Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1914/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-07-25
Bylos Nr.: 2-1914/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-02322-2009-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvydas Poškus
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“

Kategorijos

126.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-1914/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02322-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 126.3.;126.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ bankroto byloje Nr. B2-2012-431/2013, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo kontinentai“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovinga“ veiksmų (neveikimo) tenkintas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo) vertinimo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Verslo kontinentai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu, kuriuo prašė:

1) įpareigoti bankroto administratorių UAB „Bankrovinga“ leisti UAB „Verslo kontinentai“ susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais, tame tarpe pirminiais ir suvestiniais BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kitais bendrovės dokumentais bei leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas;

2) įpareigoti bankroto administratorių UAB „Bankrovinga“ pateikti UAB „Verslo kontinentai“ asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašą ir BUAB „Stairalita“ akcininkų sąrašą;

3) atlikti BUAB „Stairalita“ bankroto administratoriaus bei jo įgalioto asmens G. S. veiklos patikrinimą;

4) įvertinti BUAB „Stairalita“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ bei jo įgalioto asmens G. S. pažeidimus ir taikyti administratoriui ir jo įgaliojam asmeniui poveikio priemones;

5) įvertinti bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ ir jo įgalioto asmens G. S. kvalifikaciją, žinias bei gebėjimą vykdyti savo pareigas ir imtis dėl to reikiamų priemonių (t. 4, b.l. 1-6).

Nurodė, kad yra BUAB „Stairalita“ akcininkas ir kreditorius. Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į BUAB „Stairalita“ bankroto administratorių su prašymais pateikti asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašą, UAB „Stairalita“ akcininkų sąrašą bei leisti susipažinti su UAB „Stairalita“ dokumentais, tačiau bankroto administratorius šių dokumentų nepateikė, neleido susipažinti su kitais BUAB „Stairalita“ dokumentais. Pareiškėjo teigimu, bankroto administratorius savo veiksmais (neveikimu) pažeidė ne tik pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, bet ir viešąją tvarką. Pareiškėjas nurodo, kad akcijų apskaitos tvarkytojas nematerialios akcijos perleidimo atveju visus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose daro akcijos pirkimo-pardavimo sutarties, mainų sutarties, dovanojimo sutarties ar kitos sutarties, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją, pagrindu. Nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratoriui kyla pareiga padaryti atitinkamus įrašus apie perleistas akcijas, įregistruoti naujo akcijų savininko nuosavybės teisę į akcijas, sudaryti naują akcininkų sąrašą. Bankroto administratorius jau beveik dvejus metus nevykdo savo pareigos atlikti šiuos veiksmus ir pateikti BUAB „Stairalita“ akcininkui UAB „Verslo kontinentai“ asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašą bei akcininkų sąrašą. Tokiu būdu akcijų perleidimas BUAB „Stairalita“ dokumentuose iki šiol neįregistruotas bei informaciją apie UAB „Stairalita“ akcininkus nėra viešai prieinama. Taip pat bankroto administratorius neleidžia pareiškėjui susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais bei nepateikė prašomų BUAB „Stairalita“ dokumentų kopijų. Bankroto administratorius ir jo įgaliotas asmuo nevykdo jam teisės aktų nustatytų pareigų, elgiasi nesąžiningai, neprofesionaliai, todėl bankroto administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka turi būti taikoma atsakomybė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo BUAB „Stairalita“ bankroto administratorių UAB „Bankrovinga“ pateikti UAB „Verslo kontinentai“ išrašą iš asmeninės vertybinių popierių sąskaitos ir BUAB „Stairalita“ akcininkų sąrašą. Skundą dalyje dėl įpareigojimo bankroto administratoriui leisti UAB „Verslo kontinentai“ susipažinti su BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos ir kitais bendrovės dokumentais atmetė. Likusioje dalyje bylą nutraukė (t. 4, b.l. 99-104). Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ) 47 straipsnio 8 dalį, mainant uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininko pirmenybės teisė mainomoms akcijoms įsigyti netaikytina. Kadangi ABĮ 46 straipsnio 8 dalyje draudžiama varžyti akcininkų teisę perleisti akcijas, teismas atmetė bankroto administratoriaus argumentus, kad akcijų perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo sudarymo momento bei, kad mainų sutarčiai turėtų būti taikomos pirkimo-pardavimo sutartims taikomos teisės normos. Esant pateiktai rašytinei sutarčiai, kurios forma ir turinys atitinka įstatymo reikalavimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti jos įvykdymu, nes ginčo nei dėl sutarties įvykdymo, nei dėl jos nuginčijimo, nėra. Teismas vadovaudamasis ABĮ 41 straipsniu, 41¹ straipsnio 7, 8 dalimis, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tenkino prašymą įpareigoti bankroto administratorių UAB „Bankrovinga“ pateikti asmeninės vertybinių popierių sąskaitos išrašą ir BUAB „Stairalita“ akcininkų sąrašą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas siekė gauti informaciją, kuri nepriskirtina informacijai, kuri gali būti teikiama įmonės savininkams ir kreditoriams (Tvarkos 8-9 punktai), sprendė, kad bankroto administratorius, pareiškėjui nepateikęs jo prašomos informacijos, nepažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip vienas iš kreditorių, turi ginti savo teises ir interesus ĮBĮ 21 straipsnio nustatytais būdais. Todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti bankroto administratorių leisti pareiškėjui susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais, tame tarpe pirminiais ir suvestiniais BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kitais bendrovės dokumentais bei leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas atlikti bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ ir jo įgalioto asmens G. S. veiklos patikrinimą, įvertinti bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens G. S. pažeidimus ir taikyti administratoriui ir jo įgaliotam asmeniui poveikio priemones, taip pat įvertinti bankroto administratoriaus ir jo įgalioto asmens G. S. kvalifikaciją, žinias ir gebėjimą vykdyti pareigas ir imtis dėl to reikiamų priemonių, yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl bylą šioje dalyje nutraukė (CPK 293 str. 1 p.). Bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas yra atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis (toliau – Taisyklės), pagal kurias asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas). Dėl pareiškėjo skundo Departamentas 2012 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą, jog bankroto administratorius nepažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų. Dėl šio sprendimo byla pagal pareiškėjo skundą 2013 m. balandžio 9 d. išnagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Administracinė byla Nr. I-1951-561/2013).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „Verslo kontinentai“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį dalyje dėl įpareigojimo bankroto administratoriui UAB „Bankrovinga“ leisti UAB „Verslo kontinentai“ susipažinti su BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos ir kitais bendrovės dokumentais bei dalyje dėl bylos nutraukimo ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti (t. 4, b.l. 137-142). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino apelianto skunde nurodytų aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė CPK ir ĮBĮ nuostatas, neatsižvelgė į bankroto proceso tikslus ir esmę. Teismas neįvykdė savo pareigos bankroto byloje veikti aktyviai ir ginti kreditorių teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Buhalterinės apskaitos pirminiai ir suvestiniai dokumentai patenka į informacijos, kurią bankroto administratorius turėtų pateikti kreditoriams, sąrašą. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino apelianto skundo dalies dėl įpareigojimo bankroto administratoriui leisti susipažinti su įmonės dokumentais ir daryti jų kopijas. Apelianto teigimu, įmonės dokumentų slėpimas nuo kreditorių bei savininkų gali nulemti ne tik apelianto ir kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, bet ir viešojo intereso pažeidimą. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad skundas dalyje dėl bankroto administratoriaus ir jo įgaliojo asmens veiklos patikrinimo, įvertinimo ir poveikio priemonių taikymo yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą. Teismas privalėjo patikrinti bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ ir jo įgalioto asmens G. S. veiklą, įvertinti bankroto administratoriaus ir jo įgaliojo asmens akivaizdžiai neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir atitinkamai taikyti poveikio priemones arba kreiptis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo.

Atsiliepimas

BUAB „Stairalita“ bankroto administratorius UAB „Bankrovinga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti (t. 4, b.l. 147). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino visas faktines bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarydamas teisingą išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apelianto visus reikalavimus bankrutavusios įmonės ir jos bankroto administratoriaus atžvilgiu. Apelianto argumentai vertintini kritiškai, nes jie neatitinka tikrovės, yra nepagrįsti, neobjektyvūs ir neįrodyti. Visi klausimai, susiję su apelianto keliamais reikalavimais, kurie teismo skundžiama nutartimi buvo iš dalies atmesti, o kitoje dalyje byla nutraukta, buvo anksčiau išspręsti Departamento išvadomis ir 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusius 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1951-561/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliantas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuria apelianto atmestas skundas dalyse dėl įpareigojimo bankroto administratoriui leisti jam susipažinti su BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, taip pat dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo atlikimo bei bankroto administratoriaus pažeidimus, kvalifikaciją, žinias bei gebėjimą vykdyti savo pareigas įvertinimo. Todėl apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties minėtų dalių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kreditoriaus teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais

Kaip minėta, apeliantas prašo įpareigoti bankroto administratorių UAB „Bankrovinga“ leisti jam susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais inter alia pirminiais ir suvestiniais BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kitais bendrovės dokumentais bei leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas. Pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantas siekė gauti informaciją, kuri nepriskirtina informacijai, teiktinai įmonės savininkams ir kreditoriams pagal Informacijos teikimo apie bendrovės bankroto procesą bendrovės savininkams ir kreditoriams patvirtintos tvarkos (toliau – Tvarka) 8-9 punktus. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamos nutarties motyvus, teigia, kad buhalterinės apskaitos pirminiai ir suvestiniai dokumentai patenka į informacijos, kurią bankroto administratorius turėtų pateikti kreditoriams, sąrašą.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais bei bankroto administratoriaus pareigos teikti informaciją kreditoriams apie bankroto bylos eigą apimties. Teisėjų kolegija dėl žemiau nurodomų argumentų neturi pagrindo nesutikti su apeliantu.

Kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮBĮ 21 straipsnį, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų. ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), o kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2011).

BUAB „Stairalita“ 2010 m. gegužės 31 d. kreditorių susirinkime patvirtina Tvarka, kurios 1 punkte numatyta, kad bankroto administratorius teikia informaciją šiems asmenims: a) įmonės kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme, kreditorių susirinkime bei gavus raštišką prašymą; b) įmonės savininkui ar savininkams (akcininkui ar jų grupei), gavus raštišką prašymą, ir kuriam (kuriems) priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų. Tvarkos 8 punkte nustatyta, jog šios tvarkos 1 punkte nurodytiems asmenims teiktiną informaciją apie bankroto eigą sudaro: a) administratoriaus veikos ataskaitos, patvirtintos kreditorių susirinkimuose (kreditorių komiteto posėdžiuose) ir jos priedai; b) kreditorių susirinkimų (kreditorių komiteto posėdžių) protokolai; c) teismo nutartys, priimtos bankroto byloje. Pagal Tvarkos 9 punkto 2 dalį bankrutuojančios įmonės dokumentus administratorius teikia valstybinių institucijų (VMI, VSDFV, ikiteisminio tyrimo ir kt.), kurios atlieka atitinkamus įmonės patikrinimus, atstovams bei auditoriams, vertintojams, ekspertams, jeigu pastarieji pasamdyti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžio) nutarimo pagrindu ir (arba) paskirti teismo nutartimi. Taip pat šiuos dokumentus turi teisę gauti įmonės kreditoriai, kurie privalo sumokėti už dokumento vieno lapo kopiją 0,20 Lt. Valstybės institucijoms dokumentai ir informacija teikiama nemokamai (t. 4, b.l. 18). Taigi, Tvarkos 9 punkte neišvardintos jokios išimtys ar ribojimai dėl neteiktinų bankrutuojančios įmonės dokumentų rūšių ar subjektų (tiek valstybinėms institucijoms, tiek kreditoriams), skiriasi tik jiems teiktinų dokumentų atlygintumas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas 2010 m. lapkričio 5 d., 2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. spalio 6 d. bei 2012 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į BUAB „Stairalita“ bankroto administratorių dėl leidimo susipažinti su bankrutuojančios įmonės buhalterinės apskaitos pirminiais ir suvestiniais dokumentais (t. 4, b.l. 23-24, 25, 26, 27-29). Apeliantas skunde taip pat prašo įpareigoti bankroto administratorių leisti jam susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais inter alia ir buhalterinės apskaitos dokumentais. Nors apeliantas procesiniuose dokumentuose teismui ir neįvardina konkrečių BUAB „Stairalita“ susipažintinų dokumentų, tačiau teigti, kad prašymas yra nekonkretus nėra pagrindo. Juo labiau, kad apeliantas 2012 m. lapkričio 16 d. pakartotiniame prašyme bankroto administratoriui išsamiai ir konkrečiai išvardino BUAB „Stairalita“ dokumentus, su kuriais apeliantas siekia susipažinti bei gauti jų kopijas (t. 4, b.l. 27-29).

Minėta, kad Tvarkos 9 punkte yra nurodyta, kas turi teisę gauti bankrutuojančios įmonės dokumentus, t. y. valstybinės institucijos ir įmonės kreditoriai. Taigi, Tvarkoje numatyta galimybė įmonės kreditoriams susipažinti ne tik su informacija apie bankroto bylos eigą (8 punktas), bet ir su bankrutuojančios įmonės dokumentais (9 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apskritai yra nurodęs, kad, vertinant sąvoką „informacija apie bankroto bylos eigą“ siaurąja prasme, tokia informacija būtų galima laikyti procesinius sprendimus, priimtus bankroto byloje, tačiau toks supratimas būtų per siauras. Kasacinis teismas konstatavo, jog kreditorių teisė gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą turėtų būti aiškinama teisės normų, reglamentuojančių bankroto tikslus, kreditorių teisių apimtį bei jų reikalavimų gynimo būdus, kontekste, todėl turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas yra BUAB „Stairalita“ kreditorius. Kaip minėta, Tvarkoje nėra nustatyta jokių 9 punkto išimčių bei kitų informacijos teikimo kreditoriams apribojimų. Todėl darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas, patvirtindamas šią Tvarką, nusprendė leisti kreditoriams susipažinti su visais bankrutuojančios įmonės dokumentais ir pagal ją įmonės kreditoriai turi teisę gauti tiek informaciją apie bankroto bylos eigą 8 punkto apimtimi, tiek ir bankrutuojančios įmonės dokumentus 9 punkto apimtimi. Todėl apelianto argumentas, kad buhalterinės apskaitos pirminiai ir suvestiniai dokumentai patenka į informacijos, kurią bankroto administratorius turėtų pateikti kreditoriams, sąrašą, laikytinas pagrįstu, o tiek bankroto administratorius, tiek pirmosios instancijos teismas jų (ne)teikimą nepagrįstai susiejo su tik Tvarkos 8 punkte numatyta teiktina informacija.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo leisti jam susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais, taip pat vadovavosi Departamento 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1951/561/2013. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas toje byloje nagrinėjo klausimą dėl Departamento 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (6.16)A2-4159 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrovinga“ veiksmų administruojant bankrutavusią UAB „Stairalita“ pagrįstumo, t.y. buvo sprendžiamas valstybinės institucijos priimto sprendimo pagrįstumas, o šiuo atveju nagrinėjamas apelianto reikalavimas administratoriui dėl teisės gauti informaciją ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas apelianto prašymas įpareigoti bankroto administratorių leisti apeliantui susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais, naikintina ir klausimas šioje dalyje išspręstinas iš esmės – įpareigojant bankroto administratorių UAB „Bankrovinga“ leisti UAB „Verslo kontinentai“ susipažinti su BUAB „Stairalita“ dokumentais, tame tarpe pirminiais ir suvestiniais BUAB „Stairalita“ buhalterinės apskaitos dokumentais, kitais bendrovės dokumentais bei leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas (CPK 330, 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl įpareigojimo atlikti BUAB „Stairalita“ bankroto administratoriaus bei jo įgalioto asmens veiklos patikrinimą, įvertinti pažeidimus, kvalifikaciją, žinias bei gebėjimą vykdyti savo pareigas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dalyje dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo, pažeidimų, kvalifikacijos, žinių bei gebėjimų vykdyti pareigas įvertinimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Apelianto argumentai dėl to, kad teismas privalėjo patikrinti bankroto administratoriaus veiklą, įvertinti jo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir atitinkamai taikyti poveikio priemones arba kreiptis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo, yra nepagrįsti.

Visų pirma, pažymėtina, kad pats reikalavimas yra abstraktaus pobūdžio (‚patikrinti“, „įvertinti“ ir pan.), todėl net jo tenkinimo atveju neaiškus vykdymo mechanizmas. Antra, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bankroto administratoriaus veiklos patikrinimas yra atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintomis Taisyklėmis. Šios Taisyklės reguliuoja asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, kurią, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir kitais teisės aktais, atlieka Departamentas. Būtent Departamentas ir yra institucija, sprendžianti skundus dėl bankroto administratorių veiksmų (neveikimo) teikiant bankroto administravimo paslaugas, taip pat ir administratorių atsakomybės klausimus. Be to, nagrinėti kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų yra viena iš įmonės kreditorių susirinkimo teisių (ĮBĮ 23 str. 1 d. 3 p.), teismas bankroto administratoriaus veiksmus (neveikimą) nagrinėja sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo (atstatydinimo) (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 1 d. 13 p.)

Iš bylos duomenų matyti, kad gavus apelianto skundą „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų (neveikimo)“, Departamento atstovai atliko bankroto administratoriaus veiklos, administruojant BUAB „Stairalita“, patikrinimą bei 2012 m. lapkričio 8 d. surašė išvadą, kurioje konstatavo, jog bankroto administratorius skunde nurodytu neveikimu nepažeidė įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų. Departamentas 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu patvirtino šią išvadą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs apelianto skundą dėl Departamento sprendimo, įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu konstatavo, kad bankroto administratorius, vykdydamas įmonės bankroto procedūras, nepažeidė įmonės bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dalyje dėl bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo, pažeidimų, kvalifikacijos, žinių bei gebėjimų vykdyti pareigas įvertinimo nutraukė CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o administracine tvarka ginčas jau yra išnagrinėtas. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis šioje dalyje paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas skundas dalyje dėl įpareigojimo bankroto administratoriui leisti uždarajai akcinei bendrovei „Verslo kontinentai“ susipažinti su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais ir šioje dalyje klausimą išspęsti iš esmės.

Įpareigoti bankroto administratorių uždarąją akcinę bendrovę „Bankrovinga“ leisti uždarajai akcinei bendrovei „Verslo kontinentai“ susipažinti su bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stairalita“ dokumentais, tame tarpe pirminiais ir suvestiniais buhalterinės apskaitos dokumentais, kitais bendrovės dokumentais bei leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Poškus