Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas E. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 13 d. iki 2025 m. vasario 14 d., tai yra 1 (viena) para, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

E. G. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, E. G. nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo E. G. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir E. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu bei panaikinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudoti psichiką veikiančias medžiagas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo E. G. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo apėmimo būdu bei draudimo naudoti psichiką veikiančias medžiagas panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. G. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo gynėjo pateikto apeliacinio skundo turinio akivaizdu, jog jame nėra ginčijama nuteistojo E. G. kaltė, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas ar įrodymų vertinimas, taip pat nekvestionuojama ir nuteistam paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Visgi, apeliuojama į tai, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos apėmimo būdu, dėl ko galutinė subendrinta bausmė turėtų švelnėti, o E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas yra neteisėtas, dėl ko prašo šį draudimą panaikinti. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų neišsakoma, o esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl vadovaudamasis anksčiau nurodytomis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. Skundžiamu nuosprendžiu E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymo. Baudžiamajame įstatyme už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įtvirtintos šios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tuo tarpu apylinkės teismas E. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės apribojimo bausmę, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį vienerius metus, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesius. Priešingai, apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad E. G. nustatyta bausmės rūšis ir parinktas jos dydis būtų per griežtas.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas (nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą). Taip pat buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą E. G., apylinkės teismas nurodė ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, teistas užsienyje (5 t., b. l. 75–100), administracine tvarka nebaustas (5 t., b. l. 105), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (5 t., b. l. 107, 108), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41straipsnyje bus pasiekti nuteistajam E. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri yra susijusi su papildomų pareigų vykdymo, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, nustatymu. Šiam sprendimui pritaria ir aukštesnės instancijos teisėjų kolegija. Be to, laisvės apribojimo bausmės paskyrimui neprieštarauja ir nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde, tačiau iškelia klausimą dėl mažesnio bausmės termino nei jos vidurkis būtino parinkimo.

10. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII 1968 redakcija). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė nuteistajam E. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nustatyta vieneri metai, o pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiai. Akivaizdu, kad laisvės apribojimo bausmės terminas E. G. atžvilgiu už atskiras nusikalstamas veikas parinktas iš esmės artimesnis minimaliam BK įtvirtintam laisvės apribojimo bausmės dydžiui. Taigi, priešingai nuteistojo gynėjo skundo argumentams, baudžiamojo įstatymo nuostatos reglamentuojančios bausmės dydžio nustatyto taisykles, nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo. Kitų aplinkybių, dėl ko parinkti bausmės dydžiai turėtų būti mažinami, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir apelianto gynėjas.

11. Svarbu tai, kad apeliantui laisvės apribojimo bausmė paskirta be intensyvios priežiūros, atitinkamai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį taikant įpareigojimus neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. O pagal BK 259 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, bausmės atlikimo laikotarpiu E. G. uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Būtent su šio draudimo paskyrimu nesutinkama apeliaciniame skunde. Visgi, tokio draudimo skyrimas asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymu neturint tikslo jų platinti, yra logiškas ir pagrįstas, atsižvelgiant į padarytos veikos specifiką ir pobūdį. Tuo tarpu nuteistojo gynėjo BK 48 straipsnio 5 dalies lingvistinis aiškinimas, jog šis draudimas gali būti skiriamas tik asmenims, kuriems paskirta intensyvi priežiūra yra neteisingas. Kaip matyti iš BK 48 straipsnio 5 dalies konstrukcijos jame aiškiai įvardinta, kad: „kartu su intensyvia priežiūra, įpareigojimais arba vietoj jų teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, uždrausti <...>“. Būtent sakinio konstrukcijoje daugiskaita vartojama sąvoka „vietoj jų“ ir reiškia, kad teismas nesaistomas paskirtos intensyvios priežiūros ar kitų įpareigojimų taip pat gali skirti ir BK 48 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus draudimus, ką visiškai pagrįstai ir padarė šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinio skundo motyvai dėl minėto draudimo nepagrįsto paskyrimo atmestini. Šiuo atveju paskirti įpareigojimai, draudimai numatyti įstatyme yra tikslingai parinkti E. G. atžvilgiu, galintys ir būtini užtikrinti reikiamą poveikį, padėti taisyti nuteistojo elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, pasiekti bendruosius bausmės tikslus.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. G. už pavienes nusikalstamas veikas parinko tinkamas bausmės rūšis, nustatė tinkamus jų dydžius, bei tinkamai individualizuotus įpareigojimus, draudimus, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio bausmių bendrinimą, nuostatas (BK 63 straipsnis), parinkdamas visišką o ne dalinį bausmių bendrinimo būdą, dėl to buvo neteisingai paskirta galutinė subendrinta bausmė.

13. BK 63 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nors nuteistojo gynėjas apeliuoja į tai, kad šiuo atveju teismas privalėjo pasirinkti BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytą bausmių apėmimo būdą, tačiau tokie skundo argumentai nepagrįsti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamu atveju nenustatyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose numatyti bausmių apėmimo taikymo pagrindai. Vien tai, kad E. G. pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymo, nėra pagrindas konstatuoti, jog jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą. Priešingai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-3-387/2025). Gi nagrinėjamu atveju, baudžiamasis nusižengimas ir nesunkus nusikaltimas nors ir priskiriami skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai, tačiau pavojingumo prasme jie yra gretimų kategorijų, einančių viena paskui kitą lygmenyje (baudžiamasis nusižengimas, nesunkus nusikaltimas ir t. t. ). Tokiu būdu, visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas netaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatų bendrinant E. G. paskirtų bausmių. Apeliacinio skundo reikalavimai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

14. Taigi, nenustačius BK 63 straipsnio 5 dalies 1-3 punktuose numatytų bausmių apėmimo taikymo pagrindų, pagrįstai spręstina dėl bausmių visiško ar dalinio sudėjimo. Kaip matyti apylinkės teismas E. G. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino visiško bausmių sudėjimo būdu, tačiau iš esmės tokio savo sprendimo jokiais konkrečiais bylos duomenimis nepagrindė. Sutiktina, kad sprendimas taikyti visišką ar dalinį bausmių sudėjimą pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, yra teismo diskrecija, visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju taikytas griežčiausias visiško bausmių sudėjimo būdas neatitinka E. G. asmenybę charakterizuojančios medžiagos bei jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir jų pobūdžio. Bylos duomenys patvirtina, kad padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, kurios pagal pavojingumą yra žemiausioje grandyje (baudžiamasis nusižengimas, nesunkus nusikaltimas). E. G. naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas išnykusį teistumą, administracine tvarka nebaustas, jokių naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra užvesta. Bylos duomenys patvirtina, kad paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atlikęs dar 2012 m. rugpjūčio 8 d. (5 t., b. l. 81), o nagrinėjamu nuosprendžiu veika padaryta 2025 m. vasario mėn. Visa tai, atitinkamai leidžia spręsti, kad E. G. nusikalstamas elgesys nėra tendencingas, pastarasis 13 metų gebėjo elgtis neperžengdamas įstatymo reikalavimų. Tai, kad E. G. atžvilgiu fiksuojami baustumai, teistumai užsienio valstybėse 2008, 2012, 2013, 2014, 2016, 2017, 2020 m. nesant jokių detalesnių duomenų apie priimtų procesinių sprendimų aplinkybes, jų suderinamumą su Lietuvoje įtvirtinta baudžiamąja ar administracine teisine atsakomybe už nurodytus nusižengimus, visi šie duomenys vertinami bendrame asmenį charakterizuojančių duomenų kontekste. Taip pat įvertintinos ir tos aplinkybės, jog E. G. pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau paminėtas E. G. ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, pobūdį, tai, kad E. G. nuteistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis E. G. paskirtas bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (1 metai laisvės apribojimo) pridedant dalį (3 mėnesius) švelnesnės bausmės, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskiriant subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Pridedamos bausmės dalis (3 mėnesiai), teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pakankama užtikrinti proporcingumo principo reikalavimų laikymąsi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. G. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, prisipažįsta esąs kaltas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama sumažinta – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam E. G. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. G. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo E. G. atžvilgiu atlikto bausmių bendrinimo ir jam paskirtos galutinės bausmės paskyrimo ir ją išdėstyti taip:

- Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, tai yra prie griežtesnės – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės už veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant E. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir E. G. paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. G. paskirti sumažintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant E. G. neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.