- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-86-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01286-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Advokatai
- Henrikas Stelmokaitis, Evaldas Pocevičius
- Kategorijos
- 7.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. Ž. atstovo advokato Evaldo Pocevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. I. D. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – bendrovė) vadovu ir būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei informacijos akcininkams pateikimą, būdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. A6.-179-1057/2022 nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, pakartotinai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ) 18 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė bendrovės akcininkui D. Ž. (toliau – akcininkas, pareiškėjas) jo 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavime „Dėl informacijos pateikimo akcininkui“ nurodytos informacijos apie bendrovę: 1) apie bendrovėje dirbančių asmenų skaičių, pareigas, jų kaitą per 2021 m., gaunamą atlyginimą, mokamus mokesčius VSDFV ir VMI, ir jų kaitą per 2021 m.; 2) bendrovės gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2021-2022 m.; 3) bendrovės banko sąskaitų išrašus už 2021-2022 m.; 4) bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašą, nurodant apie šio turto įsigijimo aplinkybes, įsigijimo datą, kainą bei balansinę vertę šio prašymo pateikimo metu; 5) apie visus bendrovės su direktoriumi, UAB „Mistero LT“, UAB „Tarptautinės investicijos“, UAB „Kardasa“, UAB „Invest Europe“ ir VšĮ Istorijos ir politikos institutas bei bet kokiais bendrovės direktoriaus giminaičiais, šeimos nariais ar artimais draugais sudarytus sandorius, bet kokius šiems asmenims duotus ar iš jų gautus prievolių įvykdymo užtikrinimus, prisiimtus ar suteiktus bet kokius įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, laidavimais, garantijomis, netesybų nustatymu, prievolių subordinavimu, reikalavimo teisių perleidimu, skolos prisiėmimu ar bet kokiais kitais sandoriais; 6) fiziniams ar juridiniams asmenims, valstybės ar savivaldybės įmonėms ar įstaigoms, kitiems subjektams buvo pateikti bendrovės 2020 m. ir / ar 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie registruoti VĮ Registrų centre; 7) pateikti 2021 m. spalio 28 d. tarp UAB „A.“, UAB „Mistero LT“, „Invest Europe“, UAB „Tarptautinės investicijos“, I. D. ir T. Č. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1/28/10/2021 priedą dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį tvarkos; 8) apie bendrovės 2022 m. pirmo pusmečio pardavimo pajamas, savikainą, administracines ir kitas sąnaudas, turto vertę ir pokyčių priežastis; 9) apie bendrovės akcininkams ar su jais susijusiems asmenims, taip pat galutiniams naudos gavėjams ir jiems priklausančioms įmonėms suteiktas ar iš jų gautas paskolas, turtą, prievolių įvykdymo užtikrinimus ir / ar bet kokius kitus su tokiais asmenimis sudarytus sandorius, nurodant esmines sandorių sąlygas; 10) apie subjektus, kurie suteikė kreditus / paskolas bendrovei, nurodant paskolos suteikimo datą, paskolos terminą, sumą ir mokėtinas palūkanas / kitas paskolos aptarnavimo išlaidas; 11) duomenis, patvirtinančius bendrovės direktoriui 2022 m. liepos 22 d. nutarimu paskirtos baudos sumokėjimą ne iš bendrovės lėšų; 12) duomenis apie advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ sumokėtas sumas per 2021-2022 m., detalizuojant tokių mokėjimų tikslą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarimu I. D. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 2 dalyje, teisena nutraukta, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarimą ir I. D. pripažinti kaltu padarius ANK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti šioje normoje numatytą baudą, didesnę nei sankcijoje numatytas jos vidurkis; iš I. D. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas D. Ž. naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas turi esminių trūkumų, nulėmusių tai, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nepagrįstai atsisakė šioje administracinio nusižengimo byloje taikyti 2022 m. liepos 22 d. teismo bei 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo procesiniuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių bei suformuotų teisinių išvadų prejudiciją.
3.2. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, spręsdamas, jog 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarimas neturi prejudicinės galios šioje administracinio nusižengimo byloje, vertino bendrovės direktoriaus atsisakymo suteikti akcininkui prašomą informaciją pagrindus, t. y. sprendė, jog pirmojoje administracinio nusižengimo byloje direktoriaus veiksmų teisėtumas vertintas akcininko prašymo pateikimo per savo įgaliotą atstovą (ne)pagrįstumo kontekste, tuo tarpu šioje administracinio nusižengimo byloje bendrovės direktoriaus atsisakymas akcininkui suteikti prašomą informaciją vertintas per šios informacijos konfidencialumo prizmę.
3.3. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepastebėjo ir nevertino, jog akcininkas tiek 2022 m. sausio 7 d. bendrovės direktoriui teiktame prašyme dėl informacijos suteikimo (dėl kurio nepagrįsto atsisakymo direktorius nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį), tiek 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavime dėl informacijos suteikimo (dėl kurio nepagrįsto atsisakymo nagrinėjama ši administracinio nusižengimo byla), prašė bendrovės direktoriaus suteikti tą pačią informaciją.
3.4. Sugretinus 2022 m. sausio 7 d. akcininko prašymą suteikti informaciją bei akcininko 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavimą, matyti, jog abiem atvejais akcininkas prašė suteikti informaciją apie: i) bendrovėje dirbančių asmenų skaičių, pareigas ir jų kaitą per 2021 metus, gaunamą darbo užmokestį, mokamus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; ii) Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų kaitą per 2021 metus; iii) bendrovės didžiosios knygos kopiją už 2021 m.; iv) bendrovės gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2021 m.; v) bendrovės banko sąskaitų išrašus; vi) bendrovės su kontrahentais sudarytų sutarčių kopijas; vii) bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašą, nurodant apie šio turto įsigijimo aplinkybes, įsigijimo datą, kainą bei balansinę vertę. Atitinkamai į šios 2022 m. sausio 7 d. akcininko prašyme išvardintos informacijos turinį pateko ir 2022 m. rugsėjo 27 d. akcininko reikalavime išdėstyti 1, 2, 3, 4, 7, 9 punktai.
3.5. Dar daugiau, skundžiamą nutarimą priėmęs teismas taip pat nepastebėjo ir nevertino, jog tiek 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarime, tiek 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota, jog bendrovės direktorius privalėjo pateikti šio skundo 2 punkte nurodomą 2022 m. sausio 7 d. akcininko prašyme išvardintą informaciją.
3.6. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog: pirma, bendrovės direktoriaus šio administracinio nusižengimo bylos metu išdėstyta pozicija, kuriai pritarta skundžiamu nutarimu, jog ankstesniuose teisminiuose procesuose, kurie užbaigti 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarimu bei 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, nebuvo vertintas 2022 m. rugsėjo 27 d. akcininko reikalavime išvardintos informacijos konfidencialumo klausimas, prieštarauja minėtų galutinių ir įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų turiniui. Antra, šiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuota, jog bendrovės direktorius privalėjo suteikti visą turimą 2022 m. sausio 7 d. akcininko prašyme nurodytą informaciją. Trečia, 2022 m. sausio 7 d. akcininko prašyme nurodyta informacija sutampa su 2022 m. rugsėjo 27 d. akcininko reikalavimo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 9 punktuose išvardinta informacija.
3.7. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu bylos įrodymai nebuvo vertinti išsamiai. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nepagrįstai nevertino, jog akcininkas prašė didžiąja dalimi suteikti tą pačią informaciją, dėl kurios nesuteikimo bendrovės direktorius administracine tvarka jau buvo baustas. Toks neišsamus įrodymų vertinimas nulėmė tai, jog teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai atsisakė taikyti prejudiciją.
3.8. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog pirmosios ir šios administracinio nusižengimo bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nes pirmojoje byloje bendrovės direktorius atsisakė akcininkui suteikti informaciją abejodamas akcininko atstovo įgaliojimais, o šioje byloje direktorius informaciją atsisako pateikti teigdamas, jog prašoma informacija sudaro bendrovės komercinę paslaptį. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, kurie objektyviai pagrindžia, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. akcininko reikalavime nurodyta informacija sutampa su ta informacija, už kurios nepateikimą bendrovės direktorius jau nubaustas 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarimu, akivaizdu, jog aptariamų administracinių nusižengimo bylų ratio decidendi šiuo aspektu sutampa.
3.9. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).
3.10. Skundo faktines aplinkybes vertinant kartu su aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatuotina, jog pirmosios administracinio nusižengimo ir šios bylų faktinės aplinkybės, kuriomis remdamasis bendrovės direktorius atsisakė suteikti akcininkui informaciją apie bendrovę, nėra reikšmingos. Šiuo atveju reikšminga tik tai, jog: pirma, abiejų administracinių nusižengimo bylų šalys sutampa; antra, 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarimu pasibaigusioje administracinio nusižengimo byloje buvo konstatuota, jog bendrovės direktorius turėjo pareigą akcininkui suteikti konkrečią 2022 m. sausio 7 d. prašyme išvardintą informaciją; trečia, 2022 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi papildomai konstatuota, jog bylos metu nenustatyta, kad akcininko prašyta informacija būtų laikytina bendrovės komercine paslaptimi; ketvirta, šiai administracinio nusižengimo bylai pateiktame 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavime išvardinta informacija apie bendrovę sutampa su 2022 m. sausio 7 d. prašyme išvardinta informacija.
3.11. Taigi, ankstesnės administracinio nusižengimo ir šios bylų ratio decidendi aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių atžvilgiu sutampa. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės direktoriaus atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.
3.12. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nebuvo pakankamai atidus ir išsamiai neištyrė visų administracinio nusižengimo bylos įrodymų, dėl ko priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą atsisakyti taikyti 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarimu konstatuotų aplinkybių prejudiciją šioje administracinio nusižengimo byloje.
3.13. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. liepos 22 d. teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-179-1057/2022 bendrovės direktorius jau buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, direktoriaus veiksmai, surašant 2022 m. lapkričio 3 d. atsakymą ir šiuo atsakymu iš esmės atsisakant suteikti prašomą informaciją apie bendrovę, laikytini pakartotiniu ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimu, todėl direktoriaus veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Todėl direktoriui turi būti skiriama ne mažesnė nei dviejų tūkstančių septynių šimtų ir ne didesnė nei šešių tūkstančių eurų bauda. Įvertinus aplinkybę, jog direktorius pakartotinį ANK 119 straipsnio 1 dalies pažeidimą padarė praėjus vos keliems mėnesiams nuo direktoriaus pripažinimo kaltu dėl administracinio nusižengimo, prašoma baudą skirti nukrypstant nuo sankcijos vidurkio į didesnę pusę. Be to, vertinant skirtinos baudos dydį, svarbu įvertini ir tai, kad direktorius pažeidimą atliko iš esmės iš savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas naudos sau – slėpdamas savo netinkamo vadovavimo bendrovei įrodymus bei chuliganiškai nevykdydamas ir negerbdamas jau anksčiau priimtų ir galiojančių teismų procesinių sprendimų (nutarimo ir nutarties), įpareigojančių jį gerbti akcininko teisę į informaciją.
3.14. Atsižvelgdamas į tai, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas priskirtinas tai kategorijai bylų, kuriose administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, o procesas pradedamas pareiškėjo (šiuo atveju – akcininko) iniciatyva, akcininkas prašo teismo priteisti jo naudai iš direktoriaus akcininko patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą I. D. atstovas advokatas Henrikas Stelmokaitis prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Apeliantas nepateikė 2023-01-31 nutarimo panaikinimo argumentų. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su dalimi fakultatyvių 2023-01-31 nutarimo motyvų, nesudaro pagrindo pripažinti 2023-01-31 nutarimo pagrindinių motyvų negaliojančiais. Neginčijant motyvų, dėl kurių pareiškimas atmestas, apeliaciniu skundu prašoma tiesiog dar kartą išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržiūrėti 2023-01-31 nutarimo motyvų, kurių apeliantas neskundžia.
4.2. Pirma, apeliacinis skundas grindžiamas ANK 569 straipsnio 5 dalimi (įrodymų vertinimas pagal vidinį įsitikinimą), tačiau pareiškimas atmestas tuo pagrindu, kad „<...> konfliktas, teismo vertinimu, šioje situacijoje neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir neįgavo administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių.“ Taigi, apeliantas galėjo (turėjo) skundą grįsti netinkamu ANK 119 straipsnio taikymu, o ne ANK 569 straipsnio 5 dalies taikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021).
4.3. Antra, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės pasisakyti dėl kitokio ANK 119 straipsnio taikymo ir aiškinimo, kadangi skundžiamas nutarimas yra tikrinamas teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Vilniaus apygardos teismo 2023-02-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-891/2023). Pagal ANK 652 straipsnio 2 dalį asmens padėtis gali pabloginta tik tuo atveju, jeigu to prašoma apeliaciniame skunde, tačiau ANK 119 straipsnio taikymo ir aiškinimo atžvilgiu tokio prašymo nėra. Atitinkamai, nesvarbu, kaip bus įvertinti įrodymai, 2023-01-31 nutarime yra pasisakyta dėl teisenos nutraukimo būtent tuo pagrindu, kad nėra teisinių santykių, kvalifikuotinų pagal ANK 119 straipsnį. Šios aplinkybės apeliantas neginčijo, atitinkamai I. D. padėtis negali būti bloginama. Vadinasi, apeliaciniame skunde ginčijant įrodymų vertinimą, nesusijusį su motyvais, kurių pagrindu buvo atmestas pareiškimas, apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Atsiliepimas
4.4. I. D. veiksmai 2022 m. sausio ir lapkričio mėnesiais yra visiškai skirtingi, todėl 2022-07-22 nutarimas neturi precedentinės reikšmės. Apeliantas klaidingai laiko, kad 2022‑07-22 nutarimas turi prejudicinę reikšmę visiškai kitokiems I. D. veiksmams, nei nagrinėti 2022‑07-22 nutarime.
4.5. Pirma, atsakydamas į 2022-01-07 atstovo prašymą pateikti informaciją, I. D. kaip UAB „A.“ direktorius sutiko ją pateikti, tačiau su sąlyga, kad jam bus pateikti atstovo įgaliojimai, kuriuose atsispindėti atstovaujamojo parašas. Atsakydamas į 2022-09‑27 akcininko prašymą UAB „A.“ (per atstovą) atsisakė pateikti dalį informacijos (dalį pateikė), aiškiai išdėstydama tokio atsisakymo motyvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021 nustato 4 elgesio modelius gavus akcininko prašymą dėl informacijos pateikimo: „Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius.“ Taigi, nors 2022-01-07 prašymas nesulaukė kasacinio teismo praktikoje įtvirtino elgesio, 2022‑09‑27 prašymas tokio elgesio („4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją“) sulaukė. Atitinkamai, nepaisant to, kad D. Ž. galimai paprašė tos pačios informacijos, I. D. atliko visiškai skirtingus veiksmus. Atitinkamai, precedentinės reikšmės 2022-07-22 nutarimas, kuriame nagrinėtos skirtingos aplinkybės, neturi.
4.6. Antra, įvertinus tai, kad faktinės aplinkybės yra skirtingos, Vilniaus miesto apylinkės teismas nepažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalies, kadangi skirtingų aplinkybių įvertinimas gali privesti prie skirtingų išvadų. Ankstesnės administracinio nusižengimo ir šios bylų ratio decidendi nesutampa. Panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-02 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017, 11 p.). Atitinkamai, sąlyginiam sutikimui pateikti informaciją ir atsisakymui pateikti dokumentus negali būti taikomi tie patys išaiškinimai ir nei precedentinės, nei prejudicinės (atitinkamoje dalyje) galios 2022-07-22 nutarimas šiai bylai neturi. Vadinasi, ankstesniu ir nagrinėjamu atveju I. D. elgėsi visiškai skirtingai, todėl negali būti teigiama, kad 2022-07-22 nutarimas turi precedentinę (ar prejudicinę) reikšmę.
4.7. 2022-07-22 nutarime nepasisakyta dėl duomenų konfidencialumo, nes tuo pagrindu nebuvo atsisakyta pateikti dokumentus pirmąjį kartą. D. Ž. klaidingai remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi, teigdamas, kad duomenų konfidencialumo klausimas jau yra išspręstas.
4.8. Pirma, ankstesnėje byloje neišspręstas ginčas dėl to, ar dokumentai yra konfidencialūs. I. D. pateikė išsamius argumentus, kodėl dokumentai yra konfidencialūs arba sudaro komercinę paslaptį, tačiau 2022-07-22 nutarime dėl šių aplinkybių nebuvo apskritai pasisakyta. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismas konstatavo tik aplinkybę, kad nenustatyta, kad dokumentai konfidencialūs, bet tai nereiškia, kad nustatyta, kad jie nėra konfidencialūs.
Atsiliepimas
4.9. Antra, tam, kad teismas galėtų nustatyti, ar dokumentai konfidencialūs ir ar sudaro komercinę paslaptį, teismas turėtų įvertinti tokius dokumentus. Nei ankstesnėje byloje, nei nagrinėjamoje byloje ta dalis dokumentų, kurią atsisakyta pateikti akcininkui ir atstovui, nėra pateikta, taigi pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti dokumentų konfidencialumo. I. D. dokumentų priskyrimą komercinei paslapčiai įrodinėja civilinėse bylose ir sėkmingai – protokolinėmis nutartimis yra draudžiama atskleisti į bylą surinktus duomenis tretiesiems asmenimis ar naudoti tuos duomenis už civilinių bylų Nr. e2-876-1012/2023; e2‑941-1125/2023 ribų. Atitinkamai, net jei būtų pagrindas laikyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turi tirti, ar akcininko prašoma informacija nesudaro komercinės paslapties, ar nėra konfidenciali informacija, teismui turėtų būti pateikti bent jau patys duomenys, pirmiausia neleidžiant su jais susipažinti akcininkui, ir tik tuomet spręsti, ar galima buvo juos atsisakyti pateikti konfidencialumo / komercinės paslapties argumentais. Kadangi nei ankstesnėje, nei nagrinėjamoje byloje nebuvo prašoma į bylą pateikti ginčo informacijos, negalėjo būti įrodinėjama, kad I. D. nepagrįstai atsisakė pateikti komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kai akcininkas, pagal Įstatų 18 straipsnį, neturi teisės su tokia informacija susipažinti. Vadinasi, akcininko prašytų duomenų konfidencialumas nebuvo nagrinėjamas, kadangi apeliantas neginčijo jų konfidencialumo ir nereikalavo konfidencialumo pagrįsti.
4.10. Net išnagrinėjus įrodymus taip, kaip to prašo apeliantas, I. D. veiksmai teisėti. Net jei precedentinę reikšmę 2022-07-22 nutarimas turi, I. D. nesielgė ANK 119 straipsnio draudžiamu būdu.
4.11. Pirma, gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, viena iš bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvų yra aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo įvykdė vieną iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų, yra pagrindas konstatuoti, kad toks veikimas neatitinka ANK 119 straipsnyje nurodytų požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-07 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-976/2021). Nagrinėjamoje situacijoje įvyko būtent tai. Tęsiantis, cituojant Vilniaus apygardos teismą, „giliam asmeniniam akcininkų konfliktui“ (2022-11-30 Vilniaus apygardos teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-2472-1012/2022 garso įrašas), buvo gautas savo konfidencialumo įsipareigojimus pažeidusio (2021-11-23 UAB „A.“ ieškinys prieš D. Ž. ir jo kontroliuojamą UAB „S.“) akcininko prašymas dėl komercinės paslapties jam atskleidimo. Įstatų 18 straipsnis numato, kad akcininko rašytiniu reikalavimu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos bendrovės dokumentai, nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui pateikiami susipažinti bendrovės darbo valandomis jos buveinėje ar kitoje bendrovės vadovo nurodytoje vietoje, kurioje dokumentai yra saugomi. Šių dokumentų kopijos akcininkui gali būti siunčiamos registruotu laišku arba įteikiamos pasirašytinai. Įstatų 19 punktas numato, kad į su komercine paslaptimi susijusią informaciją gali pretenduoti tik dalyvis, turintis daugiau nei ½ akcijų. Atitinkamai, šias aplinkybes D. Ž. puikiai žinant iš eilės civilinių bylų ir jo cituotos administracinio nusižengimo bylos, I. D. atsisakė suteikti su komercine paslaptimi susijusią informaciją ir išsamiai pagrindė atsisakymo motyvus. Taigi, pateikus aiškų atsisakymą pateikti informaciją, D. Ž. turi teisę kelti ginčą dėl komercinės paslapties civilinio proceso tvarka, ką jis jau yra padaręs civilinėje byloje Nr. e2-2472-1012/2022. Atitinkamai, nėra jokio ANK 119 straipsnio pažeidimo.
4.12. Antra, teismų praktikoje įtvirtintas dar vienas atvejis, kai akcininkui teisėtai atsisakoma pateikti informaciją, – kai vyksta akcininkų ar bendrovės ir akcininko konfliktas (2AT-25-303/2021, eAN2-36-316/2022): skundžiamoje 2022 m. vasario 18 d. nutartyje teismas nurodė, kad bendrovės direktoriaus atsisakymas suteikti informaciją apie įmonę, nurodant, kad civilinis ginčas dėl informacijos akcininkui pateikimo nagrinėjamas teisme (civilinė byla Nr. e2-11684-1004/2021), buvo aiškus, motyvuotas ir laiku išreikštas, todėl padarė išvadą, kad A. Ž. tinkamai ir laiku atsakė į paklausimą dėl informacijos pateikimo, kaip to reikalauja ABĮ nuostatos (Šiaulių apygardos teismo 2022-04-14 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-36-316/2022). Neribotos apimties teisę į informaciją akcininkams gali suteikti nebent bendrovės įstatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 39-54.). Įstatai tokios teisės nenumato. Įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją. Šios informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtis, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas. Visų pirma, akcininkas turi teisę į bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją, kurią jis gavo. Antra, akcininkas turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus. Šią informaciją taipogi akcininkas gavo. Trečia, informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Akcininko teisė gauti šio pobūdžio informaciją yra grindžiama kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu. Tai reiškia, kad akcininkas, siekdamas gauti iš bendrovės šio pobūdžio informaciją, turėtų pagrįsti, kokiems teisės aktų reikalavimams vykdyti informacija yra reikalinga. Atitinkamai, D. Ž. nenurodė, kokias įstatymo jam priskirtas pareigas jis turi vykdyti, todėl nebuvo išimties teikti jam su komercine paslaptimi susijusią informaciją.
4.13. Trečia, prašomos pateikti informacijos atskleidimas darytų UAB „A.“ žalą. D. Ž., kaip įrodinėjama savarankiškoje civilinėje byloje prieš šį akcininką, neteisėtai naudojasi UAB „A.“ perduota komercine paslaptimi. Tokioje situacijoje, kaip išaiškinta kasacinio teismo, akcininko teisės į informaciją užtikrinimas neatitinka akcininko bei bendrovės interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021. Teismų praktika. 2021, 55, p. 39-54.). Pabrėžiama, kad tarp akcininko ir bendrovės vyksta sudėtingas ir didelės apimties ginčas dėl to, kad akcininkas pasisavino bendrovės komercinę paslaptį ir ją neteisėtai panaudojo (2021‑11-23 UAB „A.“ ieškinys prieš D. Ž. ir jo kontroliuojamą UAB „S.“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020). Nagrinėjama byla yra tik spaudimo priemonė gauti dar komercinės paslapties ir ją tikslingai panaudoti, konkuruojant su UAB „A.“. Kaip pabrėžiama kasacinio teismo, akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. Todėl tarp bendrovės ir akcininkės kilęs ginčas dėl akcininkės teisės gauti informaciją visų pirma turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2AT-25-303/2021, 16 p.). Tarp akcininkų, akcininko ir bendrovės, akcininkų bendrovių vyksta bent 4 civilinės bylos: e2-480-855/2023; e2-876-1012/2023; e2-941-1125/2023; e2‑411-560/2023, o pareiškimas dėl ANK 119 straipsnio pateiktas po to, kai D. Ž. pasitraukė iš visų šių bylų mediacijos, kurią pats ir inicijavo. Konkrečiai civilinėje byloje Nr. e2-941-1125/2023 yra užtikrinti šie įrodymai: visi popieriniai UAB „A.“ veiklos dokumentai, tarp kurių yra sutartys su tiekėjais, bendradarbiavimo susitarimai, tiekėjų kontaktai, informacija apie užtikrinimo priemones, kita informacija. Prie dalies šių duomenų D. Ž. prieigą gavo ir naudoja ją nepaisant draudimo naudoti kitose bylose. Taigi, sutinkamai su kasacinio teismo išaiškinimais, turi būti pirmiausia išnagrinėtos civilinės bylos, kur vyksta ginčas dėl komercinės paslapties, o jau tuomet, konfliktui neišsisprendus civilinėje plotmėje, kelti ginčą dėl neišspręstos informacijos gavimo administracinių nusižengimų kontekste.
Atsiliepimas
4.14. Ketvirta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis draudžia I. D. atskleisti D. Ž. jo prašomą informaciją. Kaip išaiškinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017 (toliau – „Envija byla“), Konkurencijos taryba pagrįstai skyrė UAB „Manfula“ 333 900 eurų, UAB „Envija“ – 303 600 eurų baudas ir atleido UAB „Lukrida“ nuo 656 600 eurų baudos, nes valdyboje buvo aptarinėjama ir suderinta prekybos marža. Nagrinėjamu atveju D. Ž. bando gauti taipogi itin jautrius komercinius duomenis, dalinimasis kuriais sumažina rinkos netikrumą. Kalbant apie informacijos mainų teisėtumą, iš Europos Sąjungos teismų praktikos aišku, kad informacijos mainai rinkoje leidžia ūkio subjektams sužinoti savo konkurentų pozicijas rinkoje ir prekybos strategijas ir taip gerokai susilpninti tarp ūkio subjektų egzistuojančią konkurenciją (ESTT 1998-05-28 sprendimas byloje John Deere Ltd prieš Komisiją, Nr. C‑7/95 P, 88 p., 90 p.). ES teismai nėra atmetę galimybės keitimąsi informacija laikyti neteisėtu ir tais atvejais, kai rinka nėra labai koncentruota oligopolinė rinka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-34-09. Administracinė jurisprudencija. 2009, 18). Kitaip tariant, D. Ž. siekis gauti UAB „A.“ informaciją yra informacijos mainai, kuriuos draudžia Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnis ir Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis. I. D. pateikus D. Ž. jo prašomą informaciją, UAB „A.“ ir UAB „S.“ gali laukti Envijos bylos baigtis – didžiulės baudos ir ilgametis civilinis ginčas. Atitinkamai, tuo atveju, jei bus svarstoma, kad galimai buvo pažeistos D. Ž. teisės, turi būti kreipiamasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašant pateikti prejudicinį išaiškinimą klausimu: ar juridinio asmens dalyvio teisė į juridinio asmens informaciją, kuri sudaro komercinę paslaptį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnyje, gali būti ginama teisminiu būdu, kai toks dalyvis yra ir pirmojo juridinio asmens konkurento galutinis naudos gavėjas, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalies draudžiamus informacijos mainus. Vadinasi, akcininkas gavo atsakymą, į negautą informaciją teisės jis neturi ir nepagrindė, o informacijos atskleidimas sąlygos žalą bendrovei ir konkurencijos teisės draudimų pažeidimą. 2023-01-31 nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
1. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad UAB „A.“ direktorius I. D. nepagrįstai atsisakė suteikti prašomą informaciją įmonės akcininkui D. Ž., taip pakartotinai padarydamas ANK 119 straipsnyje numatytą nusižengimą.
3. ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už akcininkų teisių pažeidimą, kuris gali pasireikšti alternatyvių veiksmų padarymu. Minėta norma yra blanketinė, jos turinys atskleidžiamas remiantis kitų įstatymų nuostatomis. Šioje byloje aktualus ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytas alternatyvus objektyvusis požymis – įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams. ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
4. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 16 punkte nurodyta, kad už informacijos teikimą akcininkams atsakingas bendrovės vadovas. Vadovaujantis ABĮ 18 straipsnio 1 dalimi, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Septynių dienų terminas pateikti akcininkui pagal jo reikalavimą dokumentus, nesusijusius su komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, yra nustatytas ir UAB „A.“ įstatų 18 punkte.
5. Teismų praktikoje išaiškinta, kad gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021).
6. Kaip matyti byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarimu I. D. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, nes I. D., būdamas UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, per septynias dienas nuo akcininko D. Ž., turinčio 30 proc. UAB „A.“ akcijų, 2022 m. sausio 7 d. prašymo gavimo dienos nepateikė akcininkui susipažinti reikalavime prašomos pateikti informacijos bei daryti visų šiame prašyme nurodytų dokumentų kopijas, nesudarė sąlygų susipažinti su bendrovės dokumentais. Teismas I. D. atstovo argumentus, jog dokumentai nebuvo pateikti dėl tinkamų atstovavimo dokumentų nepateikimo ir D. Ž. pasirinkimo nesikreipti asmeniškai, kad advokatas turi patvirtinti savo įgaliojimus, atmetė kaip nepagrįstus, nes atstovavimo dokumentai visgi buvo sudaryti ir pateikti.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarimas turi prejudicinę galią šioje administracinio nusižengimo byloje, kadangi D. Ž. tiek 2022 m. sausio 7 d. bendrovės direktoriui teiktame prašyme dėl informacijos suteikimo (dėl kurio nepagrįsto atsisakymo direktorius nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį), tiek 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavime dėl informacijos suteikimo (dėl kurio nepagrįsto atsisakymo nagrinėjama ši administracinio nusižengimo byla), prašė bendrovės direktoriaus suteikti tą pačią informaciją. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad prejudiciniai faktai apibrėžia įrodinėjimo dalyką civilinėje ir administracinėje teisenoje – tokiais faktais nėra remiamasi sprendžiant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika. Dėl šios priežasties, vertinant, ar I. D. padarė ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarimas yra aktualus tik ta prasme, jog rodo, kad I. D. jau buvo pripažintas kaltu padarius ANK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, t. y. dėl pakartotinumo, tačiau ne šiuo nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių. Sprendžiant, ar I. D. padarė ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, vertintini jo kaip bendrovės direktoriaus veiksmai dėl akcininko prašymo pateikti informaciją, o ne tai, kad jo buvo prašoma pateikti tą pačią informaciją, kadangi ši aplinkybė galimai pakartotinai padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės. Be to, ankstesniu ir nagrinėjamu atveju I. D. elgėsi skirtingai, kadangi nurodė skirtingus informacijos akcininkui nepateikimo motyvus, kas yra reikšminga ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarimu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2022 m. liepos 22 d. nutarimas turi precedentinę (prejudicinę) reikšmę.
9. Akcininko D. Ž. atstovo 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavime UAB „A.“ dėl informacijos pateikimo akcininkui buvo prašoma pateikti informaciją: 1) apie bendrovėje dirbančių asmenų skaičių, pareigas ir jų kaitą per 2021 metus, gaunamą darbo užmokestį, mokamus mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų kaitą per 2021 metus; 2) bendrovės gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už 2021-2022 metus; 3) bendrovės banko sąskaitų išrašus už 2021-2022 metus; 4) bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašą, nurodant apie šio turto įsigijimo aplinkybes, įsigijimo datą, kainą bei balansinę vertę šio prašymo pateikimo metu; 5) apie visus bendrovės su direktoriumi, UAB „Mistero LT“, UAB „Tarptautinės investicijos“, UAB „Kardasa“, UAB „Invest Europe“ ir VšĮ Istorijos ir politikos institutas, taip pat bet kokiais bendrovės direktoriaus giminaičiais, šeimos nariais ar artimais draugais sudarytus sandorius, bet kokius šiems asmenims duotus ar iš jų gautus prievolių įvykdymo užtikrinimus, prisiimtus ar suteiktus bet kokius įsipareigojimus, įskaitant, bet neapsiribojant, laidavimais, garantijomis, netesybų nustatymu, prievolių subordinavimu, reikalavimo teisių perleidimu, skolos prisiėmimu ar bet kokiais kitais sandoriais; 6) fiziniams ar juridiniais asmenimis, valstybės ar savivaldybės įmonėms ar įstaigoms, kitiems subjektams buvo pateikti bendrovės 2020 ir / ar 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie yra registruoti VĮ Registrų centras; 7) pateikti 2021 m. spalio 28 d. tarp UAB „A.“, UAB „Mistero LT“, „Invest Europe“, UAB „Tarptautinės investicijos“, I. D. ir T. Č. sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 1/28/10/2021 priedą dėl atsiskaitymo pagal šią sutartį tvarkos; 8) apie bedrovės 2022 m. pirmo pusmečio pardavimo pajamas, savikainą, administracines ir kitas sąnaudas, turto vertę ir pokyčių priežastis; 9) apie bendrovės akcininkams ar su jais susijusiems asmenims, taip pat galutiniams naudos gavėjams ir jiems priklausančioms įmonėms suteiktas ar iš jų gautas paskolas, turtą, prievolių įvykdymo užtikrinimus ir / ar bet kokius kitus su tokiais asmenimis sudarytus sandorius, nurodant esmines sandorių sąlygas; 10) apie subjektus, kurie suteikė kreditus / paskolas bendrovei, nurodant paskolos suteikimo datą, paskolos terminą, sumą ir mokėtinas palūkanas / kitas paskolos aptarnavimo išlaidas; 11) duomenis, patvirtinančius bendrovės direktoriui 2022 m. liepos 22 d. nutarimu paskirtos baudos sumokėjimą ne iš bendrovės lėšų; 12) duomenis apie advokatų profesinei bendrijai „Motieka ir Audzevičius“ sumokėtas sumas per 2021-2022 metus, detalizuojant tokių mokėjimų tikslą, t. y. už kokias ir kieno naudai suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta.
10. Byloje pateiktas UAB „A.“ direktoriaus I. D. pasirašytas 2021 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 01‑10/25/2021 „Dėl konfidencialios informacijos bei komercinės paslapties saugojimo“ (toliau – įsakymas), kuriame nurodytas konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sąrašas. Šio įsakymo 1 punkte nustatyta konfidencialios informacijos bei komercinės paslapties sąrašas. Pagal 1.3. punktą, tai komunikacijos su potencialiais ir (ar) esamais klientais, tiekėjais, gamintojais ir internetinėmis prekyvietėmis strategija; kontaktiniai asmenys; komunikacijos turinys; informacija apie sutartinių santykių atsiradimą, pasikeitimus ir pasibaigimą. Pagal 1.11 punktą, tai darbdavio veiklos plėtojimo planai, bet kokie komerciniai ketinimai ir kontaktai tiek su esamais, tiek su galimais klientais ar partneriais. Pagal 1.17 punktą, tai darbdavio informacija apie finansus, įskaitant biudžetą ir apyvartą, atskirų prekių grupių apyvartą, bankines operacijas, darbdavio banko sąskaitų likučius, duomenis apie įplaukas, paskolas ir jų gavimo sąlygas; mokėjimus darbdavio valdymo organų nariams, dividendų ir kitų išmokų išmokėjimą akcininkams, darbdavio pajamas ir išlaidas. Pagal 1.23 punktą, tai bet kokia informacija, susijusi su bet kuria darbdavio vykdoma veikla, įskaitant bet neapsiribojant informacija, kurios atskleidimas sudarytų galimybę tretiesiems asmenims konkuruoti rinkoje su bendrove ar jai pakenkti. 2 punkte nurodyta, kad šio įsakymo prasme „Klientai“ – tai bet kokie asmenys, kuriems darbdavys teikia atitinkamas paslaugas, atlieka darbus, parduoda prekes, ar asmenys, kurie konsultuoja darbdavį, ar su kuriais darbdavys bendradarbiauja savo veikloje, taip pat asmenys, kuriems darbdavys siūlo savo paslaugas, jei jie darbdaviui suteikia informaciją, susijusią su savo veikla ar jų sudarytomis sutartimis.
11. UAB „A.“ pavedimu jos atstovas 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė atsakymą į minėta reikalavimą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog į pirmame punkte nurodytą klausimą atsakymas pateiktas 2022 m. kovo 29 d. posėdžio metu, o vieša jo dalis pridedama. Nurodyta, kad atsakymai į 2-10 punktus nėra teikiami, atsižvelgiant į įstatų 18 straipsnį (įsakymo 1.3, 1.11, 1.17, 1.23 punktai). Taip pat nurodyta, kad įrodymai / atsakymai į klausimus 2-5, 7-10 punktuose pateikti Vilniaus apygardos teismui ir vyksta ginčas dėl šių įrodymų viešumo. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti atsiliepimą iki 2022 m. rugsėjo 5 d., bet 2022 m. rugsėjo 5 d. terminas buvo sustabdytas. Kadangi mediacija civilinėje byloje Nr. e2-2472-1012/2022 baigėsi 2022 m. lapkričio 1 d., o iki darbo pabaigos nebuvo gautas D. Ž. atsiliepimas, todėl laikyta, kad D. Ž. sutiko su minėtų duomenų neviešumu. Nurodė, kad tarp akcininkų ir D. Ž. vyksta konfliktas dėl komercinės paslapties neteisėto naudojimo, taip pat visa eilė kitų D. Ž. iškeltų ginčų. Akcininkas tikslingai veikia prieš UAB „A.“ interesus ir trikdo normalią bendrovės veiklą. Patvirtino, kad bauda nebuvo sumokėta iš bendrovės lėšų. Atsakant į klausimą 12 punkte, nurodė, kad prideda mokėjimo pavedimus bei mokėjimo detalizaciją. Apmokėta už teisinių paslaugų teikimą, įskaitant civilinėje byloje Nr. e2‑1252-855/2022, taip pat bendrąsias teisines paslaugas (pvz. finansinių ataskaitų, kurias turėjo parengti D. Ž., patvirtinimo posėdžio paruošiamųjų dokumentų rengimą) (b. l. 36). UAB „A.“ 2021 m. gruodžio 31 d. rašte „Informacija apie dirbančius asmenis“ nurodyta, kad bendrovėje dirba trys darbuotojai (direktorius, el. prekybos vadybininkas, komercijos direktorius). Per 2021 metus atleistas vienas darbuotojas. Per 2021 m. priskaičiuota 11 865,78 Eur darbo užmokesčio, nuo kurios priskaičiuota 2 529,38 Eur įmokų VSDFV ir 2 751,21 Eur GPM įmokų Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 38).
12. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“, tarp akcininkų, akcininko ir bendrovės, akcininkų bendrovių vyksta bent 4 civilinės bylos: Nr. e2-480-855/2023; e2-876-1012/2023; e2‑941-1125/2023; e2‑411-560/2023. Atskiromis nutartimis yra draudžiama atskleisti į bylą surinktus duomenis tretiesiems asmenimis ar naudoti tuos duomenis už civilinių bylų Nr. e2-876-1012/2023; e2‑941-1125/2023 ribų.
13. Komercinės paslaptys yra pramoninės nuosavybės objektai. Kaip ir kiti šios nuosavybės objektai, komercinės paslaptys yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl atskleidus duomenis apie įmonės klientus tretiesiems asmenims nukentėjusiai įmonei gali būti padaroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015). Kokia informacija yra konfidenciali, šalys nustato sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.709 straipsnio 1 dalis). UAB „A.“ direktorius I. D. 2021 m. spalio 25 d. įsakymu nustatė konfidencialios informacijos bei komercinės paslapties sąrašą. Kadangi informacijos pripažinimo konfidencialia yra sutarties, o informacijos pripažinimo komercine paslaptimi – vertinimo dalykas (informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti tam tikrus požymius), kaip nustatyta, klausimai dėl nustatymo, ar informacija (dokumentai), kurią bendrovė „A.“ teikia civilinėse bylose ir kurios neteikė pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. reikalavimą, pagrįstai priskirtina konfidencialiai ar komercinę paslaptį sudarančiai informacijai, ar jos bei dokumentų kopijų pateikimas akcininkui darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų jos interesus ir pan., sprendžiami civilinio proceso tvarka Vilniaus miesto ir Vilniaus apygardos teismų nagrinėjamose civilinėse bylose. Be kita ko, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-480-855/2023 (ieškinys teisme gautas 2021 m. lapkričio 23 d. dar prieš pirmo akcininko reikalavimo pateikimą) pagal ieškovės UAB „A.“ reikalavimus atsakovams UAB „S.“ ir D. Ž. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais, komercinės paslapties atskleidimu ir neteisėtu panaudojimu bei bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. D. netinkamai įvykdė savo pareigą suteikti akcininkui informaciją. Svarbus kriterijus vertinant, ar tinkamai įvykdyta pareiga suteikti akcininkui informaciją, yra ne formalus, o kokybiškai turiningas jos įvykdymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju I. D. pareigą aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus) įvykdė tinkamai. UAB „A.“ pavedimu atstovas advokatas 2022 m. lapkričio 3 d. raštu dalį informacijos vis dėlto pateikė, dėl dalies informacijos pateikimo pasinaudojo minėta bendrovės direktoriui nustatyto teisėto elgesio alternatyva – aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją. Kaip minėta, informacija, kuri nepateikta, I. D. ir jo atstovo vertinta, kaip sudaranti UAB „A.“ komercinę paslaptį ar konfidenciali, ir ji nepateikta, nes tarp akcininkų ir D. Ž. vyksta konfliktas dėl komercinės paslapties neteisėto naudojimo, šiuo metu civiliniame procese yra sprendžiama dėl minėtos informacijos pripažinimo konfidencialia bei komercine paslaptimi, t. y. nurodyta informacija yra vykstančio civilinio ginčo dalykas. Minėtos aplinkybės rodo, jog UAB „A.“ atstovo pateikti atsakymai pagal minėto reikalavimo punktus nėra formalūs, atsisakymas pateikti dalį prašomos informacijos buvo aiškiai išreikštas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad UAB „A.“ vadovas per bendrovės atstovą pateikdamas atsakymus į 2022 m rugsėjo 27 d. reikalavimo 1 ir 11 punktus, tačiau atsisakydamas pateikti informaciją į reikalavimo 2-10 punktus, neįvykdė pareigos pateikti informaciją, – UAB „A.“ direktoriaus veiksmai nepažeidė akcininko D. Ž. neturtinės teisės gauti apie bendrovę įstatymuose nustatytą informaciją, t. y. nenustatyta, kad I. D. neteisėtai neveikė ANK 119 straipsnio 1 dalies prasme.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog I. D. veiksmuose nėra ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, o tarp bendrovės ir akcininko kilęs ginčas dėl akcininko teisės gauti informaciją visų pirma turi būti išspręstas civilinėmis teisinėmis priemonėmis minėtose civilinėse bylose, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą, todėl priėmė pagrįstą nutarimą, o apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingų išvadų, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
16. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma iš I. D. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas D. Ž. naudai.
17. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena prieš I. D. pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį nutraukta, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas), pareiškėjo D. Ž. atstovo advokato Evaldo Pocevičiaus apeliacinis skundas netenkinamas, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai taip pat nepateikti, atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo D. Ž. atstovo advokato Evaldo Pocevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
D. Ž. atstovo advokato Evaldo Pocevičiaus prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.