Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos), 187 straipsnio 3 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 65 straipsniu, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždraudžiant bendrauti su tam tikru asmeniu, per 2 mėnesius neatlygintinai atidirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta, teistas Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, teistumas išnykęs,

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 19 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

11) Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (3 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 5 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta subendrinta 6 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2014 m. gegužės 9 d.;

13) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė atlikta 2015 m. rugpjūčio 14 d.;

14) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta, teistas Austrijoje ir Estijoje, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl E. G. padaryto

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl E. K. padaryto

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Dėl įrodymų vertinimo ir E. G. veikos kvalifikavimo pagal

Šioje byloje kaltinamasis E. G. taip pat buvo kaltinamas ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvia veika, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, nurodant, jog jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios masė yra 0,346 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,0 proc.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nagrinėjamu atveju liko neįrodyta kada tiksliai, kokiais veiksmais, iš kokio asmens E. G. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), todėl minėtos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo šalintinos iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos bei nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Dėl įrodymų vertinimo ir E. K. veikos kvalifikavimo pagal

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos, todėl įvertinus kaltinamojo E. G. parodymus, kratos protokolą, specialisto išvadą, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,723 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,9 proc., supakuotas plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, kol 2025 m. vasario 10 d. kratos metu policijos pareigūnai šią medžiagą surado ir paėmė. Kaltinamasis, neturėdamas tikslo platinti, laikė mažiau nei 5 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Šioje byloje kaltinamasis E. K. taip pat buvo kaltinamas ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvia veika, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, nurodant, jog jis, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,723 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,9 proc.

Kaip jau buvo minėta, inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Nagrinėjamu atveju liko neįrodyta kada tiksliai, kokiais veiksmais, iš kokio asmens E. K. įgijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), todėl minėtos aplinkybės dėl narkotinės medžiagos įgijimo šalintinos iš kaltinimo. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia juridinės veikos kvalifikacijos bei nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Dėl bausmės skyrimo E. G.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarytas siekiant materialinės naudos; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs, teistas užsienyje (5 t., b. l. 75–100), administracine tvarka nebaustas (5 t., b. l. 105), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (5 t., b. l. 107, 108), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis Lietuvoje teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, teistumas išnykęs, teistas Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą (vagystes, prekybą vogtomis prekėmis, vagystes iš automobilių, vagystes įsibrovus į patalpą, vairavimą esant neblaiviam, neteisėtą narkotinių medžiagų vartojimą, įsigijimą, laikymą ir gamybą asmeniniam vartojimui, pasipriešinimą policijos pareigūnams), duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta. Šiame kontekste svarbu pažymėtina, kad vadovaujantis BK 97 straipsniu, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacija, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltinamasis E. G. nedirba, negauna jokių oficialių pajamų, registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. G. skirtinos vienos iš švelnesnių straipsnių sankcijose įtvirtintos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį parenkant artimą vidurkiui.

Esant paminėtoms aplinkybėms, kaltinamajam E. G. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu E. G. įpareigotinas neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Kaltinamajam E. G. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu E. G. uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Teismo vertinimu, kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, o vietoj jos paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, tai yra prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pridedant visą švelnesnę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant E. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir E. G. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bendrinant bausmes, visiškas bausmių sudėjimas parinktas įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. G. skirtina sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. G. laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 13 d. 13.40 val. (5 t., b. l. 25–28), paleistas į laisvę 2025 m. vasario 14 d. 13.35 val. (5 t., b. l. 29–32).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas E. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 13 d. 13.40 val. iki 2025 m. vasario 14 d. 13.35 val. (5 t., b. l. 25–28, 29–32), t. y. 1 (viena) para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimas (5 t., b. l. 33–36, 37–41, 42–45, 64–66), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomosios priemonės panaikintinos. E. G. pasas (5 t., b. l. 123) grąžintas E. G. pradėjus vykdyti bausmę.

Dėl bausmės skyrimo E. K.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant materialinės naudos; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (4 t., b. l. 116–136), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 148), gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (4 t., b. l. 150), įrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (4 t., b. l. 152), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4 t., b. l. 156), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis teistas keturiolika kartų, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, anksčiau skiriamos švelnesnės bausmės, jokio poveikio jam nepadarė ir nuo priešingų teisei veikų nesustabdė, kaltinamojo atžvilgiu taip pat buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skirtina artima vidurkiui 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, tai yra prie griežtesnės 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pridedant visą švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, prieš tai pakeistą į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimą, ir kaltinamajam E. K. skirtina subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir E. K. skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. K. laikinai sulaikytas 2025 m. vasario 13 d. 13.40 val. (4 t., b. l. 31–33). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 14 d. nutartimi kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos – 2025 m. vasario 13 d. (4 t., b. l. 84–87). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 13 d. (5 t., b. l. 165–168).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios (4 t., b. l. 31–33, 84–87; 5 t., b. l. 165–168), vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kadangi nepasikeitė kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo pagrindai ir sąlygos, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje, kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

BK 75 straipsnyje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paprastai skiriamas tuo atveju, kai byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

E. K. anksčiau teistas keturiolika kartų, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės jokios įtakos nepadarė, kaltinamajam eilę kartų taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad paskirti įpareigojimai jam jokios įtakos nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Inkriminuotas nusikalstamas veikas E. K. padarė teistumui neišnykus, kitoje byloje paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu, be to, kaltinamojo atžvilgiu yra nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog E. K. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Teismas, įvertinęs išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad E. K. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos. Priešingos išvados neleidžia daryti ir ta aplinkybė, kad būdamas laisvėje E. K. galimai turėtų galimybę įsidarbinti.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio E. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.). Taigi, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas (fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys), tačiau nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinį ieškinį, teismas pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civilinė ieškovė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 14 000 Eur turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad automobilis „Toyota C-HR“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas 2025 m. vasario 8 d. iš (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės, o vėliau buvo rastas ir sugrąžintas, išardytas automobilio kėbulas bei kai kurios automobilio dalys (3 t., b. l. 129).

Kaltinamieji E. G. ir E. K. nors ir sutiko, kad nusikalstama veika galėjo padaryti žalos civilinei ieškovei, tačiau su civilinio ieškinio dydžiu nesutiko, teigdami, jog civilinės ieškovės atstovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį. Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. K., 2025 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad automobilis buvo pirktas aukcione už 10 000 Eur ir pergabentas į Lietuvą tvarkymui. Automobilio tvarkymo kainos neskaičiavo, nes negavo detalių, o trūkstamų detalių vertės negali įvardinti, nes visų jų nesusipirko, savo darbo kainos įvertinti negali. Taip pat civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teigė, kad gali surašyti sąmatą ir patikslinti ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teismas paskelbė pertrauką byloje, suteikiant galimybę civilinės ieškovės atstovui patikslinti pareikštą civilinį ieškinį. 2025 m. gegužės 19 d. teisiamojo posėdžio metu G. K. pateikė transporto priemonės „Toyota C-HR“ remonto sąmatą, iš kurios nustatyta, kad transporto priemonės „Toyota C-HR“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 18 927,20 Eur su PVM (6 t., b. l. 3–9). Visgi, G. K. nurodė, jog sąmatoje yra nurodyta suma, kiek galėtų kainuoti minėtos transporto priemonės remontas ir šių pinigų už remontą niekam nepervedė, todėl civilinio ieškinio netikslina. Civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. K. parodė, kad automobilis yra sutvarkytas, su juo važinėja, tik dar yra išardytas salonas. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

Atsižvelgiant į tai, jog civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. K. nepateikė dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonės vertę ją grąžinus, tikslią transporto priemonės remonto kainą, o pateiktoje remonto sąmatoje yra nurodytos tik potencialios remonto išlaidos, taigi nėra galimybės teisingai nustatyti ir padarytos turtinės žalos dydžio. Ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia civilinės ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ teisės reikalauti atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, civilinei ieškovei „(duomenys neskelbtini)“ pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2025 m. gegužės 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei teikiant antrinę teisinę pagalbą E. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 466,57 Eur (6 t., b. l. 23–27).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo E. K. nepriteisiamos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

juodos spalvos galimai gumos dalys, stiklų duženos, daiktas panašus į laidą/jungtį, metalinis varžtelis, plastikinė apdailos detalė, 2025 m. vasario 2 d. paimti įvykio vietos apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–77), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

metalinis įrankis, skirtas stiklui daužti, ir pirštinės, 2025 m. vasario 13 d. kratos metu rasti ir paimti pas E. G., adresu (duomenys neskelbtini), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–77), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 12 d. paimtas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui F. M.;

automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vokiški dokumentai (2 vnt.), civilinės atsakomybės draudimas, transporto priemonės laikinas registracijos liudijimas, 2025 m. kovo 3 d. rasti automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 39), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini F. M.;

darbinės pirštinės, 2025 m. kovo 3 d. rastos automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

kanapės (antžeminės dalys) 0,111 g, kurios 2025 m. vasario 13 d. kratos metu rastos ir paimtos pas E. G., adresu (duomenys neskelbtini), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 80), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

folijos gumulėlis ir plastikinis paketas, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–77), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

kanapės (antžeminės dalys) 0,623 g, kurios 2025 m. vasario 10 d. kratos metu rastos ir paimtos pas E. K., adresu (duomenys neskelbtini), saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 23–24), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

tuščias plastikinis užspaudžiamas maišelis metalinėje dėžutėje ir objekto pakuotė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini;

skaitmeninės laikmenos (10 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 85, 103, 112, 124, 139, 185, 199; 3 t., b. l. 40, 107; 4 t., b. l. 65), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje;

automobilio nuotraukos (6 vnt.), supakuotos į voką, saugomos baudžiamojoje byloje (6 t., b. l. 13), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu E. G. įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

E. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu E. G. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, tai yra prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pridedant visą švelnesnę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant E. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir E. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti E. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. vasario 14 d., t. y. 1 (viena) parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti E. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Kaltinamajam E. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąsias priemones panaikinti. E. G. pasą grąžinti E. G. pradėjus vykdyti bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę, tai yra prie griežtesnės 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pridedant visą švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, prieš tai pakeistą į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimą, ir kaltinamajam E. K. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. vasario 13 d. iki bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo parą ir vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam E. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. K. nepriteisti.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, civilinei ieškovei „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

juodos spalvos galimai gumos dalis, stiklų duženas, daiktą panašų į laidą/jungtį, metalinį varžtelį, plastikinę apdailos detalę, 2025 m. vasario 2 d. paimtus įvykio vietos apžiūros metu ((duomenys neskelbtini)), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

metalinį įrankį, skirtą stiklui daužti, ir pirštines, 2025 m. vasario 13 d. kratos metu rastus ir paimtus pas E. G., adresu (duomenys neskelbtini), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 12 d. paimtą (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui F. M.;

automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vokiškus dokumentus (2 vnt.), civilinės atsakomybės draudimą, transporto priemonės laikiną registracijos liudijimą, 2025 m. kovo 3 d. rastus automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti F. M.;

darbines pirštines, 2025 m. kovo 3 d. rastas automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

kanapes (antžemines dalis) 0,111 g, kurios 2025 m. vasario 13 d. kratos metu rastos ir paimtos pas E. G., adresu (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

folijos gumulėlį ir plastikinį paketą, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

kanapes (antžemines dalis) 0,623 g, kurios 2025 m. vasario 10 d. kratos metu rastos ir paimtos pas E. K., adresu (duomenys neskelbtini), saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

tuščią plastikinį užspaudžiamą maišelį metalinėje dėžutėje ir objekto pakuotę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

skaitmenines laikmenas (10 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje;

automobilio nuotraukas (6 vnt.), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo E. K. – nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.