- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-934-440/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01022-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Z., J. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4405-344/2018 pagal pareiškėjo R. G. prašymą suinteresuotiems asmenims V. Z., J. Z., antstolei G. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. G. pateikė prašymą nustatyti skolininko V. Z. turto, bendrai valdomo su sutuoktine J. Z. dalį. Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui V. Z. ir J. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių V. Z. ir J. Z. banko sąskaitose, dėl kito turto prašė nustatyti V. Z. dalį bendrame turte, priskiriant jam žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtinos J. Z.. Pareiškėjas nurodė, kad pagal jam išduotą vykdomąjį raštą yra vykdomas 17963,70 Eur skolos išieškojimas. Todėl antstolė 2018 m. balandžio 20 d. turto arešto aktu areštavo dvi transporto priemones, gyvenamąjį namą ir tris žemės sklypus bei apribojo piniginių lėšų išmokėjimą iš banko sąskaitų, kuriuos valdo V. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine J. Z.. Atsižvelgiant į tai mano, kad galima nustatyti ne tik idealiąją skolininko dalį (po ½ kiekvienam sutuoktiniui), bet ir paskirstyti tarp sutuoktinių daiktus, pačių jų nepadalinus. Prašė paskirstyti V. Z. turtą pagal preliminarias rinkos vertes, atsižvelgiant į sudarytą areštuoto turto balansą.
3. Antstolė G. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys V. Z. ir J. Z. nurodė, kad sutinka nustatyti V. Z. priklausančią turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tik atsiliepimuose nurodytu būdu ir prašė nustatyti, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto V. Z. asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą sudaro žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 105 (duomenys neskelbtini) paprastosios vardinės akcijos, nominali vienos akcijos kaina (duomenys neskelbtini), bendra akcijų vertė – (duomenys neskelbtini), o likusį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemones (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priskirti J. Z..
5. Pareiškėjas R. G. nurodė, kad visiškai nesutinka su V. Z. ir J. Z. atsiliepimais. Pažymi, kad pareiškėjas savo prašyme nurodė areštuotą turtą ir jo vertes, bei prašė teismo paskirstyti turtą lygiomis dalimis (pagal vertę), kaip numato įstatymas, tuo tarpu padalinus turtą pagal skolininko ir jo sutuoktinės atsiliepimus J. Z. atitektų neproporcingai didesnės vertės turtas, o V. Z. bevertės įmonės akcijos, kas iš esmės pažeistų pareiškėjo interesus. Nurodė, kad V. Z. ir J. Z. atsiliepimuose nėra nurodytas antstolės areštuotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra pagrįsta, kad 105 paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) akcijų vertė yra (duomenys neskelbtini), be to (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Nustatė skolininko V. Z. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine J. Z. dalį ir nustatė, kad skolininkui V. Z. priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašymą atmetė.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnis), o nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės reiškia reikalavimą atidalyti (padalyti) skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, nuosavybės teisę nustatant tik skolininkui arba tik jo sutuoktinei ir tokiu būdu užbaigiant turto bendrosios nuosavybės teisinį režimą (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Pažymima, kad išieškotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grąžinimą, turi pasirinkti, arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko savo teises ginti teikdamas pareiškimą supaprastinto proceso tvarka, t. y. dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teismas nustatė, kad skolininkui V. Z. priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo skolininkui (atitinkamai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonių priskyrimo J. Z.) laikytinas prašymu atidalyti (padalyti) skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį, todėl atmestinas (CPK 593 straipsnis, 603 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis). Prašymas dalyje dėl piniginių lėšų, esančių V. Z. ir J. Z. banko sąskaitose, dalies nustatymo atmestas, nustačius, kad J. Z. mokama tik nedarbo draudimo išmoka.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti skolininko V. Z. turto, bendrai valdomo su sutuoktine J. Z. dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas, nutaręs pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies, t. y. nepaskirstydamas atitinkamo turto kiekvienam iš sutuoktinių, turėjo iš esmės pasisakyti dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje viso valdomo turto atžvilgiu. Nenustatęs pagrindų dėl ko būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių valdomo turto lygių dalių principo, teismas galėjo spręsti, kad skolininko V. Z. turto dalis sudaro ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ½ transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
9.2. Teismas iš esmės neišsprendė pareiškėjo prašymo skundžiamoje nutartyje pasisakęs dėl skolininko turto dalies tik gyvenamojo namo atžvilgiu, nes antstolio turto arešto aktu buvo areštuota daugiau turto, kuriame reikėjo nustatyti skolininko valdomą dalį. Bendrąja jungtine nuosavybe yra valdomas ne tik gyvenamasis namas, bet taip pat ir kitas antstolio areštuotas turtas, kuriame nebuvo nustatyta skolininko dalis – du žemės sklypai ir dvi transporto priemonės.
9.3. Teismas kvalifikuoja teisinį santykį, todėl patenkindamas pareiškėjo prašymą iš dalies galėjo nustatyti skolininko dalį pagal įstatymo nuostatas t. y. priskirti V. Z. po ½ ne tik gyvenamojo namo, bet ir kito turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintas iš dalies.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė G. M. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 17963,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojo R. G. naudai (elektroninės bylos priedo b. l., toliau tik – b. l. 26-45).
13. Antstolė 2018 m. balandžio 20 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. Z. vardu; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. Z. vardu; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. Z. vardu; kelių transporto priemonę VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą J. Z. vardu; kelių transporto priemonę VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą J. Z. vardu, bei 300/363 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotą V. Z. vardu, taip pat 2018 m. balandžio 20 d. Piniginių lėšų apribojimu informacinei sistemai duotas nurodymas nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš visų skolininko ir jo sutuoktinei priklausančių sąskaitų, leidžiant J. Z. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) laisvai disponuoti gaunama nedarbo draudimo pašalpa (b. l. 4-5, 32-34, 42-43).
14. Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei 2018 m. balandžio 20 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko turto, kuris bendras su kitais asmenimis, arešto bei 2018 m. balandžio 20 d. sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, ir pasiūlė V. Z. ir jo sutuoktinei J. Z. per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Per nustatytą terminą skolininkas antstolei nepateikė sutikimo formos.
15. 2018 m. birželio 4 d. siūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė G. M. pateikė pareiškėjui R. G. pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b. l. 3-4, 45).
16. Pagal Gyventojų registro duomenis V. Z. ir J. Z. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), bylos duomenimis santuoka nėra nutraukta, duomenų apie vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymą ar turto padalijimą į bylą pateikta nėra.
Dėl skolininko turto dalies nustatymo
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Tai patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
18. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
19. CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje turimos medžiagos santuoka tarp V. Z. ir J. Z. nebuvo nutraukta, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymą ar turto padalijimą, todėl turtui, įgytam po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.
20. Bylos duomenimis V. Z. ir J. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); taip pat kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį padavus pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Taigi pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.
22. Kaip minėta nepraleisdamas antstolės nustatyto 30 dienų termino, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad skolininkui V. Z. ir J. Z. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis piniginių lėšų, esančių V. Z. ir J. Z. banko sąskaitose, dėl kito turto prašė nustatyti V. Z. dalį bendrame turte, priskiriant jam žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šios nutarties 2 punktas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
23. Apeliantas R. G. atskirajame skunde nurodo, kad teismas turėjo nustatyti skolininko dalį pagal įstatymo nuostatas t. y. priskirti V. Z. po ½ ne tik gyvenamojo namo, bet ir kito turto, valdomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiruoju skundu apeliantas teikia naują reikalavimą - nustatyti, kad skolininko V. Z. turto dalis sudaro ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir ½ transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad liko neišspręsta dėl kito turto transporto priemonių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
24. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme. Nes esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent šioje proceso stadijoje pagal proceso operatyvumo, koncentracijos bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko savo teises ginti teikdamas pareiškimą supaprastinto proceso tvarka, t. y. dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis, o ne dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas, ko dalyje taip pat prašė apeliantas (šios nutarties 2 punktas), todėl, formaliai vertinant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui V. Z. priklauso ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo pareikštą reikalavimo dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimo skolininkui (atitinkamai žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonių priskyrimo J. Z.) laikė prašymu atidalyti (padalyti) skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, kuris nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį, ir todėl atmetė (CPK 593 straipsnis, 603 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
26. Nors pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalis, gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas. Kad išieškotojas, kaip asmuo turintis teisę į skolos grąžinimą, turi pasirinkti, arba supaprastinto proceso tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, arba ginčo teisenos tvarka pareikšti ieškinį teisme dėl skolininko turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į konkrečias bylos aplinkybes pareiškėjo suformuluotus reikalavimus pirmosios instancijos teisme ir tai, kaip apeliantas formuluoja reikalavimus apeliacinės instancijos teisme yra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo tikslas yra skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, o ne galimai siekis atidalinti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje. Todėl apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė pagal pareikštus pareiškėjo prašymus, ir formaliai teismo padarytos išvados pagrįstos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vyksta vykdymo procesas, iš esmės pareiškėjo prašymas liko neišspręstas visa apimtimi, t. y. nesukėlė pasekmių kurių buvo siekta kreipiantis į teismą, todėl spręstina, kad reikalinga grąžinti pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo, reikalinga patikslinti pareiškėjo prašymą, įvertinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik tuomet spręsti dėl pareiškėjo R. G. prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo pagrįstumo, nes kaip minėta nauji reikalavimai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors padarė pagrįstas išvadas, tačiau atliko per daug formalų bylos faktinių aplinkybių vertinimą, neįsigilino į pareiškėjo prašymo tikslą, neprašė pareiškėjo patikslinti prašymo reikalavimų, nes pagal byloje pateiktus naujai suformuluotus reikalavimus matyti, kad pareiškėjas toliau siekia nustatyti bendraturčio (pareiškėjo) dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, t. y. tuo pačiu pagrindu, todėl, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-4405-344/2018 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.