Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-16 · Civilinė byla Nr. e2A-1064-565/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-16
Bylos Nr.
e2A-1064-565/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37329-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
UAB „Vilkas“
Ieškovas
UAB „STATE PORT GROUP“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1064-565/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37329-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.8.10.; 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vilkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „STATE PORT GROUP“ ieškinį atsakovei UAB „Vilkas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „STATE PORT GROUP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Vilkas“ 10 575,38 Eur skolą, 238,42 Eur delspinigius, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove buvo sudariusi:

1) 2016 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo sutartį Nr. 622;

2) 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutartį Nr. 275;

3) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartį dėl akcizo susigrąžinimo organizavimo Nr. 54;

4) 2014 m. birželio 9 d. sutartį dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo Nr. 383.

3. Už pagal šias sutartis ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė yra skolinga ieškovei 10 575,38 Eur ir sutarčių pagrindu apskaičiuotus 238,42 Eur delspinigius.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Vilkas“ su ieškiniu nesutiko.

5. Atsakovė nurodė, kad jos buhalterine?s apskaitos duomenimis su ieškiniu pateiktos PVM sa?skaitos-faktūros, kurių pagrindu ieškovė kildina savo reikalavimą, yra visiškai apmokėtos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei UAB „STATE PORT GROUP“ iš atsakovės UAB „Vilkas“ 10 575,38 Eur skolą, 238,42 delspinigius, 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už visą priteistą sumą (10 813,80 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei 2 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

7.1. atsakovė neginčijo fakto, jog jai buvo suteiktos paslaugos pagal su ieškove sudarytas sutartis tokia apimtimi, kokia nurodyta ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose;

Atsiliepimas

7.2. atsakovė teigė, kad savo pareigą atsiskaityti su ieškove yra visiškai įvykdžiusi ir kaip įrodymą pateikė atsakovės suformuotą 2018 m. gruodžio 14 d. aktą dėl skolų suderinimo, kuriame atsispindi ieškovės išrašytų sąskaitų atsakovei sumos bei atsakovės mokėjimai ieškovei pagal šias sąskaitas. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktą mokėjimų suvestinę, nustatė, kad šioje suvestinėje neatsispindi ieškovės skaičiuoti delspinigiai atsakovei už laiku neapmokėtas sąskaitas;

7.3. atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė nebuvo informuota, jog ieškovė naudojasi savo sutartine teise skaičiuoti delspinigius, todėl manė, kad atsakovės mokėjimai skiriami tik pagrindinei skolai pagal sutartis dengti. Ieškovės atstovai paaiškino, kad ieškovė naudojosi savo sutartine teise skaičiuoti delspinigius, taip pat teise atsakovės pervestas sumas iš pradžių panaudoti delspinigiams dengti, o likutį – pagrindinei skolai dengti. Ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. į bylą pateikė ieškovės išrašytų sąskaitų bei apskaičiuotų delspinigių ir atsakovės atliktų mokėjimų apyvartą nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d. bei 2019 m. gegužės 14 d. į bylą pateikė detalią ataskaitą apie atsakovei išrašytas sąskaitas, apskaičiuotus delspinigius pagal kiekvieną sąskaitą bei atsakovės atliktus mokėjimus nuo 2014 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. Teisme 2019 m. rugsėjo 19 d. taip pat buvo gauti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai: ieškovės vadovės atsakovės įgaliotam atstovui siųsti elektroniniai laiškai nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d., iš kurių matyti, kad atsakovei ieškovė nuolat pranešdavo apie susidariusią skolą, skaičiuojamus delspinigius bei atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymą, iš pradžių dengiant delspinigius, o tik po to - pagrindinę skolą;

7.4. iš šalių sudarytų sutarčių matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovė mokės ieškovei 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (2014 m. birželio 9 d. sutarties dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo Nr. 383 sąlygų 5.7 punktas, 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutarties dėl akcizo susigrąžinimo organizavimo Nr. 54 sąlygų 5.4 punktas, 2016 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo sutarties Nr. 622 sąlygų 4.3 punktas, 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutarties Nr. 275 sąlygų 4.5 punktas);

7.5. ieškovei paneigus atsakovės iškeltą prielaidą dėl ieškovės nesąžiningo elgesio skirstant atsakovės įmokas, teismas ieškinį tenkino visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Atsakovė UAB „Vilkas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. nesutapimas šalių buhalterinėje apskaitoje atsirado dėl to, kad ieškovė už kiekvieną pavėluotą atsakovės mokėjimą (nors vėluojama buvo ir vieną dieną) automatiškai (buhalterinės apskaitos programos pagalba) skaičiuodavo delspinigius, o, gavusi mokėjimus iš atsakovės pagal išrašytas sąskaitas, gautas sumas skirstydavo pirmiausia automatiškai programos paskaičiuotiems delspinigiams dengti, o tik paskui – pagrindinei skolai dengti. Atsakovei nežinant apie tokį ieškovei sumokėtų sumų paskirstymą, susidarė tariama skola;

8.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010 yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus. Įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų dėl juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo. Įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai;

8.3. CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, - kitokį, negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010). Taikant CK 6.54 straipsnio reglamentuojamą įmokų paskirstymo tvarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių santykius vykdant prievolę pagal prekių (paslaugų) tiekimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003). Sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, kokia ši tvarka buvo nustatyta, ar, vykdant sutartį, šalių valia nepasikeitė. Sutartinių santykių dalyvių valios išraiška turi būti nustatoma aiškinant šalių sudarytą sutartį, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje bei suformuotomis kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010);

8.4. pagal 2015 m. birželio 16 d. Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. VAS-39 patvirtinto 10-to verslo apskaitos standarto „Pajamos” 17 punkto nuostatas, baudos, delspinigiai už pavėluotus ar neįvykdytus atsiskaitymus pripažįstami pajamomis. Delspinigiams apskaityti ieškovė privalėjo išrašyti atskirus apskaitos dokumentus, tačiau ieškovė tokių apskaitos dokumentų į bylą nepateikė, taigi neįrodė, kad tinkamai apskaitė gautus mokėjimus, tuo pačiu, ir kad tinkamai paskirstė gautas įmokas pagal CK 6.54 straipsnyje nustatytą tvarką;

8.5. iš šalių faktinio ir procesinio elgesio akivaizdu, kad atsakovė visuomet laikėsi vieningos pozicijos, jog kiekvienas mokėjimas ieškovei (visai sąskaitos sumai ar daliai) buvo atliekamas tik sąskaitos apmokėjimo tikslu, t. y. atsakovė niekada nemokėjo ieškovei delspinigių. Ieškovė, gaudama tokias įmokas, kuriomis akivaizdžiai nebuvo dengiami delspinigiai, turėjo jų atsisakyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsisakė nors vienos atsakovės įmokos. Aplinkybės, kad ieškovė tariamos skolos sumai leido peržengti 10 000 Eur, tik patvirtina, kad realiai gautas įmokas ieškovė paskirstė tik prieš kreipiantis į teismą dėl tariamos skolos priteisimo.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „STATE PORT GROUP“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1. teismų praktika dėl CK 6.54 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo yra aiški ir nuosekli. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė turėjo atsisakyti atsakovės įmokų, kadangi atsakovė siekė kitokio jų paskirstymo, t. y. mokamas įmokas skyrė ne delspinigių mokėjimui, o pagrindinei skolai pagal ieškovės išrašytas sąskaitas dengti. Atsakovės cituojamoje kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai nurodoma apie kreditoriaus teisę, o ne pareigą įmokas skirstyti pagal skolininko siūlomą eiliškumą;

9.2. nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017);

9.3. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė nuolat pažeisdavo savo sutartinius įsipareigojimus laiku atsiskaityti už ieškovės suteiktas prekes/paslaugas pagal sutartis. Ieškovė nuolat iš atsakovės gautas įmokas paskirstydavo CK 6.54 straipsnio eiliškumu, nepriklausomai nuo to, kokiai paskirčiai jas mokėjo atsakovė, tai reiškia, kad ieškovė nesutiko su vienašališkai pačios atsakovės pasirinkta įmokų paskirstymo tvarka, pagal kurią atsakovė nenorėjo mokėti ieškovės skaičiuojamų delspinigių už vėluojamas atsiskaityti sąskaitas;

9.4. nepagrįsti ir byloje esantiems įrodymams prieštarauja apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė neva nedengė atsakovės įmokomis delspinigių, kad neva delspinigių apmokėjimui ieškovė neišrašė ir atsakovei nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų. Byloje yra pateikti ieškovės išrašytų sąskaitų bei apskaičiuotų delspinigių ir atsakovės atliktų mokėjimų apyvarta nuo 2018-01-02 iki 2018-11-30 bei 2019-05-14 detali ataskaita apie atsakovei išrašytas sąskaitas, apskaičiuotus delspinigius pagal kiekvieną sąskaitą bei atsakovės atliktus mokėjimus nuo 2014-05-31 iki 2018-08-21. Skaičiuojami delspinigiai buvo apskaitomi, įvesti į buhalterinės apskaitos programą, kurios pagalba buvo sudaromos delspinigių pažymos, kurios buvo pateikiamos atsakovei. Ieškovė nuolat atsakovei skaičiavo delspinigius ir apie tai informuodavo atsakovę, tai yra nuo 2015-01-27 iki 2018-09-27 ieškovės vadovė atsakovės atstovui siuntė elektroninius laiškus, iš kurių matyti, kad atsakovei ieškovė nuolat pranešdavo apie susidariusias skolas, skaičiuojamus delspinigius bei atsakovės atliktų mokėjimų paskirstymą, iš pradžių dengiant delspinigius, o tik po to - pagrindinę skolą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos keturios paslaugų teikimo sutartys, tai yra:

1) 2016 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo sutartis Nr. 622;

2) 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutartis Nr. 275;

3) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartis dėl akcizo susigrąžinimo organizavimo Nr. 54;

4) 2014 m. birželio 9 d. sutartis dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo Nr. 383.

13. Pagal šias sutartis ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti sutartyse nurodytas paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.

14. Sutartimis šalys taip pat susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei 0,5 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (2014 m. birželio 9 d. sutarties dėl pridėtinės vertės mokesčio susigrąžinimo organizavimo 5.7 punktas, 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutarties dėl akcizo susigrąžinimo organizavimo 5.4 punktas, 2016 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo sutarties 4.3 punktas, 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutarties 4.5 punktas).

15. Atsakovė apmokėdavo sutarčių pagrindu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pažeisdama sutartyse nustatytus apmokėjimo terminus. Ieškovė atsakovės sumokėtas sumas paskirstydavo delspinigiams pagal sutartis dengti, vėliau – pagrindinei skolai dengti. Todėl susidarė ieškiniu prašoma priteisti skola pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras.

16. Pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalis, jei šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei vykdyti. CK 6.54 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal CK 6.54 straipsnį kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

17. 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutarties 4.5 punkte atsakovės prievolė mokėti delspinigius už vėlavimą apmokėti sąskaitas sutartyje nustatytais terminais nėra siejama su ieškovės pareikalavimu mokėti delspinigius. Pagal šios sutarties 4.5 punktą atsakovė privalo mokėti 0,5 proc. delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šiuo punktu šalys susitarė dėl atsakovės mokėjimų paskirstymo tvarkos – įplaukiant atsakovės mokėjimo pinigams į ieškovės sąskaitą, laikoma, kad pirmiausia buvo sumokėti delspinigiai ir netesybų bauda, o tik vėliau – pagrindinis neapmokėtos sąskaitos įsiskolinimas.

18. Kitų sutarčių sąlygose atsakovės prievolė mokėti delspinigius už vėlavimą apmokėti sąskaitas sutartyje nustatytais terminais siejama su ieškovės pareikalavimu mokėti delspinigius.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus. Detalizuodamas šį išaiškinimą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pardavėjo veiksmai, išrašant PVM sąskaitas-faktūras ir kiekvienoje jų nurodant, kad, neapmokėjus per nurodytą terminą, skaičiuojami delspinigiai, laikytini reikalavimu mokėti delspinigius. Esant tokiems įrašams kreditorius turi pagrindą, skolininkui apmokėjus sąskaitas-faktūras, gautas sumas pirmiausia skirti atlyginti delspinigiams pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o likusią įmokų dalį skirti pagrindinei prievolei įvykdyti. Reikšmės neturi tai, ką (kokią mokėjimo paskirtį) skolininkas nurodo mokėjimo pavedimuose (nurodymuose). Svarbu tai, kaip kreditorius paskirsto gautas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

20. Ieškovė su 2019 m. gegužės 14 d. prašymu pateikė detalią pirkėjo ataskaitos suvestinę, delspinigių skaičiavimo suvestinę ir detalią delspinigių apmokėjimo ataskaitą.

21. Detalioje pirkėjo atskaitos suvestinėje nurodyti visi atsakovei pagal sutartis išrašyti mokėjimo dokumentai, taip pat ir mokėjimo dokumentai, pagal kuriuos buvo apskaičiuoti delspinigiai, ir pagal juos atlikti mokėjimai.

22. Mokėjimo suvestinėje nurodyti visi atsakovės atlikti mokėjimai pagal sutartis ir šių mokėjimų paskirstymas (kada ir kokią sumą atsakovė sumokėjo ir kaip/kokioms prievolėms įvykdyti buvo paskirstyti šie mokėjimai).

23. Delspinigių apskaičiavimo suvestinėje nurodyta, kada, pagal kokius mokėjimo dokumentus ir kokio dydžio delspinigiai atsakovei buvo apskaičiuoti.

24. Detalioje delspinigių apmokėjimo ataskaitoje išskirta, kada buvo apmokėti delspinigiai.

25. Iš šių ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad sutarčių vykdymo laikotarpiu ieškovė apskaičiavo atsakovei 13 300,66 Eur delspinigius ir atsakovės atliktais mokėjimais padengė 13 062,24 Eur delspinigių dalį.

26. Ieškovė su 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu pateikė ieškovės direktorės atsakovės atsakingiems asmenims 2015 - 2018 m. periodiškai siųstus el. laiškus, kuriais atsakovei buvo primenama apie vėluojamas apmokėti sąskaitas pagal sutartis, taip pat pranešama apie apskaičiuotus delspinigius, pridedant delspinigių aktus, delspinigių skaičiavimo pažymas, delspinigių ataskaitas, kuriuose nurodyta, pagal kokią sąskaitą ir kokio dydžio delspinigiai atsakovei yra apskaičiuoti.

27. Su 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu pateikti el. laiškai ir su jais siųsti dokumentai laikytini aiškiai išreikštu ieškovės reikalavimu atsakovei mokėti delspinigius pagal sutartis. Kaip jau minėta, atskiras ieškovės reikalavimas mokėti delspinigius pagal 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutarties 4.5 punkto sąlygas nėra reikalingas. Todėl ieškovė turėjo pagrindą atsakovės sumokėtas sumas paskirstyti pirmiausia delspinigiams pagal sutartis dengti ir tik po to – pagrindinei skolai dengti, kaip numatyta CK 6.54 straipsnyje ir 2016 m. gegužės 3 d. LogPay tarpininkavimo sutarties 4.5 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad nepaisant to, kokį įmokos paskirstymo eiliškumą nurodo skolininkas, kreditorius, jeigu su tuo nesutinka, turi teisę paskirstyti įmokas pagal CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nurodytą eiliškumą arba, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą dėl įmokų paskirstymo, pagal sutartyje aptartą eiliškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

28. Iš su ieškovės 2019 m. gegužės 14 d. prašymu ir su 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė atsakovei delspinigius skaičiavo pastoviai visą sutarčių vykdymo laikotarpį, atsakovės gautus mokėjimus paskirstydavo delspinigiams padengti iš karto gavusi mokėjimus ir tai atvaizdavo savo buhalterinėje apskaitoje. Tai paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė galimai elgėsi nesąžiningai ir atsakovės sumokėtus mokėjimus perskaičiavo delspinigiams padengti tik prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 786,50 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taip pat 38 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui už prašymą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo pareikštas su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi buvo patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB “Vilkas” ieškovės UAB „STATE PORT GROUP“ naudai 824,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė