauti pažymas iš Nekilnojamojo turto registro ir pan. Ji mamos vardu ir pavedimu tvarkė visus dokumentus dėl žemių. 1994 metais mama atsikūrė žemes, t.y. tais metais buvo priimtas sprendimas, o 2004 metais vasario mėn. buvo įregistruota nuosavybė (žemės sklypai) Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas buvo sutvarkytas 2004 metų vasario mėn., o įgaliojimas išrašytas 2004-03-19. Taigi, tiesiog laukė, kad Nekilnojamojo turto registre mamos vardu būtų įregistruota žemė. Po mamos mirties trise nuvyko į notarų biurą - ji, brolis ir tėvas. Perleisti paveldėjimo teises buvo ieškovo apsisprendimas, dėl to nebuvo jokios prievartos. Mano, kad brolis gavo kur kas daugiau nei ji, nes mama, atidavusi jam savo organą, antrą kartą išsaugojo jo gyvybę. Brolis neturi negalios, kuri ribotų jo A. A. M. apie įgaliojimą žinojo, jis jį skaitė ir matė ir, jeigu būtų nesutikęs pasirašyti tokio įgaliojimo pagrindu, tai to tikrai būtų ir nepadaręs. Pirmas insultas mamą ištiko 2003 m. rugsėjo mėn., jos būklė pagerėjo, po antro insulto 2004 m. birželio mėn. mamai pasidarė blogiau, trečias insultas įvyko 2004 m. rugpjūčio mėn., po ko ji mirė. Atsakovė mamos nefilmavo, tai darė ieškovas. Žino, kad filmuota buvo rugpjūčio mėn., kada mama buvo po trečio insulto, prieš pat jos mirtį. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas sutinka su atstovaujamosios pozicija, nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 str.). Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, įgaliotojo duodamas kitam asmeniui - įgaliotiniui atlikti veiksmus įgaliotojui su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Notaro patvirtinami įgaliojimai sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma (CK 2.138 str. 1 d. 1 p.). Įgaliotinis turi teisę atsisakyti įgaliojimo (CK 2.146 str. 1 d.). CK 2.147 str. numato įgaliojimo pasibaigimo pagrindus. Šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį šalis, netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 str.). Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str. 1 d.).
VĮ Registrų centras išrašas apie daiktines teises patvirtina, kad J. M., mirusiai 2004-08-21, nuosavybės teise priklausė: 1,23 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , įgijimo pagrindas 20013-10-21 apskrities viršininko įsakymas (b.l.10), 0,53 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 20013-10-21 apskrities viršininko įsakymas (b.l.11) ir 3,48 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas 20013-10-21 apskrities viršininko įsakymas (b.l.12). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-03-19 J. M. sudarė vienašalį sandorį - įgaliojimą, registro Nr. 1851, kurį patvirtino Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarė V. B., kuriuo įgaliotoja įgaliojo savo sūnų A. M. padovanoti dukrai R. L. įgaliotojai nuosavybės teise priklausančius aukščiau paminėtus tris žemės sklypus (b.l.7, 167). 2004-03-19 įgaliojimas buvo užregistruotas notarinių veiksmų registre Nr. 1851 (t.2, b.l.7-8). Vilniaus miesto 7-ame notarų biure 2004-04-08 tarp J. M., atstovaujamos pagal 2004-03-19 įgaliojimą A. M., dovanotojos, ir R. L., apdovanotojos, buvo sudaryta trijų žemės sklypų dovanojimo sutartis (b.l.41-43, 169-171), priedai prie dovanojimo sutarties patvirtina sandorio dalyvių giminystės ryšį, daiktinių teisių atkūrimą bei registraciją Nekilnojamojo turto registre dovanotojos vardu, suderinimus, atliktus R. L. vardu, ir kt. duomenis, būtinus sandoriui patvirtinti (b.l.173-196). Notarinių veiksmų registracijos žurnalas patvirtina, kad sudarant žemės sklypų dovanojimo sandorį 2004-04-07 dalyvavo A. A. M., veikiantis pagal įgaliojimą, atsakovė R. L., kurių tapatybė buvo nustatyta pagal dalyvaujančių sudarant sandorį asmenų (ieškovo ir atsakovės) asmens dokumentus – pasus, išaiškintos pasekmės, šalys pareiškė, kad sutartis atitinka jų valią, sutarties prasmės ir pasekmės išaiškintos, ką patvirtina šalių parašai sutartyje bei notarinių veiksmų registracijos žurnalo įrašas Nr. 6160 (t.2, b.l.35). Pranešimas apie sudarytą ir notaro patvirtintą nuosavybės teisių į Nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį notarės 2004-04-07 buvo užregistruotas Registrų tvarkytojo duomenų banke (t.2, b.l.2-3). J. M. mirė 2004-08-21, mirties įrašo Nr. 13 (b.l.8), mirties priežastis - išeminis galvos smegenų insultas (b.l.17).
Ieškovas, teigdamas, kad notarė iš viso atvykusi nebuvo, motina savo veiksmų nesuprato, jis pats apie tai nieko nežinodamas nebūtų sutikęs dėl tokio įgaliojimo motinos vardu suteikimo bei jo nepasirašęs, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Tokias A. M. aplinkybes kategoriškai paneigė atsakovė R. L., paaiškinusi, kad ieškovo motina buvo filmuota prieš pat mirtį, t.y. gerokai vėliau nei, kad buvo surašytas jos įgaliojimas, kada ji buvo persirgusi jau kelintu insultu, dėl ko jos būklė prastėjo. Ieškovo teiginius, kad niekas nematė atvykusios notarės, neaišku kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas įgaliojimas vienareikšmiškai paneigė teismo posėdyje apklausta notarė V. B., išsamiai, aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai paaiškindama įgaliojimo surašymo aplinkybes, įgaliojimą suteikusios J. M. sveikatos būklę, pastarosios valią, veiksnumą, gebėjimą suvokti ir suprasti įgaliojimo turinį, patvirtino įgaliotojos prašymu pasirašiusį už įgaliotinę dėl josios prastos fizinės sveikatos būklės sutuoktinį A. M. ir pan. Tokie notarės paaiškinimais iš esmės sutampa su atsakovės R. L. parodymais, kuriais pastaroji nurodė, kad motina tik fiziškai buvo silpna, tačiau nepaisant to tuo metu pati kalbėjo, paėjo, protinės negalios ji neturėjo, o pasirašyti ji pati negalėjo dėl dešinės rankos lūžio. J. M. suprato tokio veiksmo esmę, kadangi ji ir anksčiau dukrai buvo pavedusi tvarkyti žemės atkūrimo dokumentus, tokia buvo J. M. valia, kad žemė tektų dukrai. Kad J. M. sveikatos būklė įgaliojimo surašymo momentu dėl suvokimo abejonių nekėlė notarei patvirtina ir medicininiai dokumentai, kuriuose 2003-09-26 - 2003-09-30 laikotarpiu, nurodyta, kad J. M. serga arterine hipertenzija, pravedus gydymą būklė pagerėjo (b.l.13). 20013-10-20 išraše pažymėta, kad yra dešinio dilbio imobilizacija įtvare, nutukusi dešinės kūno pusės aktyvių judesių nėra, matomas stipinkaulio lūžimas su dislokacija ir alkūnkaulio, išlieka galūnių plegija, dešinėje - dalinė sensorinė afazija (b.l.14). Iš gydymo stacionare istorijos jau po įgaliojimo sudarymo, t.y. laikotarpiu nuo 2004-06-25 iki 2004-07-05 matyti, kad ji serga išemine širdies liga, prieširdžių virpėjimas, hipertoninė liga, J. M. nustatyta dešinių galūnių plegija, judesiai dešinėjė rankoje labai nežymūs, sumažėjęs dešinių galūnių raumenų hipertonusas (b.l.16). Tai, kad J. M., I-os grupės invalidei, negalinčiai savęs apsitarnauti, nustatyta rūpyba ir jos rūpintoju paskirtas A. A. M. konstatuota 2004-03-04 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria dėl fizinės negalios J. M. nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas CK 3.279 str., CPK 509 str. pagrindu, kas nesudaro pagrindo laikyti pagal ieškovo atstovės paaiškinimus laikyti buvus ją neveiksnia ar buvus tokio būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų ar jų valdyti (t.2, b.l.63). Pagal centrinės hipotekos įstaigos registro išrašą duomenų, kad J. M. būtų įrašyta į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registrą, nėra (t.2, b.l.65). O tai, kad kaip nurodė atsakovas ir jo atstovė, tokį patvarkymą dėl turto J. M. galėjo padaryti testamentu, o ne įgaliojimu, nenustačius duomenų, kad J. M., surašydama įgaliojimą, nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, nesudaro pagrindo imti domėn kaip neatitinkantį įgaliotojos valią ir dėl tokio ieškovo argumentavimo naikinti J. M. išduotą įgaliojimą. Abejonių dėl J. M. faktinėje situacijoje išreikšto tikrojo keitimo padovanoti žemę dukrai nėra. Jokiais kitais pagrindais ieškovas sandorių neginčijo. CK 5.50 str. 3 d. numatyta, kad veiksmai, kuriais įpėdinis priima paikimą, turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). CK 5.1 str. 2 d. numatyta, kad paveldimi materialūs daiktai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai), palikėjo turtinės teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Nagrinėjamoje byloje J. M., išdavusi įgaliojimą savo sūnui A. M. padovanoti tris žemės sklypus dukrai R. L., mirė 2004-08-21. Paveldėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. M. po motinos J. M. mirties įstatymo nustatytais terminais kreipėsi į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, registro Nr. 7242, jis 2004-10-15 paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po jo motinos J. M. mirties 2004-08-21 už vieną litą savo seseriai - atsakovei R. L., patvirtindamas, kad sandorio teisinės pasekmės jam yra išaiškintos (b.l.100), kas duoda pagrindo išvadai, A. A. M. perleido visas teises, nepaisant to, kad, kaip teigia ieškovo atstovė, motinos mirties dienai jos vardu registruotų žemės sklypų ir nebuvo. 2004-12-03 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po J. M. mirties patvirtina, kad ¼ dalį palikėjos turto paveldėjo jos sutuoktinis A. M., ¾ dalis turto jos dukra R. L. (b.l.118). Taigi, ieškovas, kaip įstatyminis įpėdinis, tokia išreikšta savo pozicija prarado galimybę ginčyti sandorius. Dėl atsakovo tėvo A. M. rašytų atsiliepimų į ieškinį teismas pasisako, kad ieškovui nurodžius, jog jo tėvas tuo metu gulėjo palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, buvo prastos sveikatos būklės, leidžia pagrįstai abejoti jo surašytų 2012-03-24 paaiškinimo (b.l.93) ir 2012-04-03 atsiliepimo (b.l.101-102), kuriuose akivaizdžiai netapatūs parašai, turiniu. A. M. mirus 2012-04-05 (b.l.112, 119) tokius duomenis teismas vertina kritiškai. Teismo manymu, A. M., būdamas gydymo įstaigoje, dėl garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, jų surašyti pats negalėjo. Ieškovo atstovės į bylą pateiktais VšĮ Prienų ligoninė medicininiais duomenimis A. M. vidaus ligų skyriuje gydėsi nuo 2012-03-05 iki 2012-03-15 ir nuo 2013-03-15 iki 2012-04-05 slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kuriame jis ir mirė (t.2, b.l.60). Iš minėto dokumento daryti išvados apie tokio duomens neginčijamą patikimumą, nesant galimybės tokio duomens patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir jo nepatvirtinus notarine tvarka, pagrindo nėra, todėl teismas jam ypatingos svarbos ir įrodomosios reikmės, viršesnės nei kitiems įrodymams, neteikia, jį vertindamas kaip surašytą ieškovo iniciatyva jam tendencingai palankia linkme (CPK 186 str., 192 str. 8 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pagal J. M. vienašalį sandorį - įgaliojimą, kuriam jokio kito asmens, tame tarpe ieškovo, sutikimas nereikalingas ir kuris sukelia teisinius padarinius jį sudarančiam asmeniui, dėl kurios veiksnumo, gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, psichinės būsenos bei valios išraiškos įgaliojimo sudarymo metu, teismui jokių abejonių nekilo, sudarė trijų žemės sklypų dovanojimo sutartį, kuria motinos valia ir pavedimu neatlygintinai perleido atsakovės nuosavybėn. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas ginčijamą dovanojimo sandorį įvykdė (patvirtino) niekieno neverčiamas, suvokdamas dėl to kilsiančias pasekmes. Tokias aplinkybes neginčijamai patvirtino ir vėlesnė ieškovo veiksmų seka, t.y. tai, A. A. M., neginčydamas nei įgaliojimo, nei jo pagrindu sudarytos dovanojimo sutarties perleido paveldėjimo teises savo seseriai atsakovei R. L. ir eilę metų dėl to jokių pretenzijų nekėlė. Teismas ieškovo parodymus, kad jam nebuvo žinoma apie įgaliojimą, kad jis jokiu būdu nebūtų leidęs jo motinai sudaryti, nes tokiu būdu jis iš savęs atėmė paveldėjimo teises vertina kaip niekuo nepagrįstus samprotavimus, kadangi ieškovas, nebūdamas įgaliojimo pagrindu dovanojamų žemės sklypų savininku, neturėjo teisės spręsti kaip disponuoti motinai jos nuosavybėje esančiu turtu ir primesti pastarajai valios kam ši ir kokiu būdu turėtų palikti jos nuosavybėje buvusį turtą. Tokie ieškovo argumentai prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems kitiems įrodymams, kuriais teismas netikėti neturi teisinio pagrindo, nes jie sutapo detalėse vieni su kitais, tarp jų prieštaravimų nėra. Tiek atsakovės R. L., tiek notarės V. B. parodymai bei rašytiniai bylos duomenys kategoriškai paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su įgaliojimo tvirtinimu bei dovanojimo sandorio sudarymu. Medicininiai duomenys taip pat nepagrindė aplinkybių, kad J. M., sudarydama įgaliojimą, dėl sveikatos būklės nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, suvokti pačios atliekamų veiksmų turinio, tokiu būdu atimdama paveldėjimo teisę iš kito savo vaiko, tokių ieškovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino nei notarė, nei R. L.. Ieškovas, kaip matyti bylos duomenimis, protinės negalios neturi, traumą dėl autoįvykio (važiuodamas motociklu atsitrenkė į automobilį) turėjo 2000-09-21, iš medicininių dokumentų nustatyta, kad 1998 m. lapkričio mėn., t.y. iki įvykio jam buvo atlikta inksto persodinimo operacija) (b.l.31-32, 34). A. M. teiginius, kad jis nežinojo apie įgaliojimą, paneigė atsakovė R. L., nurodydama, kad įgaliojimas buvo surašomas namuose dalyvaujant motinai, tėvui, notarei ir pačiam A. A. M., nepaisant to, kad įgaliojimas buvo atiduotas motinai, kuri jį saugoti pavedė ir perdavė dukrai, įgaliojimo tvirtinant žemės dovanojimo sutartį neatsisakė. Jis motinos suteikto įgaliojimo pagrindu notarų biure perleido seseriai žemę, iki bylos iškėlimo teisme dėl to atsakovėms jokių pretenzijų nereiškė, o praėjus eilei metų ginčija jį nežinojimo, motinos neadekvataus suvokimo, savo paties neapdairumo pagrindu, kas duoda pagrindo manyti, kad ieškovas piktnaudžiauja subjektine teise (CK 1.137 str. 3 d.). Jokių duomenų, kad atsakovė R. L. pasinaudojo motina, siekdama įgyti prieš pastarosios valią savo nuosavybėn turtą, byloje pateikta nebuvo, jų neįrodinėjo ir ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu, esmine aplinkybe įvardindamas nekilnojamojo turto atėmimą iš savęs. Esant aukščiau aptartų įrodymų visetui ieškinys atmestinas, kaip pareikštas asmens, neturinčio tam teisės, netinkamam atsakovui - notarui, o taip neįrodžius jo pagrįstumo. Nepanaikinus įgaliojimo ir nepripažinus dovanojimo sutarties negaliojančia, pagrindo taikyti restituciją nėra (CK 6.145 str.).
Ieškinį atmetus Kauno apygardos teismo nutartimi 2012-01-24 (b.l.75-77) taikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytą atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149-150 str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 92-93 str.). Teismui pateiktas 2013-02-25 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 686209, 2500 Lt sumai už dokumento surašymą bei atsakovės R. L. atstovavimą teisme (t.2, b.l.62). Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas, yra ne per didelės įvertinus konsultacijų teikimą, parengiamojo dokumento surašymą, atstovavimą teisme (parengiamuosius bei teismo posėdžius), atvykimo iš Vilniaus į Prienus kaštus (CPK 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 179 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, taikytą Kauno apygardos teismo 2012-01-24 nutartimi, palikti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.