Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G., atstovaujamo globėjos B. G., patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. G., G. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas atmestinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2006 m. gegužės 4 d. iki 2035 m. gruodžio 1 d. nustatytas 75 proc. netektas darbingumas. 2021 m. sausio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas R. G. pripažintas neveiksniu sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose srityse, tarp kurių ir turtinių – paveldėjimo – teisinių santykių srityje. Pareiškėjui nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore paskirta jo motina B. G.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. G.. Po jo mirties Kauno m. 3-iajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla, bet paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas nei vienam įpėdiniui. Pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 1989 m. rugpjūčio 3 d., o pareiškėjo motinos B. G. – nuo 1980 m. vasario 7 d., deklaruota (duomenys neskelbtini).

7. 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta per nustatytą terminą pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškime dėstomas aplinkybes. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog pareiškėjas yra neveiksnus, todėl juo pačiu reikia rūpintis, jis niekaip paveldimu turtu pats rūpintis negali, tačiau bute gyvena. Taip pat pareiškėjo atstovė nurodė, kad įrodyti, jog pareiškėjas priėmė iš tėvo kokį nors daiktą, nėra sunku įrodyti, tačiau ir tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Po pareiškėjo tėvo, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. Pareiškėjas po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi nesuprato, kad tai daryti reikia. Po tėvo mirties pareiškėjui buvo pradėta procedūra dėl jo neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo. Kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjas pats nesugeba nei mokėti mokesčių, nei rūpintis nekilnojamuoju turtu dėl savo būklės, tačiau šiuos veiksmus už jį turėtų atlikti jo globėja B. G..

11. Teismų praktikoje taikant CK 5.50 straipsnio 2 dalies normą yra laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai, kuriais parodoma, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise (turto valdymas, naudojimasis juo palaikant jį tinkamoje būklėje, rūpinimasis juo kaip savo turtu, jo prižiūrėjimas, mokesčių mokėjimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

12. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo (jo atstovės) paaiškinimus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis po tėvo mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikęs aktyvius veiksmus priimant mirusiojo palikimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pareiškėjo teiginiai, jog jis po tėvo mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, naudoti ir juo rūpintis kaip savo turtu, vertintini kritiškai, nes jokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina tokių pareiškime nurodomų aplinkybių, per papildomai nustatytą terminą pareiškėjas (jo atstovė) teismui nepateikė jokių papildomų rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui daryti priešingą išvadą.

13. Siekiant pripažinti, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėjęs jo paveldimą turtą valdyti, byloje turi būti nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti palikimą per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Vien tik gyvenimas tėvui priklausiusiame bute negali būti pripažįstamas palikimo priėmimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas per tris mėnesius ėmėsi aktyvių veiksmų po A. G. mirties palikimui priimti. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad per tris mėnesius po palikėjo mirties jis, kaip įpėdinis, būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų perimant mirusiojo turtą ir pradedant jį valdyti.

14. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia pareiškėjo pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis priėmė palikimą po tėvo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, teismo turėtos 14,08 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G., atstovaujamo globėjos B. G., patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.