- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2-977-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00937-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“
- Trečiasis asmuo
- D. B.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Algitoma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atliekų rūšiavimo centras“, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. B., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ji prašo pripažinti niekiniu ir dėl to negaliojančiu 2018-04-24 UAB „Algitoma“ atsakovei adresuotą prašymą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 44 355,36 Eur skolą (2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslino, kad skolą prašo priteisti pagal aštuonias PVM sąskaitas faktūras, pridėtas prie pirminio ieškinio) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Palaikydama ieškinyje išdėstytus argumentus ieškovės atstovė paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2018-12-12 ir 2018-12-17 nutartimis civilinėje byloje Nr. eB2-2402-390/2018 iškėlė ieškovei bankroto bylą. Vykdydama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 64 straipsnio nuostatas (tikrindama ieškovės sudarytus sandorius) bankroto administratorė nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2018-03-02 sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir sutartis). Sutarties 2.1 punktu ieškovė įsipareigojo teikti paslaugų gavėjai atsakovei atliekų rūšiavimo paslaugą, pasitelkiant reikalingą žmonių skaičių, o atsakovė sumokėti už paslaugas sutartyje ir jos prieduose nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal sutarties 4.2 punktą, kaina suderinama pagal atliktą darbų užduotį, pagal 4.3. punktą sąskaita už atliktus darbus išrašoma pagal atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą. Šalys nesilaikė sutarties nuostatų, nes atsakovė neteikė ieškovei darbų užduočių, nėra darbų atlikimo aktų, o į paslaugų kainą įeina tik dalis išlaidų, kurias privalėjo mokėti ieškovė. Šalys sudarė 2018-03-05 darbdavių susitarimą, kuriame ieškovė įvardinta kaip priimantysis darbdavys, o atsakovė kaip perkeliantysis darbdavys. Šiuo susitarimu jos susitarė dėl susitarime išvardintų perkeliančio asmens darbuotojų perkėlimo dirbti į priimantįjį asmenį ir kitų su tokiu perkėlimu susijusių sąlygų. Atsakovė iš darbdavio tapo perkeliančiuoju darbdaviu, o ieškovė darbdaviu, kuris su buvusiais atsakovės darbuotojais teiks buvusiam darbdaviui paslaugas, nekeičiant darbo sutartyse jokių sąlygų, apart darbdavio. Pagal 2018-03-02 sutartį už darbuotojų nuomą ieškovė atsakovei išrašė 8 sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 52 796,68 Eur. Sąskaitos apmokėjimui buvo numatyta 5 kalendorinės dienos. Atsakovė 2018-04-10 sumokėjo į ieškovės sąskaitą banke 1491,32 Eur, 2018-07-07 500 Eur, 2018-12-08 6450 Eur ieškovės buvusiam direktoriui D. B. grynais pinigais. Iš viso ieškovė iš atsakovo gavo 8441,32 Eur. Daugiau jokių pajamų UAB „Algitoma“ nei į sąskaitą AB Šiaulių banke, nei į kasą iš UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ negavo. Atsakovei pateiktame 2018-04-24 prašyme Nr. 18/04/24-10 ieškovės direktorius S. B. nurodė, kad ieškovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, todėl neturi galimybių išmokėti atlyginimų darbuotojams. Siekiant vykdyti darbus prašė pervesti darbuotojams atlyginimus tiesiai į jų sąskaitas. Atsakovės mokėjimai ieškovės darbuotojams vyko be jokios tvarkos, nesivadovaujant Buhalterinės apskaitos įstatymu, pažeidžiant mokėjimų eiliškumą ir siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, atsakovė už suteiktas paslaugas pervedinėjo tik apytikrę pinigų sumą, reikalingą tik išmokėti atlyginimams darbuotojams „į rankas“, nebuvo mokamos įmokos VMI bei Sodrai, per 2018 metus išaugo ieškovės įsiskolinimas minėtoms valstybės institucijoms. Darbuotojų perkėlimo sutarties ir prašymų mokėti atlyginimus tiesiogiai darbuotojams pagrindu skolos liko turto neturinčiai ir pajamų negaunančiai UAB „Algitoma“, o atsakovė neteisėtai praturtėjo, nes, mokėdama tiesiogiai pasirinktiems fiziniams asmenims, siekė susimažinti savo išlaidas mokesčių valstybei ir VSDFV sąskaita, taip pat ir galimai nepilnai atsiskaitė ir su darbuotojais.
Atsakovės teismui pateiktas direktoriaus S. B. 2018-04-24 prašymas Nr. 18/04/24-10 yra neteisėtas, nes ieškovės bendrovėje buvo neįvykdyti vykdomieji dokumentai kreditoriams, VSDFV ir VMI priverstinio poveikio priemonės – mokėjimų nurodymai kredito įstaigoms dėl pinigų nurašymo. Pagal bankroto administratorei perduotus direktoriaus prašymus (perduoti dar aštuoni tokie prašymai) atsakovė ieškovei turėjo pervesti 58343,94 eurus. CK 2.87 straipsnyje nurodytos bendrovės vadovo fiduciarinės pareigos: veikti išimtinai įmonės interesais, tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Pasirašydamas nurodytus „prašymą“ ar „prašymus", D. B. pažeidė fiduciarines pareigas ieškovei. Mokėjimas ne įmonei, o jos darbuotojams, buvo neteisėti veiksmai, nulėmę padarytą žalą ieškovės kreditoriams. Atsakovė, vadovaudamasi neteisėtu direktoriaus prašymu, tuos veiksmus atliko veikdama savo nuožiūra ir rizika. Ieškovė neatsiskaitinėjo su kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado iki 2018-01-01, 2018 metais nemokėjo einamųjų mokėjimų VMI ir VSDFV. Skolos kreditoriams 2018-01-01 buvo 16 382 eurų. Nėra duomenų, kad jos per 2018 metus būtų sumokėtos. VĮ Registrų centras pateiktas ieškovės balansas rodo, kad jos turtas 2017-12-31 buvo 3318 eurų, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 16 832 eurų. Tai rodo, kad 2017-12-31 UAB „Algitoma“ buvo nemoki. Dalis skolų iš jos buvo priteista – 2017-04-25 Kauno apylinkės teismas išdavė (duomenys neskelbtini) TŪB „Rinkuškiai“ vykdomąjį dokumentą dėl 270,02 eurų išieškojimo iš UAB „Algitoma“. 2018-04-30 susidariusi gyventojų pajamų mokesčio skola VMI neapmokėta iki šiol. 2018-05-29 skola VSDFV buvo 5831,39 eurai. Į Sodros biudžetą 2018 metais pervesta 1774,27 eurai, tame skaičiuje 1346,72 eurai birželio 05 d. ir 427,55 eurai liepos 18 d. Kadangi nebuvo mokamos įmokos Sodrai, ji panaikino socialinį draudimą daliai darbuotojų. Dėl šio panaikinimo nukentėjo buvę darbuotojai – 16 žmonių, kurie, nors ir dirbo, buvo socialiai nedrausti, todėl negalėjo gauti ligos pašalpų ir šis laikotarpis neįeina į jų darbo stažą pensijai gauti. Tai pagrindžia, kad ieškovės direktorius D. B. ir atsakovė veikė nesąžiningai, siekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. Pagal ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovė jai skolinga 44 355,36 eurus, kadangi šių sąskaitų ieškovei neapmokėjo. Atsakovė žinojo apie ieškovės finansinius sunkumus nuo pirmojo veiklos mėnesio sudarius sutartį, nes tai jai buvo nurodyta 2018-04-24 ieškovės direktoriaus D. B. rašte dėl apmokėjimo už paslaugas. UAB „Algitoma“ turtas (lėšos) buvo areštuotas nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio antstolės A. A., buvo likę skolos kitiems kreditoriams 2017-12-31, 2018-04-30 susidariusi gyventojų pajamų mokesčio skola VMI neapmokėta iki šiol, o 2018-05-29 skola VSDFV buvo 5831,39 eurai. Tai buvo žinoma bendrovės vadovui D. B., buhalterei G. U., kuri apskaitą vedė ir ieškovės, ir atsakovės įmonėse. Dėl šios priežasties D. B. ir rašė prašymus mokėti tretiesiems asmenims, o ne įmonei.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys ar kiti procesiniai dokumentai yra privalomi visiems ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 str. 1 d. 1 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti savo mokestinę prievolę. Jam šios prievolės neįvykdžius atsiranda mokestinė nepriemoka, kuri pagal MAĮ 106 str. 1 dalies 1 punktą priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas. MAĮ 63 str. numato, kad mokesčių administratoriaus nurodymas kredito įstaigoms nurašyti nepriemokos sumą privalo būti įvykdytas visiškai. CPK 675 straipsnyje (kaip ir Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje) yra numatyta disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, jie yra niekiniai ir negaliojantys. Ši norma turi būti taikoma ir apribojimams, taikytiems ieškovės lėšoms antstolės A. A., Sodros ir VMI (CK 1.80 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013). Kadangi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonėms ieškovės turtui (antstolės areštuota banko sąskaita), nei atsakovė, nei kiti asmenys negalėjo patenkinti savo reikalavimų pagal prievoles ir atlikti įskaitymų. Todėl atsakovės mokėjimai 2018 metų kovo – lapkričio mėnesiais, atlikti galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidė draudimą disponuoti ieškovei priklausančiu turtu ir turtinėmis teisėmis, panaikino ieškovės reikalavimo teisę atsakovei, tokiu būdu pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus, pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas dėl įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo privalomumo, CPK 675 str.1 dalyje įtvirtintas imperatyvas dėl areštuoto turto naudojimo draudimo privalomumo, MAĮ ir VSDFV įstatymų vykdymo privalomumo, o tai lemia įskaitymo sandorio neteisėtumą (antstolės A. A. vykdomasis dokumentas, Sodros ir VMI duomenys dėl skolos susidarymo datų ir sumų) – mokėjimų darbuotojams atlikimo metu buvo areštuotas ieškovės turtas, tame skaičiuje jai priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar kitus trečiuosius asmenis, todėl ieškovė su atsakove, pažeisdamos imperatyviąsias CPK 18 str., CPK 675 str., MAĮ ir VSDFV įstatymus, faktinį skolų sudengimą (įskaitymą) įvykdė neteisėtai. Atsakovės pasirinkti kreditoriai įgijo pirmenybę prieš kitus kreditorius, atsakovės skola ieškovei buvo likviduota, o turėjo būti 44355,36 Eur. Atsakovė priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko neteisėtai, todėl nepagrįstai įskaitytą 44355,36 Eur sumą privalo grąžinti. Ieškovė neteisėtai įvykdė skolos įskaitymą, sumažindama savo reikalavimo teisę į atsakovę ginčo suma, nes disponuoti šia teise jai buvo uždrausta dėl neįvykdyto teismo sprendimo ir VMI bei Sodros privalomųjų nurodymų. Ieškovės direktorius D. B. ir atsakovė veikė nesąžiningai, siekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei. D. B. veikė priešingai savo vadovaujamos įmonės tikslams, nes pinigus gaudavo arba tiesiogiai pats arba prašydavo pervesti kažkam, bet ne įmonei, kuriai vadovavo. Per 2018 metus skolos UAB „Algitoma“ kreditoriams nuo 16832 eurų išaugo iki 99796 eurų, o per 8 veiklos mėnesius UAB „Algitoma“ patyrė beveik 100 eurų nuostolį. Šie duomenys rodo D. B. ir atsakovės ypatingą nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu. Pasirinktas 2018-03-02 sutarties vykdymo būdas (mokėjimai tretiesiems asmenims) pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus ir panaikino galimybes kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. Dėl to UAB „Algitoma“ 2018-04-24 prašymas Nr. 18/04/24-1 yra negaliojantis nuo jo sudarymo ir pateikimo atsakovei dienos, o jo pagrindu atliki mokėjimai yra be pagrindo ir neteisėti. Pagal LR CK 1.80 str. 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Ieškovės atstovės teigimu, ieškinio senaties termino ji nepraleido. Tuo atveju, jei teismas spręstų apie šio termino praleidimą, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes teisę patikslinti ieškinį jai suteikė teismas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
Palaikydama savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus 2020-05-11 ir 2020-10-12 teismo posėdžiuose atstovė paaiškino, kad atsakovė pagal ieškovės nurodytas sąskaitas yra atsiskaičiusi, 2020-05-11 įvykusio posėdžio metu ieškovės atstovė tai pripažino. Nėra suprantama, kokiu pagrindu reikalaujama šias lėšas sumokėti antrą kartą, kas iš esmės lemtų nesąžiningumą ir šalių disbalansą. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 44 355,36 Eur skolą paaiškino, kad patikslintu ieškiniu ieškovė teigia, jog atsakovė turėjo jai sumokėti daugiau, nei nurodoma ieškovės atsakovei išrašytose ir apmokėjimui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose („atsakovė už suteiktas paslaugas pervedinėjo tik apytikrę pinigų suma, kuri buvo reikalinga atlyginimus išmokėti darbuotojams „į rankas“, o GPM ir įmokos VSDFV paslaugų kainoje nebuvo“). Tačiau atsakovei kilo pareiga atsiskaityti pagal ieškovės apmokėjimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras, o ne savarankiškai nuspręsti, kam ir kokias sumas sumokėti. Jei ieškovė mano, kad sąskaitos faktūros Nr. ALG0002. ALG0003, ALG005, ALG0006, ALG0007, ALG0008, ALG0009, ALG010 išrašytos netinkamai ir įmonei dėl to atsidaro žalos, turėtų pasirinkti kitą pažeistų teisių gynybos būdą bei kitą atsakovą.
Vadovaujantis JANĮ 64 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl sandorių, priešingų juridinio asmens veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad juridinis asmuo negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, kurie Civilinio kodekso 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais galėtų būti pripažinti negaliojančiais; dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, jeigu padaro prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių; dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). UAB „Algitoma“, atstovaujama bankroto administratorės, į teismą kreipėsi 2019-10-21, praėjus beveik vieneriems metams nuo 2018-12-12 nutarties iškelti UAB „Algitoma“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Patikslintu ieškiniu ieškovė nurodo, jog pirmajam kreditorių susirinkimui, kuris vyko dar 2019-05-13, bankroto administratorė pateikė UAB „Algitoma“ sandorių analizę ir neva šis kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę pateikti ieškinį buvusiam UAB „Algitoma“ vadovui D. B. ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“. Ieškovė pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nenurodė, kokios aplinkybės sąlygojo, jog ieškinys dėl sandorių nuginčijimo ir skolos priteisimo pareikštas praėjus vieneriems metams nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ir praėjus daugiau nei pusei metų nuo tariamo kreditorių įpareigojimo kreiptis į teismą su ieškiniu. Remiantis JANĮ 64 straipsnyje įtvirtintu 6 mėnesių terminu, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštiems reikalavimams.
Ieškovei skirtų mokėjimų pervedimas į jos prašyme nurodytas darbuotojų sąskaitas iš esmės atitinka vienašalio sandorio, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių, požymius, taigi gali būti ginčijamas ir sandorių negaliojimo, ir kreditorių interesų pažeidimo (actio Pauliana) pagrindais. Ieškovė pasirinko ginti tariamai pažeistas teises sandorio negaliojimo instituto pagrindu. LR CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad viena iš aplinkybių, kurias turi įrodyti ieškovas, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio šalies nesąžiningumas, taip pat sandorio akivaizdus žalingumas (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-611/2017, 29, 31 punktai). Nagrinėjamo ginčo atveju ir remdamasi šiuo teisiniu pagrindu ieškovė neįrodinėja atsakovės nesąžiningumo, nėra nurodoma, kaip ginčijamas prašymas Nr. 18/04/24-1 prieštaravo ieškovės veiklos tikslams.
Dėl ieškovės reikalavimo pagrindo, kad ginčijamas prašymas Nr. 18/04/24-1 bei jo pagrindu atlikti mokėjimai prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą pagal CK 6.930¹ str., atsakovė nurodė, jog šis ieškovės teisių gynimo būdas netaikytinas. Kasacinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, pažymėjo, kad LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ), nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais. Kadangi LR CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo minėto straipsnio pagrindu.
Sandorį pripažinus negaliojančiu šalys turi būti grąžinamos į buvusią teisinę situaciją (status quo). Ieškovė nepasisako, kokiu būdu yra įmanomas šalių grąžinimas į buvusią teisinę situaciją ir kaip turėtų būti taikoma restitucija. Sandorį pripažinus negaliojančiu, nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-701/2016). Atsakovės įsitikinimu, ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, atsakovė turėtų atgauti jau sumokėtas lėšas iš ieškovės darbuotojų, nors įstatyme yra aiškiai įtvirtintas draudimas išreikalauti įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas (išskyrus pora išimčių – (1) be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumas ir (2) sąskaitybos klaida (CK 6.241 str. 1 d. 4 p.)). Šiuo atveju, nesant galimybės išreikalauti ieškovės darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, šalys nebus grąžinamos į pradinę padėtį, o atsakovės padėtis iš esmės pablogės.
Trečiasis asmuo D. B. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, apie teismo posėdį jam pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (negalint įteikti teismo šaukimo, pranešimas apie jį paliktas adresato deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškinio senaties termino
2019-11-21 ieškovė pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Pakeitusi reikalavimo pagrindą, 2020-05-22 pateikė patikslintą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Sutiktina su atsakove, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą patikslintame ieškinyje nurodytai teisei ginti.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Juridinių asmenų nemokumo, reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus ir kuriam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ).
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos bankroto administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.
Ieškovė nurodė, kad UAB „Algitoma“ sandorių analizę kreditorių susirinkimui pateikė 2019-05-13, o kreditorių susirinkimas įpareigojo ją pateikti ieškinį buvusiam UAB „Algitoma“ vadovui D. B. ir UAB „Atliekų rūšiavimo centras“. Taigi, pirminį ieškinį dėl skolos priteisimo ji pateikė, šešių mėnesių terminą praleidusi nežymiai (savaite). Išnagrinėjus bylą ir viešojo intereso gynimo tikslu 2020-05-11 teismo posėdyje suteikus galimybę ieškinį patikslinti, patikslintas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pateiktas 2020-05-22. Atsižvelgiant į minėtoje ĮBĮ normoje nustatytą teismo teisę pratęsti ieškinio senaties terminą 6 mėnesių laikotarpiui bei tai, kad patikslintas ieškinys buvo pateiktas teismo nustatytu terminu, kuris vienerių metų ieškinio senaties terminą viršijo labai nežymiai (keletu dienų), pripažintina, kad ieškovė jį praleido dėl svarbių priežasčių ir ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl skolos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu
Iš rašytinių įrodymų ir šalių atstovių paaiškinimų nustatyta, kad 2018-03-02 šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo teikti atsakovei (paslaugos pirkėjai, paslaugos gavėjai) reikalingą žmonių skaičių atliekų rūšiavimui atlikti (1.2.1, 2.1 punktai). Šalys susitarė, kad sąskaita už atliktus darbus išrašoma pagal darbų perdavimo priėmimo aktą, už paslaugas atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei per 30 dienų nuo atliktų darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo dienos. Paslaugos pagal šią sutartį ir 2018-03-05 darbdavių susitarimą esmė – ieškovės darbuotojų perkėlimas atlikti darbus pas atsakovę, šiai apmokant ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktą paslaugą. Darbų perdavimo priėmimo aktai nebuvo rašomi, darbo užmokestį darbuotojams turėjo mokėti ieškovė.
Ieškinys dėl skolos pagal šią sutartį sumokėjimo grindžiamas ieškovės atsakovei pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis: 2018-03-30 Nr. ALG002 6000 Eur, 2018-04-30 Nr. ALG003 8200 Eur, 2018-07-31 Nr. ALG005 7969,85 Eur, 2018-08-31 Nr. ALG006 7727,74 Eur, 2018-09-28 Nr. ALG007 6321,01 Eur, 2018-10-31 Nr. ALG008 6000 Eur, 2018-11-30 Nr. ALG009 4128,08 Eur, 2018-12-07 Nr. ALG0010 6450 Eur (bendra suma 52 796,68 Eur).
Ieškovės pateikta kasos knyga, kasos pajamų orderis, atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį ir tripliko pateikti banko sąskaitų išrašai ir 2018-04-24 ieškovės prašymas Nr. 18/04/24-1, pasirašytas jos direktoriaus D. B., patvirtina, jog pagal sutartį ir ieškinio pagrindu esančias sąskaitas atsakovė ieškovei sumokėjo 8441,32 Eur, pagal 2018-04-24 ieškovės prašymą Nr. 18/04/24-1 ir ieškinio pagrindu esančias sąskaitas tiesiogiai darbuotojams sumokėjo 46 694,32 Eur, bendra sumokėta suma 63 576,96 Eur.
Ieškovė atsakovei pateikė savo direktoriaus (trečiojo asmens D. B.) 2018-04-24 prašymą Nr. 18/04/24-1, kuriame nurodoma, jog, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, ji neturi galimybės sumokėti darbuotojams atlyginimų. Norint, kad darbuotojai išeitų į darbą, siekiant vykdyti darbus ir sutartinius įsipareigojimus pagal 2018-03-02 sutartį, ieškovė prašo pervesti darbuotojų atlyginimus tiesiogiai į nurodytas sąskaitas pagal išrašytas sąskaita faktūras už suteiktas paslaugas (prašyme pažymima, jog pridedamas darbuotojų sąrašas su nurodytomis banko sąskaitomis).
Kadangi pinigus pagal sutartį atsakovė ieškovės prašymu sumokėjo tiesiogiai jos darbuotojams, atmestinas ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 44 355,36 Eur skolą.
Sutiktina su ieškove, kad jos direktoriaus D. B. 2018-04-24 prašymo Nr. 18/04/24-1 pagrindu įvykęs įskaitymo sandoris, 44 355,36 Eur suma sumažinant atsakovės skolą ieškovei pagal sutartį, yra niekinis kaip prieštaraujantis imperatyvioms CPK 675, 689 straipsniuose įtvirtintoms normoms dėl disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimo.
Nors ieškovė nepagrįstai teigia apie teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, disponavimo ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis apribojimo buvimą patvirtina antstolės D. A. vykdytos vykdomosios bylos Nr. 0036/17/02409 duomenys. Iš jų matyti, kad 2017-08-08 ji priėmė vykdymui 2017-04-25 Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-14976-435/2017 dėl 400,02 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Algitoma“ išieškotojo (duomenys neskelbtini) TŪB „Rinkuškiai“ naudai. Antstolės turimais duomenimis, skolininkė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturėjo, kitų vykdomųjų bylų jos atžvilgiu nebuvo. 2017-10-22 antstolė priėmė ieškovei ir Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai adresuotą privalomąjį nurodymą, galiojantį visų ieškovės sąskaitų atžvilgiu iki visiško privalomojo reikalavimo įvykdymo, priverstinai nurašyti pinigines lėšas 400,02 Eur. Iš skolininkės sąskaitos AB Šiaulių banke buvo nurašyta 127,16 Eur suma.
VĮ Registrų centro pateikto ieškovės 2017 m. balanso duomenimis, 2017-12-31 ji turėjo 3318 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų – 16 832 Eur. VSDFV priėmė sprendimą įrašyti ieškovės įmonę LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo gavėjų registre kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėja UAB „Algitoma“ veiklos nevykdo. Duomenų apie 2017 m. taikytas priverstines skolos Sodrai išieškojimo priemones nėra. 2018-05-29 ji pateikė ieškovei raginimą sumokėti 5631,39 Eur skolą, 2018-05-29, 2018 metų 06-29, 08-24, 07-31, 05-02, 12-27 pateikė debeto mokėjimo nurodymus, kurie 2019-01-16 buvo atšaukti. Ieškovė prie patikslinto ieškinio pateikė duomenis apie 2388,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio skolą VMI pagal 2019-07-30 suderinimo aktą, tačiau duomenų apie VMI taikytas priverstinio išieškojimo priemones, dėl kurių iki bankroto bylos iškėlimo būtų areštuotos ieškovės turėtos reikalavimo teisės, nėra.
Ieškovė pagrįstai teigia, kad, jei ginčo suma pagal sutartį būtų pervesta į banko sąskaitą, iš jos 2018 metais pagal privalomąjį nurodymą išieškotojo (duomenys neskelbtini) TŪB „Rinkuškiai“ naudai būtų nurašyta atitinkama likusi skolos dalis ir patenkinti VSDFV mokestiniai reikalavimai.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta antstolio teisė areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Skolininko turto areštas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kaip yra konstatuota kasacinio teismo praktikoje, areštas yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Trapas“ v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2010). Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinis laikinas apribojimas.
Tai reiškia, kad, areštavus turtą ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areštuoto turto perleidimo, o jei tokie sudaromi, – yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis).
Susitardamos dėl ieškovei priklausančių areštuotų piniginių lėšų perleidimo, šalys nurodytus draudimus pažeidė. Tuo remiantis pripažintinas negaliojančiu 2018-04-24 UAB „Algitoma“ direktoriaus D. B. atsakovei adresuotas prašymas, kurio pagrindu įvyko įskaitymo sandoris, 44 355,36 Eur suma sumažinęs atsakovės skolą ieškovei pagal sutartį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pritariant atsakovės argumentams, kad restitucija turėtų būti taikoma, priteisiant iš darbuotojų jiems atsakovės sumokėtas sumas, ji netaikytina vadovaujantis CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu (negali būti išreikalaujamas turtas, įgytas kaip darbo užmokestis, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos). Ginčo sumą priteisus iš atsakovės, jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, nes apie draudimą ieškovei disponuoti piniginėmis lėšomis jai nebuvo žinoma (ieškovės piniginių lėšų areštas nebuvo įregistruotas Turto arešto aktų registre), be to, sandorio iniciatorė buvo ieškovė (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).
Teismas sprendžia, kad sandorio negaliojimo dėl kitų ieškinyje nurodytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimo ieškovė neįrodė.
2018-12-12 nutartimi, tenkindamas kreditorės VSDFV Kauno skyriaus prašymą, Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovės įmonei bankroto bylą. Nagrinėjant bankroto bylą nustatyta, kad UAB „Algitoma“ skola VSDF biudžetui 2018-10-23 buvo 4 539,96 Eur. Pagal viešus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenis, 2018-12-11 atsakovė turi 1 651,31 Eur mokestinę nepriemoką. Pagal viešus VSDF duomenis 2018-12-07 atsakovės įsiskolinimas ieškovei yra padidėjęs – 5 201,59 Eur. Pagal VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenis, įmonė registruoto turto neturi. Kadangi įmonė turto neturi, laiku nemoka įstatymų nustatytų privalomųjų įmokų, teismui žinomi įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro 6 852,90 Eur, sprendė, jog UAB „Algitoma“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką.
Nurodyti duomenys pagrindžia, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieškovės įmonė turėjo ne laikinų finansinių sunkumų, o buvo nemoki. Nors pirmiau, nei atsiskaitymas su darbuotojais, 2018-04-24 ji privalėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į VSDFV biudžetą, dėl bankroto administratorės reikalavimo teisės nebuvimo įskaitymo sandorį nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu remiantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės atliktus mokėjimus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio pagrindu, aiškinimo ir taikymo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo teisės klausimu suvienodinimo, yra suformulavusi tokią teisės aiškinimo taisyklę: CK 6.930¹ straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo CK 6.930¹ straipsnio pagrindu (2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu (actio Pauliana) įskaitymo sandorio ieškovė neginčija.
LR CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Ieškovės argumentai apie CK 2.87 straipsnyje nurodytų buvusio bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimą nėra aktualūs sprendžiant dėl ginčijamo sandorio teisėtumo, nes ji nenurodė nei ieškovės įmonės veiklos tikslų, nei kaip ginčijamas 2018-04-24 prašymas Nr. 18/04/24-1 tiems tikslams prieštaravo. Vien tai, kad prašyme ieškovės vadovas nurodė finansinius sunkumus, atsakovės nesąžiningumo savaime nereiškia. Šie ieškovės argumentai galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl jai padarytos žalos atlyginimo (jei žala egzistuotų), tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė tokio reikalavimo buvusiam įmonės vadovui nėra pareiškusi.
Išdėstytų motyvų pagrindu kaip nepagrįstas atmestinas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo, tenkinant ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu uždarosios akcinės bendrovės „Algitoma“, juridinio asmens kodas 302921472, direktoriaus D. B. 2018 m. balandžio 24 d. prašymo Nr. 18/04/24-1 pagrindu įvykusį įskaitymo sandorį, kuriuo 44 355,36 Eur suma buvo sumažinta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atliekų rūšiavimo centras“, juridinio asmens kodas 304156633, skola ieškovei pagal 2018 m. kovo 2 d. paslaugų teikimo sutartį.
Restitucijos netaikyti.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.