Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-272-737/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-10
Bylos Nr.
eAN2-272-737/2024
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00032-2024-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Pareiškėjas
D. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-272-737/2024Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00032-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.11.9.2; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Petraškienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atmestas D. Ž. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3947-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246631600.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2024 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-3947-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246631600 D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2024 m. birželio 24 d. 16.05 val., Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė Prienų rajono sav., krašto keliai Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, 32,550 km, vairavo motociklą BUELL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės. Tokiais veiksmais D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą D. Ž. paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėnesiams.

2. D. Ž. atstovė Institucijos nutarimą apskundė Alytaus apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi D. Ž. atstovės skundas buvo atmestas. Alytaus apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo prisipažinimas padarius nusižengimą nelaikytina esmine aplinkybe sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių parinkimo, o būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones taip pat nėra laikomas išskirtine aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad asmuo turi galimybę į darbą nuvykti viešuoju transportu, o jo šeimos padėtis pareiškėjui jau buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Teismas taip pat įvertino tai, kad pareiškėjas jau yra baustas už gana šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi galiojančią nuobaudą.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos teismui adresuotame apeliaciniame skunde D. Ž. prašo Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikinti ir D. Ž. neskirti specialios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams arba skirti švelnesnę nuobaudą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Apeliacinis skundas argumentuojamas tuo, kad:

5.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai iš esmės jau yra pasiekti. Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas jokių padarinių eismui nesukėlė, byloje nėra nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Pareiškėjas nurodo, kad jis per klaidą apsiriko dėl transporto priemonės variklio darbinio tūrio. Skunde pažymima, kad vairuodamas transporto priemonę nesukėlė avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai nekilo, važiavimo greitis nebuvo didelis, jokio agresyvaus manevravimo nenustatyta, pažeidimo padarymo metu jis buvo blaivus, nebuvo sutrikdytas eismas, be to, anksčiau jis nėra baustas už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti.

5.2. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti į darbą, transporto priemonės vairavimas yra ir tiesioginė darbinė funkcija, nes viena iš pagrindinių pareiškėjo pareigų yra atvežti kitus darbuotojus iš Prienų rajono į darbo vietą. Be to, jis dažnai turi vežti įrankius ir medžiagas į įvairias darbo vietas. Neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones jis būtų priverstas išeiti iš darbo ir prarastų vienintelį pragyvenimo šaltinį. Tai, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra itin svarbi darbinės funkcijoms atlikti patvirtina ir pareiškėjo darbovietės pateiktas prašymas, nurodant, kad D. Ž. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas jo kasdienėms funkcijoms atlikti. Be to, pareiškėjas nurodo, kad veža savo seserį į ugdymo įstaigą, kadangi nuo gyvenamosios vietos iki mokyklos nevažinėja joks viešasis transportas.

5.3. Skunde pareiškėjas pažymi, kad anksčiau paskirtas baudas jis sumokėdavo, kas rodo, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės ir neigiamų padarinių. Nors pareiškėjas yra jauno amžiaus, tačiau turi legalų pragyvenimo šaltinį, rūpinasi savo motina V. Ž., kuriai yra nustatytas 50 procentų neįgalumas dėl onkologinės ligos. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo motina neturi jokio kito artimo giminaičio ar artimo asmens, kuris galėtų ją reguliariai nuvežti į gydymo įstaigas. Pareiškėjas buvo priimtas studijuoti į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklą ir jis neturi fizinių galimybių dirbti pilnu etatu ir vykti į studijas Klaipėdos mieste, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde pareiškėjas D. Ž. nurodo pageidaujantis, kad jo skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. jei teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai arba yra pateiktas motyvuotas prašymas, tačiau jis teismui nėra privalomas. Analizuojamu atveju nei apeliaciniame skunde nei atsiliepime nėra pateikta naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos pirmosios instancijos teismui, o motyvuotas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nebuvo pateiktas. Įvertinęs šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde apeliantas sutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, tačiau nesutinka su jam pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminu. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Nagrinėjamoje byloje D. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko nustatyta, kad už 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

10. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

11. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. skundą dėl Institucijos nutarimo, pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei motyvuotai atmetė skundo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti jam administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti atėmimą, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo klausimo kontekste pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam būtina galimybė vairuoti transporto priemones dėl poreikio nuvykti į darbą ir atlikti darbines funkcijas, nuvežti savo seserį į mokyklą ir rūpintis onkologine liga sergančia mama, nėra pagrindas netaikyti ANK numatytos administracinio poveikio priemonės ar nustatyti trumpesnį nei numato įstatymas jos terminą, kadangi darydamas nusižengimą, jis prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Taip pat teismas įvertino tas aplinkybes, jog D. Ž. turi galimybę į darbą nuvykti viešuoju transportu, o mama į gydymo įstaigas gali nuvykti pasitelkdama įstatymu užtikrintas pavežėjo teises. Pirmosios instancijos teismas taip pat išdėstė motyvus, kuriais paneigia pareiškėjo argumentus dėl padaryto nusižengimo mažesnio pavojingumo. Teismas pagrįstai paneigė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versiją, kad jis nesuprato vairuojantis daug galingesnę, nei jam galima vairuoti transporto priemonę, kartu pateikė pačio pareiškėjo asmenybės vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei skundžiamoje nutartyje paminėtos, nei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su D. Ž. deklaruojama būtinybe turėti teisę vairuoti transporto priemones darbiniais reikalais, gaunant pajamas ir išlaikant savo šeimą, taip pat teikiant pagalbą senyvo amžiaus ir ligotiems tėvams, rūpinantis vaikais ir teikiant jiems išlaikymą, nesudaro pagrindo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos, vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose susiklostė išimtinė situacija, padarytas administracinis nusižengimas yra nepavojingas, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Nors D. Ž. teigia, kad nesuprato, kad vairuoja daug galingesnę, nei leidžiama transporto priemonę, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad D. Ž., turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, kurių variklio darbinis krūvis yra ne didesnis nei 50 cm³, vairuodamas galingesnę nei 1 000 cm³ variklio darbinio tūrio transporto priemonę, suprato, kad neturi teisės vairuoti tokios galingos transporto priemonės. Aukštesnės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir D. Ž. pateiktą versiją laiko gynybine. D. Ž. teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo, nes nebuvo sukelta padarinių, jis važiavo nedideliu greičiu, nesukėlė avarinės situacijos ir nedarė pavojingų manevrų. Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl transporto priemonės vairavimo, neturint tam specialiosios teisės, atsirastų kokie nors padariniai. Vien vairavimo faktas, kai asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones yra laikomas pavojingu, kadangi asmuo nebuvo apmokytas jas vairuoti. Analizuojamu atveju D. Ž. vairavo itin galingą transporto priemonę, kurios galingumas stipriai viršijo transporto priemonių, kurias pareiškėjas gali vairuoti, galingumą. Be to, vien kitų transporto priemonių vairavimo patirtis taip pat nemažina D. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, juolab, kad analizuojamu atveju ji nėra laikytina didele. Priešingai D. Ž. skundo argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. Ž. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo.

12. Vertindamas apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, susijusias su tuo, kad apeliantas D. Ž. patirs daug nepatogumų vykdydamas darbo funkcijas, jis neteks vienintelio pragyvenimo šaltinio, neturės galimybės nuvežti sesers į mokyklą, negalės pasirūpinti onkologine liga sergančia mama, bus apsunkinta galimybė studijuoti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skiriama nuobauda, o kartu ir šios nuobaudos tikslus padedanti pasiekti administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-39-1073/2019). Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės D. Ž.. bus sunkiau ir nepatogu vykdyti turimus darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsakingai bei nedaryti administracinių nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. D. Ž. žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga darbo funkcijoms tinkamai atlikti bei tinkamai pasirūpinti šeima, šia teise naudojosi neatsakingai. Todėl apelianto patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Šiuo atveju tokios išvados nekeičia ir tai, kad D. Ž. vairuodamas nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Šioje dalyje pažymėtina, kad nustačius tokias skunde akcentuojamas aplinkybes D. Ž. veikoje, jam būtų taikoma atsakomybė pagal kitus atitinkamus ANK ar net BK straipsnius, todėl vien tai, kad dėl vairavimo neblaiviam nekilo kitos rūšies padarinių, savaime nesumažina rūšinio ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumo.

13. Vertinant D. Ž. asmenybę sutiktina, kad jis nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad D. Ž. yra baustas už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jis taip pat yra baustas ir už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, nes neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, vairavo automobilį 107 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis yra 50 km/h. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. Ž. buvo paskirta administracinio poveiki priemonė – specialiosios teisės atėmimas vieneriems metams. Šios kardomosios priemonės terminas baigėsi 2023 m. spalio 16 d. Minėtas kelių eismo taisyklių pažeidimas yra laikytinas grubiu, kadangi leistinas greitis buvo viršytas dvigubai, be to, už leistino greičio viršijimą 50 km/h, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas taikomas ne tik dviejų metų stažo neturintiems vairuotojams, bet ir ilgesnį vairavimo stažą turintiems vairuotojams. Šio ir analizuojamo administracinio nusižengimo padarymas per nepilnų dviejų metų laikotarpį, kai dalį šio laiko D. Ž. neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, rodo, kad jis nėra drausmingas eismo dalyvis, yra linkęs nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių, kas taip pat reikšminga priimant sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytos ir pirmiau šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, kurias ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste akcentuoja apeliantas, iš esmės reikšmingos sprendžiant dėl D. Ž. skirtinos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalyse nustatytų sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž. paskirta minimali ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta 300 Eur dydžio bauda, taip pat šio straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Tokia nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nustatyta iš esmės teisingai įvertinus apelianto asmenybę, jo padaryto nusižengimo aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas skunde nurodytais motyvais pagrindo sankcijos ribose dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nenustatė. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam D. Ž. asmeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį keisti ar naikinti skunde nurodomais argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atitinkamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Ž. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Petraškienė