- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-905-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04940-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- P. J., M. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. J. ir M. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjams nustatė 15 dienų terminą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties trūkumams pašalinti.
3. Nurodė, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 5 punkte nurodytas pareiškėjų susitarimas, pagal kurį pareiškėjas įsipareigojo prievoles pagal Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Greitojo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartys) visiškai įvykdyti per 5 metus, dengdamas negrąžintas sumas lygiomis dalimis (ne mažiau, kaip po 11 485,37 Eur) kas metai iki einamųjų metų paskutines dienos (gruodžio mėn. 31d.), o pažeidus šį įsipareigojimą mokėti pareiškėjai P. J. 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros likusios įvykdyti prievolės sumos iki visiško prievolių įvykdymo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nustatė terminą šių trūkumų pašalinimui.
4. 2021 m. liepos 22 d. gauti pareiškėjų atstovo rašytiniai paaiškinimai, iš kurių matyti, jog pareiškėjai atsisako ištaisyti teismo nutartyje nurodytus trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismo pagrindiniai argumentai:
3.1. 2021 m. liepos 20 d. nutartimi teismas nustatė terminą pašalinti iš Sutarties ne pareiškėjų susitarimą, kuriuo pareiškėjas įsipareigojo įvykdyti prievoles pagal Kredito sutartis, o susitarimą, kuriuo buvo pakeista Kredito sutarčių vykdymo tvarka bei nustatytos prievolių užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjų nurodyta teisminė praktika šiuo konkrečiu atveju neaktuali.
3.2. Pažymėjo, kad pareiškėjos ir pareiškėjo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai pagal Kredito sutartis. Pareiškėjas skolinius įsipareigojimus turi vykdyti ne pareiškėjai, o kreditorei ir ne santuokos nutraukimo, o Kredito sutartyse nustatyta tvarka. Taigi susitarimas, kuriuo pakeičiama Kredito sutarčių vykdymo tvarka nesukeltų pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, kadangi, šio punkto netinkamo vykdymo atveju, pareiškėjai, nesant pareiškėjo kreditorei, vykdomasis raštas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal Sutartį nebūtų išduodamas.
3.3. Pareiškėjai delspinigių mokėjimą susiejo su tam tikros sąlygos atsiradimu, tai yra pareiga mokėti 10 proc. dydžio delspinigius atsiras tik tuo atveju, jeigu Sutartyje sutartu terminu nebus visiškai padengtos Kredito sutartys, tačiau Susitarimas dėl delspinigių yra sąlyginis, be kita ko, prieštaraujantis CPK 267 straipsnio nuostatoms.
3.4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai atsisakė pašalinti Sutarties trūkumus, todėl prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Pareiškėja (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir perduoti jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba klausimą dėl pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu priėmimo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pagal Kredito sutartis ir jų grafikus skolos grąžinimui yra skirtas labai ilgas terminas dėl ko pareiškėjai prieš banką būtų ganėtinai ilgą laiką jau po santuokos nutraukimo solidariai atsakingi. Tai buvusiems sutuoktiniams sukeltų didelių nepatogumų jau gyvenant savarankiškus asmeninius gyvenimus, todėl pareiškėjai, įvertinę savo galimybes, tarpusavyje susitarė pasidalyti turtą taip, kad buvęs sutuoktinis prisiima prievolės vykdymą prieš banką ir tai padarytų per trumpesnį (5 metų) terminą.
4.2. Pareiškėjai dėl kredito grąžinimo anksčiau laiko prieš kreipiantis į teismą išsiaiškino su kredito įstaiga, kuri nurodė, kad Kredito sutartyse nėra absoliučiai jokio ribojimo kreditą grąžinti anksčiau, todėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5 punktu pareiškėjai bendru sutarimu įformino savo vidinį tarpusavio susitarimą, kuris niekaip nepažeidžia nei kreditoriaus (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius) interesų, nei teisės aktų reikalavimų, nes pagal Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punktą prievolės prieš patį banką nemodifikuojamos, t. y. abu sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi prieš banką Kredito sutartyse nustatytomis sąlygomis iki prievolių pagal Kredito sutartis visiško įvykdymo.
4.3. Pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad tokie vidiniai sutuoktinių susitarimai negalimi, nukrypo nuo teismų praktikos ir pažeidė Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą.
4.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta praktika neva neaktuali. Teisminė praktika sutuoktinių vidiniams susitarimams nėra pakitusi ir skundžiamoje nutartyje nepateikta jokios kitos praktikos dėl sutuoktinių vidinių tarpusavio susitarimų sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas.
4.5. Paminėta teismine praktika remiasi ir Klaipėdos apygardos teismas savo aktualioje praktikoje, (civilinė byla Nr. e2A-116-253/2021), kurioje nurodoma, kad toks vidinis sutuoktinių susitarimas (kaip nagrinėjamu atveju) nors ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiško bendros prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiškiau apibrėžia kiekvieno iš bendraskolių tarpusavio atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
4.6. Teismas pareiškimo priėmimo stadijoje apskritai dar nežino pareiškėjų kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pozicijos dėl vidinio pareiškėjų susitarimo ir todėl negalėjo konstatuoti, kad pareiškėjo noras grąžinti kreditą anksčiau laiko prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
4.7. Akivaizdu, kad jeigu pareiškėjas nevykdys vidinio susitarimo, tai pagal prievoles prieš kreditorių Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atsakys pareiškėja, kaip solidari skolininkė ir tokiu būdu įgis regreso teisę į įmokų susigrąžinimą iš pareiškėjo. Taip pat pareiškėjas, pažeidęs pareiškėjų vidinį susitarimą, įgis prievolę mokėti pareiškėjai palūkanas, kurios kyla ne iš Kredito sutarčių, o iš būtent vidinio šalių susitarimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktu įformintos palūkanos yra ne sąlyga, o vidiniu susitarimu šalių sutarto termino nesilaikymo pasekmės.
5. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apeliantė pateikė pareiškėjų kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus raštą, prašo jį prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
7. Apeliantė prašo prie bylos prijungti kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyrius raštą, kuriame nurodoma, kad šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia banko interesų.
8. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
9. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jos atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, pateikti nauji įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu grąžintas pareiškėjams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos ir pareiškėjo nesieja prievoliniai teisiniai santykiai pagal Kredito sutartis, pareiškėjas skolinius įsipareigojimus turi vykdyti ne pareiškėjai, o kreditoriui ir ne santuokos nutraukimo, o Kredito sutartyse nustatyta tvarka.
12. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, argumentuoja, kad pareiškėjai dėl kredito grąžinimo prieš kreipiantis į teismą išsiaiškino su kredito įstaiga, kuri nurodė, kad Kredito sutartyse nėra jokio ribojimo kreditą grąžinti anksčiau, todėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 5 punktu pareiškėjai bendru sutarimu įformino savo vidinį tarpusavio susitarimą, kuris nepažeidžia nei kreditoriaus interesų, nei teisės aktų reikalavimų. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
13. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
15. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjai pateikė teismui tvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kurioje, be kita ko, 5 punkte pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas įsipareigoja prievoles pagal Būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Greitojo vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visiškai įvykdyti per 5 metus, dengdamas negrąžintas sumas lygiomis dalimis (ne mažiau, kaip po 11 485,37 Eur) kas metai iki einamųjų metų paskutinės dienos (gruodžio mėn. 31d.), o pažeidus šį įsipareigojimą mokėti pareiškėjai 10 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros likusios įvykdyti prievolės sumos iki visiško prievolių įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų sutarties 5 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nustatė terminą šių trūkumų pašalinimui, pareiškėjams trūkumų nepašalinus atsisakė priimti pareiškėjų prašymą ir grąžino jį pareiškėjams.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykių šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrąją solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Nors toks susitarimas ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiško bendros prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiškiau apibrėžia kiekvieno iš bendraskolių tarpusavio atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Taigi jei sutuoktinių prievolė yra solidarioji, už jos įvykdymą kreditoriui atsakingi abu bendraskoliai, nepriklausomai nuo nustatytos vidinės prievolės vykdymo tvarkos. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams.
17. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012). Bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018, 59 punktas).
18. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjų susitarimas sutarties 5 punkte neturi neigiamos įtakos kreditoriaus interesams, tai patvirtina ir kreditoriaus raštas, kurį apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjai sutarties 4 punkte patvirtino, kad prievolės bankui pagal Kredito sutartis nemodifikuojamos. Be to, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, sutuoktiniai kaip solidarūs skolininkai skatinami susitarti dėl prievolių grąžinimo kreditoriui, todėl nurodytos aplinkybės ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo dėl to, kad pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktu įformino savo tarpusavio vidinį susitarimą, taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad toks pareiškėjų susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nenurodė konkrečių įstatymų normų, kurioms prieštarauja ši sutartis.
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjų susitarimas dėl delspinigių yra sąlyginis ir prieštaraujantis CPK 267 straipsnio nuostatoms.
20. Pažymėtina, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis), palūkanas (CK 6.210 straipsnis). Taigi sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl delspinigių ar palūkanų, kurios bus skaičiuojami šaliai nevykdant/netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir toks susitarimas neprieštarauja CPK 267 straipsnio nuostatoms.
21. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad susitarimas tarp šalių yra sąlyginis, nes šis pareiškėjų susitarimas yra ne sąlyginis, o susitarimas dėl sankcijų taikymo pareiškėjui netinkamai įvykdžius/neįvykdžius prievolės.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina, pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų P. J. ir M. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.