Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 23 d. „Bigbank“ AS filialas ir atsakovas E. T. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 7 286 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti panaudotą kreditą iki 2023 m. lapkričio 20 d. Anot ieškovės, prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei „Bigbank“ AS filialas 6 275,78 Eur negrąžinto kredito, 392,27 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 14,23 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2019 m. lapkričio 21 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 6 275,78 Eur negrąžinto kredito, 392,27 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 14,23 Eur sutarties administravimo mokesčio.

Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės „Bigbank“ AS filialas ir ieškovės „PlusPlus Capital“ AS 2018 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį; faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2019 m. lapkričio 21 d. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2020 m. sausio 27 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 56- 219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Taigi spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal Sutartį, nagrinėjamoje byloje Teismas vadovaujasi konkrečios Sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovo padaryto esminio jos pažeidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas vertina, kad dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 6 275,78 Eur negrąžintos paskolos, 392,27 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 14,23 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove ir/ar pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteisiama 6 275,78 Eur negrąžintos paskolos, 392,27 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 14,23 Eur sutarties administravimo mokesčio

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo taip pat ir 227,82 Eur negautų pelno (mokėjimo) palūkanų iki reikalavimo perleidimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d., ir 201,00 Eur dydžio nuostolius (negautas pajamas), apskaičiuotas kaip atsakovo nesumokėtas pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. (kreipimosi į teismą dienos) bei 7,00 proc. mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 6 275,78 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos metinės palūkanų normos – 7,00 proc., palūkanų mokėjimas buvo išdėstytas pagal mokėjimo planą mokėtinomis įmokomis. Bylos duomenimis, šalys sutartimi kredito grąžinimo terminą numatė iki 2023 m. lapkričio 20 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodyta paskutinės įmokos data). Aptariamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (1523,29 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukė sutartį. Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė nuostolių (negautų pajamų, negautų pelno palūkanų forma) faktą. Dėl šių nuostolių (negautų pelno palūkanų forma) dydžio, pažymėtina, kad kaip jau minėta, Sutarties šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais, mokėjimo. Todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas skaičiuoti 7,00 proc. procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 6 275,78 Eur , kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, atvirkščiai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Taigi svarbu ir tai, kad ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi ir jų dydis negali viršyti 1523,29 Eur dydžio (Sutartimi sulygtos mokėjimo (pelno) palūkanų sumos). Nepaisant to, kad ieškinio pateikimo dieną yra neišmokėta 6 275,78 Eur suma, teismas nemato pagrindo nustatyti fiksuotą sumą, nuo kurios skaičiuotina 7,00 proc. dydžio palūkanų suma. Sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio finansavimo sumos grąžinimo, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, jog šis ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas tenkintinas iš dalies tokia apimtimi – priteistini nuostoliai (negautos pajamos) ir ieškovės paskaičiuotų mokėtinų 227,82 Eur negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį iki reikalavimo perleidimo dienos, t. y. 2019 m. gruodžio 5 d., 201,00 Eur negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. (iš viso 227,82+201,00 = 428,82 Eur) ir 7,00 procentų dydžio negautų pajamų metinės palūkanos nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skaičiuojamo nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki faktinio šios sumos grąžinimo, bet ne ilgiau negu iki sulygto termino pabaigos, t. y. iki 2023 m. lapkričio 20 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 524,03 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.4. punkte numatyta, kad laiku nesumokėjusi mokėtinų sumų atsakovė įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., CK 6.258 str. 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 str. 2 d., CK 6.258 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria, sudarydamos sutartį, ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui, pareiškus reikalavimą, nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). CK 6.73 str. 1 d. ir CK 6.258 str. 2 d. nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė –CK 6.258 str. 2 dalyje). Teismas pažymi, kad CK 6.258 str. 2 d. nustatytas imperatyvus reikalavimas įskaityti netesybas į nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negali būti patenkintas, kadangi jų prašomas priteisti fiksuotas dydis (524,03 Eur) yra mažesnis už priteistų nuostolių (įvertinus ir kintamąją jų dalį) dydį.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 7 111,10 Eur (6 275,78 Eur + 392,27 Eur + 14,23 Eur + 227,82 Eur + 201,00 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 93,14 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 160,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (172 Eur žyminio mokesčio x 93,14 proc. / 100 proc.); atsakovas nepateikė dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos jam nepriteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 6 275,78 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 78 ct) skolos (negrąžinto kredito), 392,27 Eur (tris šimtus devyniasdešimt du eurus 27 ct) sutarties sudarymo mokesčio, 14,23 Eur (keturiolika eurų 23 ct) sutarties administravimo mokesčio, 428,82 Eur (keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 82 ct) negautų pajamų (pelno (mokėjimo) palūkanų), paskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, 7,00 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. lapkričio 20 d. (sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), nuo pagal 2018 m. gegužės 23 d. sudarytą sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 111,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 160,20 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.